- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 1-253-633/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- Š. S.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui A. F., nukentėjusiajai E. M., gynėjai advokatei A. N., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
Š. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1988-08-21 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 1 išlaikytinį, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir Darbo biržoje nesiregistravęs, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Š. S. 2012-10-27 apie 03.00 val. bute (duomenys neskelbtini), kilus buitiniam ginčui, tyčia du kartus sudavė ranka į dešinį skruostą sugyventinei E. M., tuo sukėlė šiai fizinį skausmą, padarė kraujosruvą skruoste ir tuo nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis Š. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis Š. S. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiąją, apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą vienas išgėrė 4 litrus stipraus alaus ir buvo sunkiai apgirtęs, dėl ko kilo ginčas su sugyventine, teigia dėl girtumo nepamenantis, tačiau jis tikrai du kartus rankos delno išorine puse buto virtuvėje sudavė nukentėjusiai į skruostą, taip pasielgė tik dėl savo girtumo, anksčiau sugyventinės nėra taip mušęs, nukentėjusi po sumušimo iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas.
2. Nukentėjusioji E. M. patvirtino, jog įvykio vakarą kaltinamasis buvo sunkiai girtas, ji pati nesupratusi dėl ko, tačiau jis, sugyventinis, buto virtuvėje jai rankos plaštakos išorine puse du kartus sudavė per dešinį skruostą, jai skaudėjo, skruostas patino ir paraudo, o rytojaus dieną ant jo atsirado kraujosruva, iki įvykio jos veidas buvęs visiškai sveikas. Bijodama toliau likti su kaltinamuoju, ji iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Kaltinamojo ji bijanti ir atnaujinti bendrą gyvenimą jau neketinanti, tačiau jie turintys bendrų vaikų.
3. 2012-10-27 pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad tikrinant vietoje telefonu iš jos pačios gautą informaciją apie E. M. sumušimą, ši pasitvirtino, - buvo fiksuotas akivaizdus išorinis kūno sužalojimas –patinęs dešinys skruostas (b.l. 17-19).
4. 2012-10-27 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusi buvo sumušta jos gyvenamajame bute (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje prie durų į laiptinę rasta pusiau nugriauta, tačiau nesulaužyta, sulankstoma mobili drabužių džiovykla, aplinkoje smurto požymių nefiksuota (b.l. 3-6).
5. 2012-10-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 974/12(09) nukentėjusiai E. M. konstatuota kraujosruva dešiniajame skruoste, padaryta kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusios kūnui esant bet kokioje padėtyje, mažai tikėtina, jog šį sužalojimą nukentėjusi galėjo pasidaryti pati, jis jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 22).
6. Patikros alkotesteriu testu Nr. 2646, 2012-10-27 d., 03.59 val. laiku (apytiksliai praėjus valandai nuo nusikaltimo įvykio) kaltinamajam Š. S. buvo nustatytas artimas sunkiam 2,48 prom. girtumas (b.l. 27).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamojo Š. S. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus.
Nukentėjusiosios E. M. liudijimas procese taip pat buvo visiškai nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (įvykio vietos apžiūra užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadas bei kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis.
Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl savo sunkaus girtumo, kilus nereikšmingam buitiniam ginčui, smurtu puolė kartu buvusią ir jam neįtikusią sugyventinę (nukentėjusiąją), ir ją mušdamas nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, - nukentėjusioji su kaltinamuoju iki galo nesusitaikė, ji pati teisiamojo posėdžio pabaigoje pareiškė siekianti, jog bent kiek tai kaltinamasis būtų nubaustas, - atsisakanti visiškai jam dovanoti, kaltinamojo veika nustatytomis aplinkybėmis nei savo pobūdžiu, nei sukeltomis pasekmėmis nebuvo mažareikšmė, 2007 m. jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. numatytu pagrindu, byloje yra duomenys, jog po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo jis galimai padarė (yra apkaltintas) dar vieną tyčinį nusikaltimą, - papirko valstybės tarnautojus (b. l. 74-75), turi 3 galiojančias administracines nuobaudas už šiurkščius teisės pažeidimus, nuolatinio ir legalaus darbo nedirba ir tokio neieško (b.l. 71, 72). Todėl teismui nėra pakankamo faktinio pagrindo spręsti, jog kaltinamasis Š. S. nebedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 4 p.). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo ir jo gynėjos prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu (jam ir nukentėjusiam asmeniui nusitaikius).
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius ranka) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas ranka į nukentėjusios veidą ir išorinių sužalojimų jais padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – neabejotinas fizinis skausmas, sužalojimo padarymas ir nežymus juo sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios betarpiškos medicininės apžiūros, tiek ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nors specialistas nurodė, jog konstatuota kraujosruva skruoste nukentėjusiai tikėtinai buvo padaryta vienu trauminiu poveikiu, tačiau pagal bylos duomenis (kaltinamojo ir nukentėjusios paaiškinimus) teismui yra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo ne vienas, o du trauminiai poveikiai (smūgiai) į tą pačią ar labai artimą nukentėjusios veido vietą, dėl ko susiformavo vieningas didokas išorinis kūno sužalojimas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, smurtas truko trumpai, veiksmų skaičius ir pavojingumas sveikatai beveik minimalūs (2 smūgiai rankos plaštaka per skruostą), teismo vertinimu, kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis fiziškai smurtavo prieš nukentėjusią jos mažamečių vaikų akivaizdoje, teisme nepasitvirtino ir yra pašalinta, nors kita vertus, kitame kambaryje lig tol miegoję vaikai kaltinamojo sukeltu konfliktu buvo pabudinti, nukentėjusios tvirtinimu, kaltinamasis ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, - buvę smurto ir anksčiau, tik jis nebuvęs toks skausmingas ir sužalojimų nesukėlęs. Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog šiuo atveju buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina patenkinamai, - nors kaltinamasis iki šiol nebuvo teisiamas, tačiau, kaip teismas jau pažymėjo aukščiau, turi 3 galiojančias administracines nuobaudas už šiurkščius ir pavojingus visuomenei teisės pažeidimus, susijusius su girtavimu ir transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, teismo taip pat jau buvo pažymėta, jog kaltinamasis nuolatinio legalaus darbo nedirba, tokio per Darbo biržą nesiieško.
Kaltinamojo Š. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą teisme kaltu, pareikštą gailėjimąsi dėl savo neteisėtų veiksmų bei viešą nukentėjusios atsiprašymą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo Š. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje teismas kvalifikuoja jo jau labai artimą sunkiam girtumą, kuris, kaip yra pagrindo spręsti pagal bylos duomenis, tiesiogiai ir sąlygojo staigų ir netikėtą fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės lyginamasis svoris ir reikšmė bausmės individualizavimui yra didesnė nei nustatytosios atsakomybę sunkinančios, todėl kaltinamojo asmenybę įvertinus kaipo patenkinamą, o nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį rūšinio lygmens, kaltinamajam turėtų būti paskirta dar kiek mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmė.
Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam Š. S., kaip teisiamam pirmąjį kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – vieši darbai. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytinas taip, - 5 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama tiek savo rūšimi, tiek dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti, vieši darbai, kaip bausmės rūšis, šiuo atveju yra labiau tinkama ir teisingesnė, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, darbingumą, viešą interesą (didesnę naudą pačiai visuomenei), be to, darbinė veikla šios bylos kontekste turėtų turėti didesnį poveikį kaltinamojo elgesiui ateityje nei laisvės apribojimo bausmę sudarantys kiti draudimai ar įpareigojimai.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Į skirtiną bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, - 1 para (b.l. 28, 37) pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. (b) papunkčio taisyklę už 6 valandas viešų darbų.
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra teisinių pagrindų.
Kaltinamajam Š. S. ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės, -įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.
Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.
Kaltinamajam Š. S. 2012-10-30 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi paskirtų iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos nukentėjusio artimoje aplinkoje asmens (nukentėjusios E. M.) apsaugos užtikrinimo priemonių taikymas pratęstinas ir tokios priemonės toliau taikytinos per visą skiriamos bausmės laiką (2011-05-26 Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425, 5 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
Š. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų.
Į skiriamą Š. S. bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką, - 1 parą (nuo 2012-10-27 iki 2012-10-28) pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. (b) papunkčio taisyklę už 6 valandas viešų darbų.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jas abi panaikinti.
Š. S. per visą nustatytos bausmės laiką skirti nukentėjusio nuo smurto artimoje aplinkoje asmens E. M. apsaugos užtikrinimo priemones : 1) toliau likti išsikėlusiam iš gyvenamosios patalpos, – buto (duomenys neskelbtini), 2) nesiartinti prie smurtą patyrusios E. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.