Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1821-587/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
e2A-1821-587/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03146-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas
E. L.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“
Civilinė byla Nr. e2A-1821-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03146-2019-6

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8046-713/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“ ieškinį atsakovui E. L. (E. L.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Moment credit“ (toliau – ir UAB „Moment credit“) prašė priteisti iš atsakovo 842,30 Eur negrąžintą kreditą, 669,53 Eur nesumokėtą kredito kainą, 875,92 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. 2015 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui suteiktas 1000 Eur kreditas. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 p.). 2015 m. spalio 13 d. ieškovė pervedė kredito sumą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą (e. b. l. 19). Atsakovas pilnai padengė įmokas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. Nors kredito grąžinimo diena – 2018 m. spalio 13 d., paskutinę įmoką ieškovė gavo 2016 m. spalio 24 d. Atsakovas tvirtino, kad mokės vėluojamą sumą dalimis, pradedant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., tačiau neatliko nė vieno mokėjimo, gauto kredito ieškovei negrąžino.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 33, 74–76), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus pripažino iš dalies. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 13 d. ieškovei sumokėjo 755,81 Eur ir iš dalies padengė 1000 Eur kreditą. Atsakovas pripažįsta likusią 244,19 Eur kredito skolą ir 669,53 Eur nesumokėto kredito kainą. Tačiau nepripažįsta reikalavimo sumokėti 875,92 Eur palūkanas, mano, jog negali būti skaičiuojamos palūkanos nuo palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 842,30 Eur skolą, 669,53 Eur kredito kainą, 875,92 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. vasario 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteisė 3,45 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nustatė, kad:

3.1. atsakovas su ieškove 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7–16, 22), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas už 1 267,64 Eur kredito kainą, palūkanų norma 66,01 procentai (e. b. l. 19, 23). Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 62,99 Eur sumos kasmėnesines įmokas, sumokant jas kiekvieno mėnesio 13 dieną, pradedant mokėti 2015 m. lapkričio 13 d., ir grąžinti kreditą 2018 m. spalio 13 d. Atsakovas pilnai sumokėjo įmokas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. (e. b. l. 15).

3.2. Atsakovas nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių visišką paskolos sutarties įvykdymą. Atsakovas pasirašė kreditavimo sutartį ir sutiko, kad vėluojant mokėjimams būtų skaičiuojamos palūkanos, sutiko su 66,01 proc. palūkanų norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos įmokos sumos. Paskolos sutartyje nustatytos 66,01 proc. metinės pelno palūkanos neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto maksimalaus pelno palūkanų dydžio – 75 proc. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą, kredito kainą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas E. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 669,53 Eur kredito kainą ir 875,92 Eur palūkanas; 2) iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo buvo priteista 842,30 Eur skola, nustatant, kad skolos dydis sudaro 244,19 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. atsakovas ieškovei laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. sumokėjo 755,81 Eur sumą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovui buvo suteiktas 1000,00 Eur kreditas. Pagal Sutartį pirma įmoka atlikta sutarties nustatytu laiku. Iki 2016 m. spalio 13 d. atsakovas įsipareigojimus įvykdė 755,81 Eur apimtyje. Tokiu būdu bendra negrąžinta kredito suma sudaro 244,19 Eur. Bendras ieškovės reikalavimas sudaro 2387,75 Eur. Ieškovė klaidindama teismą reikalauja sumokėti 842,30 Eur negrąžinto kredito bei 669,53 nesumokėtos kredito kainos ir 875,92 Eur palūkanų.

1.2. 2015 m. spalio 13 d. kredito sutarties Nr. 37005321670 bendrųjų kredito sąlygų 1.11 punktas nustato, kad „Kredito kaina – Palūkanų suma, kurią Klientas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Kreditu“. Bendrųjų sąlygų 1.14 punktas nustato, kad „Palūkanos – pagal Specialiosiose sąlygose nurodytą Palūkanų normą apskaičiuojamos palūkanos, kurias Klientas įsipareigoja mokėti Bendrovei už naudojimąsi Kreditu“.

1.3. Tačiau Sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas nustato, kad „Palūkanų norma 66.0l %”. Specialiųjų sąlygų 16 punktas nustato, kad „Bendra kredito kainos metinė norma 89,89 %.” Specialiųjų sąlygų 23 punktas nustato, kad „Kredito kaina (su nuolaida): 1267,64 Eur“.

1.4. Teismas ne tik kad ignoravo aplinkybę, kad bendra kredito kaina viršijo nustatytą 75 procentų Kredito kainos sumos limitą, nustatytą VKĮ bet ir ignoravo tai, kad ieškovas du kartus pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.872 straipsnio 1 dalį bei VKĮ 2 straipsnio 3, 5, 6 dalis, 21 straipsnį suteikė galybę neteisėtai pasipelnyti ieškovei atsakovo sąskaita ir tęsti savo neteisėtą veiklą, nes kredito kaina akivaizdžiai viršija kredito sumą, neskaičiuojant palūkanų, o palūkanos paverčiamos kredito kaina, nors tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms nustatytoms CK ir VKĮ, nes nuo kredito palūkanos skaičiuojamos du kartus.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Moment Credit“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. apeliantas atliko įmokas, kurių suma yra 758,45 Eur, ja buvo dengiama: 157,70 Eur kredito suma, 598,11 Eur kredito kaina ir 2,64 Eur palūkanų. Toks įmokų priskyrimas buvo atliktas vadovaujantis sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Minėtas įmokų paskirstymas neprieštarauja CK 6.54 straipsnyje nurodytam įmokų paskirstymo būdui. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su nurodytu paskirstymu, savo pozicijos nepagrindė argumentais, teisės aktais ar sutarties nuostatomis.

2.2. 2015 m. spalio 13 d. ginčo kredito sutartyje yra sutarta dėl 66,01 proc. palūkanų (89,89 proc. Bendros kredito kainos metinės normos). Atitinkamai, pagal tuo metu galiojusio (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) VKĮ nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 proc. Ginčo sutarčiai taikomoje VKĮ redakcijoje nebuvo draudimo, jog bendra vartojimo kredito kaina negali būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl akivaizdu, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, neviršijanti 200 proc. ribos (bendra kredito kainos metinė norma – 89,89 proc., t. y. daugiau negu du kartus mažesnė už įstatymo nustatytą ribą) negali būti laikoma neprotinga, nepagrįsta, ar nesąžininga ir sumažinta.

2.3. Atsakovas patvirtino specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų dydį, todėl nėra pagrindo mažinti bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų), kadangi, ji atitinka įstatyme nustatytus protingumo, pagrįstumo, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove – vartojimo kreditus teikiančia bendrove ieškove UAB „Moment Credit“. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 p.), mokėjimo dieną atsakovas įsipareigojo sumokėti įmoką (7.5 p.) pagal specialiąsias kredito suteikimo sąlygas, po 62,99 Eur kiekvieno mėnesio 13 dieną, pradedant 2015 m. lapkričio 13 d., grąžinti kreditą 2018 m. spalio 13 d., palūkanų normą 66,01 proc. skaičiuojant nuo vėluojamos įmokos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Specialiųjų sutarties sąlygų 2 dalyje numatyta, jog pavėluoto mokėjimo atveju, atsakovas atlygina nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, iki kredito suma bus visiškai grąžinta, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal specialiosiose sąlygose numatytą bendrą kredito kainos metinę normą. Sutarties specialiųjų sąlygų 1 dalyje bendra kredito kainos metinė norma nurodyta 66,01 proc. (Sutarties bendrųjų nuostatų 1.18 punktas).

9. Sutarties bendrųjų nuostatų 12.4 punktu šalys susitarė, jog visi vienos šalies pranešimai kitai šaliai turi būti pateikti raštu. Pranešimai, išsiųsti elektroniniu paštu arba SMS žinute, taip pat prilyginami rašytinės formos pranešimams. Ieškovė trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 3 d. atsakovui siuntė raginimus grąžinti kreditą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų laiku mokėti įmokas nevykdė. Tai matyti iš byloje pateiktų žinučių išklotinių.

10. Atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas, pinigai pervesti į atsakovo nurodytą sąskaitą banke, atsakovas kredito gavimą patvirtino, kreditas buvo suteiktas už 1 267,64 Eur kredito kainą. Ieškovė reiškia reikalavimą likusiai negrąžinto kredito daliai – 842,30 Eur (1 000 Eur - 157,70 Eur = 842,30 Eur) bei 669,53 Eur nesumokėtos kredito kainos (1 267,64 Eur - 598,11 Eur = 669,53 Eur). Atsakovas pateikė atliktų mokėjimų įrodymus ir patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog jis pilnai sumokėjo įmokas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugsėjo13 d., paskutinę įmoką sumokėjo 2016 m. spalio 24 d.

11. Kolegija sprendžia, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nustatytais terminais bei sąlygomis neatsiskaitė su kreditore – ieškove, kitų įrodymų į bylą neteikė. Atsakovas pasirašė kreditavimo sutartį ir sutiko, kad vėluojant mokėjimams būtų skaičiuojamos palūkanos, sutiko su 66,01 proc. palūkanų norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos įmokos sumos.

12. Sutarties šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.).

13. CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 str. 1 d., 6.886 str.). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).

15. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog surinktais byloje įrodymais nustatyta, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutarties sąlygas, t. y. suėjus sutartyje numatytiems kredito įmokų grąžinimo terminams, negrąžino suteikto kredito, nesumokėjo kredito kainos, paskolos sutartyje numatytų palūkanų. Ieškovė susidariusią skolą (negrąžintą kreditą, kredito kainą, palūkanas), paskaičiavo ieškinio surašymo dienai pagal galiojančią sutartį.

16. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovas atliko įmokas, kurių suma yra 758,45 Eur, ja buvo dengiama: 157,70 Eur kredito suma, 598,11 Eur kredito kaina ir 2,64 Eur palūkanų. Toks įmokų priskyrimas buvo atliktas vadovaujantis sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Kolegija sprendžia, kad minėtas įmokų paskirstymas neprieštarauja CK 6.54 straipsnyje nurodytam įmokų paskirstymo būdui, atitinka tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas.

17. 2015 m. spalio 13 d. ginčo kredito sutartyje yra sutarta dėl 66,01 proc. palūkanų (89,89 proc. Bendros kredito kainos metinės normos). Pagal sutarties sudarymo dieną galiojusio (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 proc. Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ginčo sutarčiai taikomoje VKĮ redakcijoje nebuvo draudimo, jog bendra vartojimo kredito kaina negali būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl darytina išvada, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, neviršijanti 200 proc. ribos (bendra kredito kainos metinė norma – 89,89 proc., t. y. daugiau negu du kartus mažesnė už įstatymo nustatytą ribą) negali būti traktuojama, kaip neprotinga, nepagrįsta, ar nesąžininga ir sumažinta.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovas patvirtino specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų dydį, todėl nėra pagrindo mažinti bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų), kadangi, ji atitiko tuo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovas, sutartį pasirašė laisva valia, pasirašydamas sutartį, žinojo, kokią palūkanų sumą jis turės grąžinti, kokios sankcijos gresia už nesavalaikį įmokų mokėjimą, todėl prieš imant kreditą turėjo įvertinti savo finansines galimybes, taip pat įvertinti sutarties sąlygas. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-694-258/2018).

19. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems byloje įrodymams apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje įrodymus teisingai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Byloje nustačius, kad ieškovės ieškinys tenkintas pagrįstai, darytina išvada, kad pagrįstai iš atsakovo priteistos ir procesinės palūkanos, (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) bei bylinėjimosi išlaidos.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais sprendžia, jog apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė