- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-587-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00229-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Alauša“
- Atsakovas
- UAB „Biržų autobusų parkas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Viada LT“
- Kategorijos
- 2.6.35pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis pagal ieškovės UAB „Alauša“ ieškinį atsakovei UAB „Biržų autobusų parkas“, trečiajam asmeniui UAB „Viada LT“, išvadą duodantį institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Alauša“ prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Biržų autobusų parkas“ atviro konkurso būdu vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo (toliau – Pirkimas) „Degalų pirkimas degalinėse“, pirkimo Nr. 457540, sąlygų 2.5, 2.6 punktus ir Pasiūlymo formos 2 punkte pateiktą palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarką bei nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 457540, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje teigia, kad ketina dalyvauti Pirkime ir teikti pasiūlymą, tačiau nesutinka su Pirkimo sąlygų 2.5 - 2.6 punktuose numatyta Pirkime taikytina degalų kainodara, Pasiūlymo formos 2 punkte pateikta palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarka, kadangi nurodyti pirkimo sąlygų punktai pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų principus (Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – PĮ) 29 str. 1, 2 d.) bei juose iš esmės nustatyti reikalavimai pirkimo objektui, kas prieštarauja PĮ 50 straipsnio 3 ir 5 dalims.
Taip pat Pirkimo sąlygų 1 priede „Pasiūlymo forma“ numatyta palyginamosios tiekėjų pasiūlymo kainos nustatymo tvarka prieštarauja racionalaus lėšų naudojimo principui (PĮ 29 str. 2 d.). Šie teiginiai išdėstyti 2019-10-24 pretenzijoje, kuria siūlyta pakeisti sąlygas nustatant, kad degalų įkainiai apskaičiuojami iš degalinėje pirkimo metu taikytos kainos atėmus fiksuotą nuolaidą bei patikslinti Pasiūlymo formos 2 p. pateiktą palyginamosios pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarką. Perkantysis subjektas 2019-10-28 atsakymu į pretenziją jos netenkino ir nurodė iš esmės vienintelį atmetimo motyvą - Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas dėl degalų degalinėse pirkimo, paskelbtas 2016-06-06. Atsakovė atsakymą į pretenziją grindžia tik Rekomendacija, kuri nėra privalomas teisės aktas bei neteisingai nurodė, kad vadovavosi Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika).
Pirkimo sąlygų 2.5 - 2.6 punktuose yra numatyta Pirkime taikytina degalų kainodara: „2.5. Pirkimui taikoma kintamojo įkainio kainodara. Kintamojo įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina (viešai skelbiama AB „Orlen Lietuva“ internetiniame tinklalapyje <...>. 2.6. Įkainį sudaro: 2.6.1. kintamojo įkainio dalis - AB „Orlen Lietuva“ viešai interneto tinklalapyje skelbiama bazinė degalų kaina su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15o C temperatūrai), galiojusi degalų pylimo dieną; 2.6.2. pastovioji įkainio dalis - nuolaida/antkainis nuo kintamosios įkainio dalies, t. y. tiekėjų siūloma nuolaida/antkainis nuo AB „ Orlen Lietuva“ viešai skelbiamos bazinės degalų kainos su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15o C temperatūrai).“
Nurodo, kad šiose Pirkimo sąlygose numatyta degalų kainodara, pagrįsta AB ORLEN Lietuva vienašališkai nustatytomis kainomis, dirbtinai sumažins konkurenciją ir neteisėtai įtvirtins dominuojančią AB ORLEN Lietuva padėtį degalų rinkoje, tokiu būdu bus pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyti lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principai. Dėl šių sąlygų vienas iš Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų yra tiesiogiai priklausomas nuo vienašališkų AB ORLEN Lietuva sprendimų, o tai savo ruožtu gali lemti ir PĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto racionalaus lėšų naudojimo principo pažeidimą - AB ORLEN Lietuva nustatyta bazinė degalų kaina nebūtinai gali būti žemiausia rinkoje. Nustačius reikalavimą remtis tik šio subjekto skelbiamomis kainomis, tiekėjų veiklos atsiperkamumas tampa neprognozuojamu ir būtų siūlomos mažiau konkurencingos kainos. Nėra jokių šio dominuojančio degalų rinkoje subjekto taisyklių, pagal kurias apskaičiuotinos didmeninės degalų kainos, pats kainų skelbimas priklauso išimtinai nuo šio subjekto valios, nes to neįpareigoja teisės aktai.
Juodeikių terminalas, kurio kainos imamos už pagrindą, yra tik vienas iš daugelio AB ORLEN Lietuva degalų pardavimo terminalų, jo kainos gali būti keičiamos iš esmės neįtakojant AB ORLEN Lietuva veiklos rezultatų ir prekybos kituose terminaluose, todėl subjektui sudaromos sąlygos manipuliuoti šio terminalo vienos dienos kainomis. Pirkimo sąlygomis dėl kainodaros AB ORLEN Lietuva taip pat sudaroma galimybė apriboti kitų rinkos dalyvių galimybes teikti pasiūlymus ir išstumti juos iš mažmeninės degalų rinkos, kuo ji suinteresuota, tokiu būdu ribojama konkurencija. Pagal tokias sąlygas tiekėjai priversti degalus įsigyti būtent iš konkretaus degalų gamintojo AB ORLEN Lietuva terminalo, o toks reikalavimas prieštarauja PĮ 50 straipsnio 3 daliai, neatitinka konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvo. Kadangi sąlygose konkrečiai įvardinama AB ORLEN Lietuva, kurios skelbiama bazinė degalų kaina, galiojanti konkrečiame terminale, sudaro vieną iš Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų, o šis kainos komponentas apibūdina Pirkime ketinamų įsigyti degalų tiekimo charakteristika, tokiu būdu nustatomos sąlygos ne tik dėl degalų kainodaros, bet ir reikalavimai pačiam pirkimo objektui (degalams), kas pažeidžia PĮ 50 straipsnio 5 dalį.
Taip pat nurodo, kad Pasiūlymo formos 2 p. pateiktoje lentelėje nustatyta metodika yra ydinga, kadangi lentelėje nurodydami antkainius/nuolaidas tiekėjai gali manipuliuoti šiais duomenimis taip, kad perkantysis subjektas Pirkimo laimėtoju išrinktų pasiūlymą, kuriame didžiąją Pirkimu siekiamų įsigyti prekių dalį (dyzeliną) perkantysis subjektas būtų priverstas įsigyti brangiau nei iš didesnę nuolaidą dyzelinui (tačiau didesnį antkainį dujoms) pasiūliusio tiekėjo. Tikslingiausia laimėtoją nustatyti pagal mažiausią palyginamąją pasiūlymo kainą eurais su PVM.
Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nėra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas, todėl vien rekomendacija, kuria vadovavosi atsakovė, nepatvirtina Pirkimo sąlygų teisėtumo.
Ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja Metodikos 24.2 punkte išdėstytam reikalavimui dėl įkainio priklausomumo nuo tam tikro išorinio parametro, kadangi, perkant degalus iš AB ORLEN Lietuva pagal ilgalaikes sutartis, perkamų degalų kaina priklauso ne nuo AB ORLEN Lietuva skelbiamos bazinės degalų kainos, o nuo kitų rodiklių. Metodikos 24.2 punkte numatyta, kad sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamos kainos degalinėje. Taigi, Metodikoje tiesiogiai nurodytas kaip leidžiamas ieškovės siūlytas įkainių nustatymo būdas.
Pasiūlymo formos 2 p. pateiktoje lentelėje nustatyta vertinimo metodika prieštarauja Metodikos 26.2 punktui, pagal kurį pasiūlymai turi būti vertinami atsižvelgiant į tiekėjo siūlomą įkainį ar priedą (o ne vertinami vien tik priedai, kaip numatyta Pasiūlymo formos 2 p. pateiktoje lentelėje), ir Metodikos 16 punktui, pagal kurį pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Metodikos 26.1 punkte nurodyti kintamo įkainio apskaičiavimo būdai (pagal savaitės, mėnesio ar ketvirčio vidurkius) neturi nieko bendro su Pirkimo sąlygose pasirinktu kintamo įkainio apskaičiavimo būdu. Metodikos 26.3 punkte apmokėjimas pagal pirkimo sutartį siejamas su tiekėjo, o ne kitų asmenų skelbiamomis kainomis.
Dublike papildomai nurodė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą šioje byloje, nes dalyvauja Pirkime ir pateikė Perkančiajam subjektui pasiūlymą. Ieškovės teikiami įrodymai patvirtina, kad ORLEN degalinių tinklą valdanti AB ORLEN Baltics Retail ir AB ORLEN Lietuva, kurios skelbiamomis kainomis remiasi Pirkimo sąlygose nustatyta kainodara, yra susijusios įmonės, ūkio subjektai, jų akcininkas yra ta pati įmonė, AB ORLEN Lietuva užima dominuojančią padėtį degalų rinkoje.
Pagal ginčijamose Pirkimo sąlygose įtvirtintą kainodarą Perkančiojo subjekto perkamų degalų kainą lems įmonė (AB ORLEN Lietuva), kuri dėl savo dominuojančios padėties kainas gali nustatyti neatsižvelgdama į konkurentų taikomas kainas. Jei Pirkimo sąlygose būtų numatyta, kad degalų įkainiai turi būti apskaičiuojami iš degalinėje pirkimo metu taikytos degalų kainos atėmus fiksuotą nuolaidą, tokia situacija, kai kainas lemia dominuojančią padėtį užimantis, konkurencijos neįtakojamas ūkio subjektas, negalėtų susiklostyti. Kainodara pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes tuo atveju, jei Pirkimą laimėtų vienas iš potencialių dalyvių, ORLEN degalinių tinklas (AB ORLEN Lietuva Baltics Retail), dalyvaudamas tiesiogiai ar pasitelkiant subtiekėją, Pirkime parduodamų degalų kainos priklausytų nuo įmonės (AB ORLEN Lietuva), kuri yra su juo susijusi ir kuri yra suinteresuota gerais degalinių tinklo finansinės veiklos rezultatais, sprendimų.
Pagal Pirkimo kainodarą sprendimai dėl kainos didinimo nebūtų niekaip suvaržyti, nes degalinėje skelbiamos kainos nebūtų didinamos ir pirkėjų srautas dėl to nemažėtų. Akivaizdus ir skaidrumo principo pažeidimas Pirkimo sąlygose nustatant ginčijamą kainodarą. Tiekėjams tenkanti rizika kyla dėl to, kad laimėjusio tiekėjo už Perkančiajam subjektui patiektas prekes gautinos sumos visiškai priklausys nuo sprendimų, kuriuos dėl protokolo bazinės degalų kainos dydžio priims degalų prekyboje dominuojanti įmonė, susijusi vienu iš degalinių tinklų.
Atsiliepimas
Nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad šioje byloje teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 išdėstytu vertinimu kaip precedentu. Teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, kurioje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra patvirtintas kasacinės instancijos teismo, nevertinti šioje byloje ieškovės pateikiami argumentai dėl lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principų pažeidimo, nepaneigta, kad AB ORLEN Lietuva skelbiamas kainas nustato vienašališkai ir remtasi tik prielaida, kad AB ORLEN Lietuva šių kainų nedidins, niekaip nevertinta aplinkybė, kad AB ORLEN Lietuva nustodama skelbti degalų kainas (tokios pareigos ji ir neturi), gali bet kada Pirkimą nutraukti.
Nors nėra nustatyto tiesioginio draudimo įsigyti degalus iš kitų tiekimo šaltinių, tačiau Pirkimo kainodarą susiejus su konkretaus tiekėjo vienašališkai nustatomomis kainomis Pirkimą laimėjęs tiekėjas neturės kito pasirinkimo, kaip pirkti iš tiekėjo, su kurio skelbiamomis kainomis susieta perkančiojo subjekto mokama degalų kaina.
Atsiliepimas
Atsiliepime neteisingai interpretuojamas metodikos 24.2 punktas. Metodikos 24.2 punkte situacija, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų kaina skirtingu laikotarpiu priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro, yra ne pirkimo sąlygų rezultatas (taip suprantama atsiliepime), o prielaida, kuriai esant Pirkimo sąlygose galima numatyti kintamo įkainio kainodarą. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atitinkamos dienos kuro kainos degalinėse priklauso nuo Pirkimo sąlygose nurodytos Juodeikių terminalo protokolo bazinės degalų kainos, todėl šios AB ORLEN Lietuva skelbiamos kainos negali būti laikomos išorinėmis kainomis. Metodikos nuostatos pakeistos tik po pirkimo sąlygų patvirtinimo, todėl taikytinos ankstesnės nuostatos.
Atsakovė UAB „Biržų autobusų parkas“ atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamose sąlygose buvo nustatyta kainodara vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija, numačiusia, jog „Taikant kintamo įkainio kainodarą pirkimo vykdytojas gali pasirinkti kainodaros mechanizmą, kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina (o ne tiekėjo degalinėje viešai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki šiol). <...> Pirkimo vykdytojas pasiūlymų vertinimo metu vertins tik tiekėjo pasiūlytą nuolaidos ar antkainio dydį 1000 litrų degalų, o jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių (pavyzdžiui, benzino ir dyzelino) ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus jų kiekius, vertinant pasiūlymą bus vertinama antkainių/nuolaidų, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma“.
Pažymi, kad ieškovės teiginiai dėl ginčijamų sąlygų prieštaravimo esminiams viešųjų pirkimų principams yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, tiekėjas neįrodė suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, todėl ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (CPK 5 str.).
Nesutinka, kad kainodaros susiejimas su AB „ORLEN Lietuva“ skelbiamomis kainomis neigiamai veikia tiekėjų galimybes pasiūlyti perkančiajam subjektui palankesnes kainas, kadangi kainodara priklausoma nuo išorinių veiksnių ir visuomet egzistuoja nenumatytų aplinkybių atsiradimo rizika. Įrodymais nepagrįsta, kad ginčijamas kainodaros būdas iš tiesų sudaro palankesnes sąlygas „ORLEN degalinių tinklui“. Degalinių tinklą valdo ne UAB „ORLEN Lietuva“, o AB „ORLEN Baltics Retail“. Nepateikus įrodymų, kad šios atskiros įmonės tarpusavyje derina veiksmus, nėra pagrindo pripažinti tiekėjo prielaidų pagrįstomis.
Nors nėra taisyklių, pagal kurias apskaičiuojamos AB „ORLEN Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos, nereiškia, jog jomis galima manipuliuoti. Ieškovės teiginiai dėl Juodeikių terminalo kainų keitimo deklaratyvūs. Pirkimo objektas apima benziną, dyzeliną ir suskystintas automobilių dujas, o visus šiuos produktus tiekia tik Juodeikių terminalas ir UAB „Okseta“ terminalas Kaune, Biruliškių pl.18a, todėl nepagrįstas teiginys dėl daugelio terminalų, kuriuos būtų galima pasirinkti.
Mano, kad ieškovei yra žinoma, jog analogiški argumentai dėl tariamai neteisėtos kainodaros pripažinti nepagrįstais Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, kuriame pateiktas vertinimas laikytinas precedentu ginčo bylos atžvilgiu. Šiame sprendime konstatuota, kad ieškovės siūloma kainodara nėra pagrįsta ir ekonomiška.
Klaidinga ieškovės pozicija, kad Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punktų nuostatos įpareigoja tiekėjus degalus įsigyti iš AB „ORLEN Lietuva“ terminalo, esančio Juodeikių kaime, Mažeikių rajone, neva tokiu būdu neužtikrinant konkurencijos, diskriminuojant tiekėjus.
Teigia, kad Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra taikomi tik tiekėjui mokamos kainos apskaičiavimui, tačiau jie jokiu būdu nedraudžia Pirkimo dalyviui įsigyti degalų iš kito terminalo. Nustatyta kainodara nėra siekiama priversti tiekėjus degalus įsigyti iš to paties tiekimo šaltinio ar kaip nors apriboti konkurenciją, kaip tik priešingai - nustatyti bendrą išorinį kriterijų, kurio pagalba būtų išrenkamas laimėtojas, užkertant kelią nesąžiningiems tiekėjams manipuliuoti kainomis degalinių švieslentėse. Todėl nesutinka, kad ginčijamuose Pirkimo sąlygų punktuose yra nurodytas reikalavimas Pirkimo objektui, sąlygojantis tiekėjų diskriminaciją ir konkurencijos neužtikrinimą. Kiekvienas dalyvis yra laisvas pasirinkti terminalą, iš kurio įsigys degalus, o aptariamos nuostatos jokiu būdu nenustato reikalavimų degalams, kaip Pirkimo objektui, ir yra reikšmingos tik prekės kainos nustatymui (kainodarai).
Nurodo, kad ieškovė deklaratyviai, nepateikdama jokių skaičiavimų, įrodančių tvarkos ydingumą ir lemiančių neracionalaus pasiūlymo išrinkimą laimėtoju, nurodo, kad Pasiūlymo formos 2 p. pateiktoje lentelėje nustatyta metodika ydinga, kad galima manipuliuoti duomenimis dėl antkainių/nuolaidų. Pagal lentelę palyginamoji pasiūlymo kaina yra apskaičiuojama atskirai sudauginus kiekvienos rūšies kurui siūlomą nuolaidos/antkainio vertę su preliminariu atitinkamų degalų kiekiu (9=3x7) ir vėliau šias 9 stulpelyje gautas vertes sudedant tarpusavyje. Tokiu būdu gaunama vertė, parodanti, kurio tiekėjo siūloma nuolaida didžiausia (ar antkainis mažiausias), atsižvelgiant į kiekvienos iš degalų rūšių planuojamą įsigyti preliminarų kiekį. Net jei į skaičiavimus būtų įtraukiama tam tikrą dieną skelbiama Juodeikių terminalo atitinkamo kuro kaina, tai nepakeistų Pirkimo laimėtojo, kadangi visų dalyvių atžvilgiu būtų taikomi vienodi įkainiai ir laimėtoju liks tas tiekėjas, kuris pasiūlė didžiausią nuolaidą (mažiausią antkainį).
Pažymi, kad apskaičiuojant palyginamąją pasiūlymo kainą, yra atsižvelgiama į visą per sutarties galiojimo laikotarpį ketinamo įsigyti kuro kiekį, vertinama ne atskiros kuro rūšies nuolaida (antkainis), bet tai, kurio tiekėjo nuolaida bus didžiausia (antkainis mažiausias), įvertinus preliminarius degalų kiekius. Jei vienas tiekėjas pasiūlo didesnę nuolaidą dyzelinui, tai automatiškai nereiškia, kad jo pasiūlymas yra racionaliausias. Perkančiajam subjektui racionaliausias pasiūlymas yra tas, kuriame siūloma didžiausia nuolaida (mažiausias antkainis) visam (bendram) ketinamam įsigyti įvairių kuro rūšių kiekiui. Nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir yra skirta tai įvertinti, taip siūloma pasiūlymus vertinti Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose.
Nors ir sutinka su ieškove, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) rekomendacija, kurios pagrindu atsakovė nustatė ginčijamą pasiūlymų vertinimo tvarką, nėra privalomo pobūdžio teisės aktas, tačiau, mano, kad ieškovė neįrodo, jog rekomendacija yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, VPT yra parengusi ir privalomo pobūdžio teisės aktą, reglamentuojantį viešuosiuose pirkimuose taikomą kainodarą - Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintą Kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (toliau - Metodika). Mano, kad iš esmės VPT rekomendacija laikytina Metodikos nuostatų paaiškinimu.
Nors ieškovė nesutinka, kad pagal Metodikos 24.2 p. nuostatas AB „ORLEN Lietuva“ skelbiamos kainos nelaikytinos išoriniu parametru, mano, kad išoriniu parametru turėtų būti laikomas dydis, nepriklausantis nuo Pirkimo dalyvių valios, užtikrinantis tai, kad visiems sudaromos vienodos sąlygos, o viešai skelbiamos Juodeikių terminalo kainos šiuo požiūriu gali būti laikomos išoriniu parametru. Ši Metodikos nuostata buvo pakoreguota, cituojamas pavyzdys panaikintas, bet to, ir ankstesnė Metodikos redakcija nedraudė nustatyti ir kitokio pobūdžio priklausomybę. Ieškovės siūloma pasiūlymų vertinimo tvarka, palyginus su nustatyta Pirkimo sąlygose, nekeičia Pirkimo laimėtojo, todėl vien šiuo pagrindu negalima sutikti, kad ji neatitinka Metodikos 16 ir 26.2 punktų nuostatų.
Nesutinka, kad Metodikos 26.1 punkte nurodyti kintamo įkainio apskaičiavimo būdai neturi nieko bendro su Pirkimo sąlygose pasirinktu kintamo įkainio apskaičiavimo būdu, kadangi Metodikoje nurodytas tik nebaigtinis pavyzdžių sąrašas. Ieškovė nepagrįstai Metodikos 26.3 punkte nurodytą terminą „tiekėjas“ sieja tik su pirkimo dalyviu, AB „ORLEN Lietuva“ bendrąja prasme taip pat yra tiekėjas, parduodantis degalus.
Triplike atsakovė papildomai nurodo, kad ieškovė įrodymais nepagrindžia, jog skundžiamos Pirkimo sąlygų nuostatos sudaro UAB „Alauša“ blogesnes sąlygas dalyvauti Pirkime nei kitiems Pirkimo dalyviams, todėl ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo pripažinti suinteresuotumą kvestionuoti Pirkimo sąlygas antrojo jo elemento - subjektinių teisių pažeidimo - pagrindu, o ieškinys dėl to apskritai nenagrinėtinas teisme.
Nors ORLEN degalinių tinklą valdanti AB „ORLEN Baltics Retail“ ir AB „ORLEN Lietuva“, kurios skelbiamomis kainomis remiasi Pirkimo sąlygose nustatyta kainodara, yra susijusios įmonės, to nepakanka sprendžiant, kad jos yra sudariusios konkurencijos teisės draudžiamus susitarimus. Tai, kad šių įmonių akcininkas yra tas pats, savaime neįrodo, jog AB „ORLEN Lietuva“ dėl savo dominuojančios padėties degalų kainas nustato ar nustatys proteguodama AB „ORLEN Baltics Retail“ valdomas degalines. Jei terminale kainos ir būtų nepagrįstai padidintos, tiekėjai turėtų galimybę degalų įsigyti iš kitų terminalų. Juodeikių terminalas parduoda degalus ir kitiems Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams. Įvertinus tai, kad pagal Pirkimą planuojamas įsigyti degalų kiekis yra nereikšmingai mažas, palyginus su bendru terminale parduodamų degalų kiekiu, argumentai, jog siekdama laimėti Pirkimą AB „ORLEN Lietuva“ manipuliuotų kainomis, yra nelogiški.
Įsigijus degalų iš kito terminalo, nepadidinusio kainos, kainos padidinimas tik lemtų AB „ORLEN Baltics Retail“ nevaldomos degalinės pelną, o ne sudarytų palankesnes sąlygas šios bendrovės valdomoms degalinėms. Nors deklaruojama, kad įsigyjant degalus iš kitų terminalų, Pirkimą laimėjęs tiekėjas turėtų prisiimti riziką dėl galimų kainų skirtumų, kurių nebūtų galima iš anksto įvertinti, tačiau nepateikiamas joks paaiškinimas, kaip tai galėtų realiai pasireikšti ir kodėl degalų įsigijimas iš kito terminalo sukeltų papildomą riziką. Degalų kainos priklauso nuo daugelio išorinių faktorių, todėl ieškovės nurodyta rizika egzistuoja nepriklausomai nuo to, iš kokio terminalo yra įsigyjami degalai.
Viešųjų pirkimų tarnyba teikdama rekomendaciją pateikė savo, kaip Metodikos rengėjo, paaiškinimą, tai, kad rekomendacijoje dėl degalų degalinėse pirkimo vadovaujantis Metodikos nuostatomis, siūloma kintama įkainio dalimi nustatyti AB „ORLEN Lietuva“ Juodeikių terminalo protokolo bazinę degalų kainą, patvirtina, jog ši reikšmė laikytina Metodikos 24.2 punkte įtvirtintu išoriniu parametru.
Trečiasis asmuo UAB „Viada LT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –VPT) 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog yra parengusi ir viešai paskelbusi rekomendacinio pobūdžio pranešimą dėl degalų degalinėse pirkimo (toliau - Rekomendacija), kuriame nurodoma, kad pirkimo vykdytojas gali pasirinkti kainodaros mechanizmą, kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina (o ne tiekėjo degalinėje viešai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki šiol). Tarnybos vertinimu, tokiu kainodaros mechanizmu yra užtikrinimas pasiūlymo kainos aiškumas. Pažymėjo, kad AB „Orlen Lietuva“ yra įmonė, parduodanti naftos produktus įvairiems ūkio subjektams, todėl kainos manipuliavimo galimybė dėl Pirkimo vykdymo yra menka. Todėl Tarnybos vertinimu, ginčijamos Pirkimo sąlygos, t. y. nustatytos kainodaros taisyklės, nesudaro sąlygų pažeisti viešųjų pirkimų principus.
Taip pat išvadoje nurodoma, kad nuostatos, reglamentuojančios techninės specifikacijos parengimą, yra įtvirtintos PĮ 50 straipsnyje, pagal kurį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, o straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo objektui nenustatyti specifiniai reikalavimai, kurie galėtų būti pripažįstami diskriminaciniais ir perkančiosios organizacijos pasirinkimas vienu iš kainodaros elementų nustatyti konkretaus ūkio subjekto paskelbtas kainas, nėra susijęs su techninės specifikacijos reikalavimais. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 p. nuostatas neatitinkančia PĮ 50 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų.
Tarnybos vertinimu, ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos neprieštarauja nei Metodikos 24.2 punkte išdėstytam reikalavimui dėl įkainio priklausomumo nuo tam tikro išorinio parametro, nei Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Kainodaros nustatymo metodikos 24. 2 papunktyje įtvirtintai nuostatai. Perkančiojo subjekto pasirinktas kainodaros mechanizmas užtikrina, kad skirtingiems tiekėjams kainodaros taisyklės bus taikomos vienodai ir taip eliminuojama galimybė tiekėjams manipuliuoti degalinės iškabose (švieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažinant degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiūlymų palyginimui bei vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Biržų autobusų parkas“ atviro konkurso būdu vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą „Degalų pirkimas degalinėse“, pirkimo Nr. 457540. Skelbime nurodyta, kad pirkimo objektas – degalai (benzinas A95, dyzelinas ir suskystintos automobilinės dujos). Pirkimo objektas į atskiras pirkimo dalis neskaidomas. Degalai perkami UAB „Biržų autobusų parkas“ tarnybiniam transportui, todėl turi būti neapribota galimybė įvažiuoti ir išvažiuoti iš degalinės teritorijos. Pirkimo apimtys, savybės ir reikalavimai: benzinas A95 - apie 1 500 l, dyzelinas - apie 250 000 l, suskystintos automobilinės dujos - apie 50 000 l.
Ieškovė UAB „Alauša“ ketina dalyvauti paskelbtame pirkime ir teikti pasiūlymą. Susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, ieškovė 2019-10-24 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė: patikslinti pirkimo sąlygų 2.5, 2.6 p., nustatant, kad degalų įkainiai apskaičiuojami iš degalinėje pirkimo metu taikytos kainos atėmus fiksuotą nuolaidą; patikslinti Pasiūlymo formos 2 p. pareiktą palyginamosios pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarką, kad ši atitiktų racionalų lėšų panaudojimo principą arba nutraukti šį Pirkimą. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 p. įtvirtinta degalų kainodara, yra neteisėta, pažeidžianti pagrindinius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principus, kad šių sąlygų reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 50 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms, kad Pirkimo sąlygų 1 priede „Pasiūlymo forma“ numatyta palyginamosios tiekėjų pasiūlymo kainos nustatymo tvarka prieštarauja racionalaus lėšų naudojimo principui, įtvirtinam PĮ 29 straipsnio 2 dalyje.
Atsakovė 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. S-177, išnagrinėjusi UAB „Alauša“ pretenziją, pripažino ją nepagrįstą, todėl netenkino. Nurodė, kad prekių įkainio skaičiavimo metodika ir pasiūlymų vertinimo tvarką nustatė pagal Viešųjų pirkimų tarnybos viešai paskelbtų rekomendacijų ir galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Dėl Pirkimo sąlygų 2.5 - 2.6 punktų teisėtumo.
Pirkimo sąlygų 2.5 punkte nustatyta: „Pirkimui taikoma kintamojo įkainio kainodara. Kintamojo įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina (viešai skelbiama AB „Orlen Lietuva“ internetiniame tinklalapyje http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx.“
2.6.1. kintamojo įkainio dalis - AB „Orlen Lietuva“ viešai interneto tinklalapyje skelbiama bazinė degalų kaina su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15o C temperatūrai), galiojusi degalų pylimo dieną;
2.6.2. pastovioji įkainio dalis - nuolaida/antkainis nuo kintamosios įkainio dalies, t. y. tiekėjų siūloma nuolaida/antkainis nuo AB „ Orlen Lietuva“ viešai skelbiamos bazinės degalų kainos su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15o C temperatūrai).“
Atsakovė nurodė, kad ginčijamų Pirkimo sąlygų kainodara pasirinkta vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija dėl degalų degalinėse pirkimo ir nesutinka su ieškovės argumentais, kad nurodyta degalų kainodara, pagrįsta AB „Orlen Lietuva“ nustatytomis kainomis, sumažins konkurenciją, neteisėtai įtvirtins dominuojančią AB „Orlen Lietuva“ padėtį degalų rinkoje, pažeis PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Teismas, įvertinęs Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas „Dėl degalų degalinėse pirkimo“, PĮ nuostatas, šalių argumentus bei VPT išvadą dėl šalių ginčo, pritaria atsakovės išdėstytiems argumentams.
Ieškovės teiginiai, jog Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos bus tiesiogiai priklausomos tik nuo AB „Orlen Lietuva“ sprendimų, o jos nustatyta bazinė degalų kaina nebūtinai bus žemiausia rinkoje, jog atsakovės sprendimas remtis vien tik AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis gali neigiamai įtakoti tiekėjų galimybes pasiūlyti atsakovei palankesnes kainas, jog bus pažeidžiami skaidrumo, konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo principai, iš esmės paremti tik prielaidomis.
Ta aplinkybė, kad AB „Orlen Lietuva“ turi dominuojančią padėtį Lietuvos degalų rinkoje, kad nėra taisyklių, kurių pagrindu apskaičiuojamos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos, savaime neįrodo, kad šiomis kainomis bus manipuliuojama. Ieškovė nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog AB „Orlen Lietuva“ naudojasi savo dominuojančią padėtimi rinkoje ir taip jos kontroliuojamam degalinių tinklui parduoda degalus mažesne kaina nei kitiems vartotojams. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė degalinių tinklą valdo ne AB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics Retail“ ir duomenų, patvirtinančių, kad šios įmonės derina savo veiksmus, neįrodo ieškovės argumentų, jog jų kontroliuojamiems degalinių tinklams degalai parduodami mažesnėmis, nei kitiems vartotojams, kainomis, kad įmonės šiomis kainomis manipuliuoja. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 30 d. sudarė su atsakove degalų pardavimo sutartis, kuriose įtvirtinta analogiška kainodara ir ieškovė neginčijo nustatytos kainodaros.
Atsakovė nurodė, kas jos perkamų degalų rūšis tiekia tik du terminalai, t. y. Juodeikių ir UAB „Okseta“ terminalas Kaune, todėl ir pasirinkimas apsiriboja tik iš dviejų terminalų, o ne iš daugelio, kaip kad teigia ieškovė. Ieškovė šių argumentų nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad degalus iš Juodeikių terminalo perka iš esmės visi Lietuvos vartotojai, o ne tik nagrinėjamos bylos šalys, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidžiama konkurencija, o tiekėjai diskriminuojami. Taigi, pagal ginčijamas pirkimo sąlygas, pirkimo dalyviai laisvi pasirinkti iš kurio terminalo pirks degalus.
Tiek atsakovė, tiek ir VPT, argumentuodami dėl siūlomos kainodaros mechanizmo, pagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, išdėstytu vertinimu. Ieškovės argumentas, kad šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepatvirtintas kasacinės instancijos teismo, nepagrįstas. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, išdėstytais argumentais dėl kainodaros mechanizmo nustatymo, atsakovė vadovavosi pagrįstai.
Ieškovė nurodo, kad pasiūlymo formos 2 p. pateiktoje lentelėje nustatyta metodika yra ydinga, nes nurodydami antkainius/nuolaidas tiekėjai šiais duomenimis gali manipuliuoti ir todėl laimėtoju gali būti išrinktas pasiūlymas iš kurio atsakovė bus priversta pirkti pvz. dyzeliną brangiau, nei iš didesnę nuolaidą dyzelinui pasiūliusio tiekėjo.
Šis ieškovės argumentas, teismo vertinimu, taip pat deklaratyvūs, nes jokiais rimtais skaičiavimais, kaip bus galima manipuliuoti metodikoje nustatytais antkainiais ir nuolaidomis, neparemtas. Tuo tarpu atsakovė konkrečiai nurodo, kaip bus apskaičiuota palyginamoji pasiūlymo kaina, o būtent: ši kaina bus apskaičiuojama atskirai sudauginus kiekvienos rūšies kurui siūlomą nuolaidos/antkainio vertę su preliminariu atitinkamų degalų kiekiu (9=3x7) ir vėliau šias 9 stulpelyje gautas vertes sudedant tarpusavyje. Taip gaunama vertė parodys kurio tiekėjo siūloma nuolaida didžiausia (ar antkainis mažiausias), atsižvelgiant į kiekvienos iš degalų rūšių planuojamą įsigyti preliminarų kiekį. Kaip pagrįstai teigia atsakovė, nurodytos lentelės 9 stulpelio sumą padauginus iš tą dieną galiojančio kuro įkainio, pasikeis tik palyginamosios pasiūlymo kainos vertės (padidės), tačiau galutinis rezultatas nepakis - laimėtoju liks tas tiekėjas, kuris pasiūlė didžiausią nuolaidą (mažiausią antkainį). Pažymėtina ir tai, kad VPT rekomendacijos būtent pagal nustatytą metodiką siūlo vertinti pasiūlymus.
Nors VPT rekomendacija ir nėra privalomo pobūdžio teisės aktas, tačiau pastebėtina, kad VPT parengė ir privalomo pobūdžio teisės aktą, reglamentuojantį viešuosiuose pirkimuose taikomą kainodarą - Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintą Kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (toliau – Metodika).
Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad pirkimo sąlygos prieštarauja Metodikos 24.2 punkto nuostatai, jog prekių rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali būti laikomos išoriniu parametru, nes priklauso nuo įvairių papildomų rodiklių. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, kad išorinis parametrų dydis turi užtikrinti visiems vienodas sąlygas ir neturi priklausyti nuo pirkimo dalyvių valios, todėl viešai skelbiamos Juodeikių terminalo kainos gali būti laikomos išoriniu parametru.
Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų vertinimas tik pagal siūlomą nuolaidą/antkainį neprieštarauja Metodikos nuostatoms, atsakovė tinkamai pagrindė ir įrodė, kad pirkimo sąlygose nustatyta metodika yra teisinga ir objektyvi. Pasirinktas kainodaros mechanizmas užtikrina, kad skirtingiems tiekėjams kainodaros taisyklės bus taikomos vienodai ir taip eliminuojama galimybė tiekėjams manipuliuoti degalinės iškabose arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, kai degalų kainas sumažinamos tik trumpam laikotarpiui.
Ieškovės UAB „Alauša“ ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93 straipsniai). Vertinant atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo, Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, išnagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė patyrė 3‘593,70 Eur advokato pagalbos išlaidų. Į šią išlaidų sumą įtrauktos išlaidos už advokato pagalba rengiant atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, tripliką bei kitus procesinius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16 punktų nuostatas, konstatuoja, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 423⁸ straipsniais teismas
nusprendžia:
UAB „Alauša“ ieškinį dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis atsakovei UAB „Biržų autobusų parkas“, atmesti.
Priteisti iš UAB „Alauša“, JAK 183615620, 3‘593,70 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus70 euro centų) advokato pagalbos išlaidų UAB „Biržų autobusų parkas“, JAK 154742789.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi.
Sprendimą per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Panevėžio apygardos teisme.