Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Sigito Bagdonavičiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios O. M. atstovo advokato Vido Vilko apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 str. 1 d. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu iš O. M. J. S. priteista 12944,90 Lt proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. S. buvo kaltinama tuo, kad dėl darbo pobūdžio žinodama programoje „Skype“ bendrai su O. M. naudojamus prisijungimo duomenis, 2011 m. kovo 3 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 12.05 val. ir 12.21 val. į O. M. sutuoktinio D. M. bendradarbės V. V. elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) persiuntė nukentėjusiosios O. M. asmeninio susirašinėjimo su R. Č., vykusio laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. per „Skype“ programą elektroninius laiškus, tuo viešai neapibrėžtam asmenų ratui paskelbdama informaciją apie O. M. privatų gyvenimą, turėdama tikslą juos perduoti nukentėjusios O. M. sutuoktiniui D. M., siekdama suteikti nukentėjusiosios vyrui asmeninę naudą – informaciją apie sutuoktinės asmeninį susirašinėjimą (santykius) su kitu vyru.

Skunde teigiama, jog J. S. veiksmai, t. y. prisijungimas prie „Skype“ programos, peržiūrėjimas O. M. susirašinėjimo, šio susirašinėjimo nukopijavimas iš programos bei išsaugojimas savo laikmenoje yra informacijos rinkimas BK 167 str. prasme. Jis buvo vykdomas nuo tos akimirkos, kai J. S., prisijungusi prie „Skype“ programos, pamatė ne savo, o kito asmens – nukentėjusiosios susirašinėjimą, ir suvokdama, jog šis susirašinėjimas yra svetimo asmens, šią informaciją (susirašinėjimą) nukopijavo iš „Skype“ programos, užfiksavo ir išsaugojo savo laikmenoje. Nurodoma, jog vien fakto dėl prisijungimo kodo prie „Skype“ programos turėjimo, nepakanka paneigti informacijos apie kito asmens privatų gyvenimą rinkimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kompiuteris, kuriuo buvo vykdomas susirašinėjimas, buvo (duomenys neskelbtini) bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje direktore buvo J. S., o gamybos vadove O. M.. Jos prisijungimo kodus prie „Skype“ programos turėjo būtent dėl užimamų vadovaujančių pareigų bendrovėje, o ne dėl to, jog jas siejo draugystės santykiai. Todėl visiškai nepagrįsta teismo daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog J. S. privataus (asmeninio) susirašinėjimo duomenis sužinojo ne dėl savo tarnybos ar profesijos, juo labiau kad šiuo atveju įstatymo leidėjo vartojamos sąvokos „tarnybos“ ar „profesijos“ negali būti aiškinamos siaurinamai ir neapimti darbo bei verslo funkcijų atlikimo.

Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 str. 6 d. pagrindu nepagrįstai priteisė kaltinamajai iš nukentėjusiosios 12944,90 Lt išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti, kadangi tokio dydžio išlaidų priteisimas prilygsta kriminalinei bausmei ir jokiu būdu negali būti prilygintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Pabrėžia, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas turėtų būti sprendžiamas orientuojantis į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) atlyginimo maksimalius dydžius, kurių pagrindu tokio dydžio išlaidos yra neprotingai per didelės. Be to, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir aplinkybes, pripažintina, jog nukentėjusioji labai nukentėjo, todėl dar ir bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą J. S. gynėjas advokatas D. Boreika prašo O. M. atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti, pakilti galioti nepakeistą skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį ir iš O. M. J. S. priteisti advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas – 2722,50 Lt. Nurodo, jog Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, o vien formalūs, pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme apeliaciniame skunde dėstomi argumentai negali sudaryti pagrindo pradėti šį privataus kaltinimo procesą, juo labiau kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepadarė išvados, kad J. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikė O. M. asmeninį susirašinėjimą pastarosios sutuoktiniui D. M.. Nurodoma, kad J. S. nuosekliai dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino, o kaip liudytojai apklausti kiti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtino, jog žinojo „Skype“ programos prisijungimo slaptažodį, kuris buvo užrašytas ant lapelio ir nebuvo konfidencialus. Be to, pats Č., t. y. asmuo, su kuriuo susirašinėjo O. M. (R. Č.), savo draugui G. J. nusiuntė susirašinėjimo su O. M. duomenis. Atsikirtime atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pats R. Č., liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog jo „Skype“ programos vardas yra „R.“, o ne „R. Č.“, kas rodo, jog galimai ir pati nukentėjusioji O. M. tiksliai nežinojo, su kuo ji bendravo per „Skype“ programą. Taip pat J. S., norėdama prisijungti prie „Skype“ programos paskyros, kuria naudojosi ir O. M., neturėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų ir prie paskyroje esančių pokalbių galėjo prisijungti laisvai, kaip ir bet kuris kitas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Atsikirtime dėstoma, jog aplinkybės, kad pati O. M. „Skype“ programos paskyroje susirašinėjo darbo vietoje, darbo metu bei pasinaudodama ir kitiems asmenims skirtomis darbo priemonėmis – tiek kompiuteriu, tiek prisijungimo prie „Skype“ paskyros duomenimis, leidžia daryti išvadą, jog pati O. M. savo susirašinėjimo nelaikė slaptu ir asmeniniu, juo labiau kad O. M. vyras, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kategoriškai paneigė kokios nors asmeninės naudos gavimą iš O. M. susirašinėjimo. Pažymima ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į teisės normų reikalavimus bei faktines bylos aplinkybes, visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Teismo posėdyje išteisintosios atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju nukentėjusiosios O. M. atstovas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog išteisintoji J. S. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir tvirtina priešingai, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti J. S. kalta pagal BK 168 str. 1 d. Be to, atstovas nesutinka su pernelyg didele iš nukentėjusiosios priteista proceso išlaidų suma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, apeliacinį skundą bei atsikirtimus į pateiktą skundą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl J. S. pareikšto kaltinimo priėmė iš esmės pagrįstą nuosprendį, t.y. ją pagrįstai išteisino. Tiesa, kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas nurodydamas J. S. išteisinimo pagrindą (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) bei nepakankamai motyvuotai ir pagrįstai išsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimą, t.y. jas iš nukentėjusiosios nusprendė išieškoti iš ties neproporcingai per dideles, todėl šios skundžiamo teismo nuosprendžio dalys keičiamos (BPK 328 str. 3 ir 4 p.).

Dėl J. S. išteisinimo

Pagal BPK 20 str. 1, 2 ir 5 d. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

Iš byloje esančių duomenų, kurie iš esmės ir nėra ginčijami, matyti, kad nukentėjusiąją O. M. ir išteisintąją J. S. siejo ne tik darbiniai, tačiau ir asmeniniai santykiai ir interesai – abi moterys teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog buvo verslo partnerės ir ilgą laiką palaikė artimus draugiškus santykius, tačiau po kurio laiko jų prasidėjo konfliktai. Pagal jų parodymus aiški ir kilusio konflikto priežastis – J. S. supyko sužinojusi apie O. M. ketinimus kurti savo verslą pasinaudojant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pati nukentėjusioji O. M., po kilusio konflikto su J. S. dėl verslo klausimų ji 2011 m. vasario 18 d. buvo atleista iš „(duomenys neskelbtini)“, o 2011 m. kovo 4 d., būdama (duomenys neskelbtini), sulaukė savo vyro D. M. skambučio, kurio metu pastarasis pasakė, jog nuo J. S. per bendradarbę V. V. gavo du elektroninius laiškus apie jos, t.y. savo žmonos, artimus santykius su R. Č.. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog tarp O. M. ir J. S. iš tiesų buvo kilęs tarpusavio konfliktas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje be pagrindo nurodė, jog tarp J. S. ir O. M. nebuvo jokių paslapčių ir konfliktų. Ši išvada nėra teisinga, nes susiklostę artimi santykiai tarp asmenų dar neįrodo, jog tarp jų negali būti jokių asmeninio gyvenimo ar verslo organizavimo paslapčių, kurių viena pusė nenorėtų atskleisti antrajai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog J. S. O. M. susirašinėjimo duomenis realiai galėjo gauti. Kaip jau minėta pirmiau, O. M. ir J. S. buvo verslo partnerės, kurios abi naudojosi ta pačia įmonės „(duomenys neskelbtini)“ „Skype“ programos prieiga, t. y. tuo pačiu prisijungimo vardu bei slaptažodžiu. Šiuos „Skype“ programos prisijungimo duomenis O. M. ir J. S. žinojo ir jais naudotis galėjo tik todėl, kad abi dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas ir buvo panaudotas kaip „Skype“ programos prisijungimo vardas. Taigi, šiuo atveju pirmos instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad J. S. O. M. susirašinėjimo „Skype“ programoje duomenis galėjo gauti dėl asmeninių, o ne darbinių tarpusavio santykių. Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, informacija apie privatų asmens gyvenimą viešai yra paskelbiama ir tuo atveju, jei ši informacija yra perduodama bent vienam trečiajam asmeniui. Šiuo atveju O. M. asmeninis susirašinėjimas buvo perduotas ne tik jos vyrui D. M., tačiau ir V. V., jį galėjo matyti ir J. S. motina V. S. bei R. Č. pažįstamas G. J.. Todėl akivaizdu, kad O. M. asmeninio susirašinėjimo duomenys buvo paskelbti viešai. Kolegija nemato pagrindo nesutikti su apeliantu ir dėl to, kad J. S. turėjo pakankamai priežasčių ir galimybę D. M. perduoti jo sutuoktinės ir kito asmens privačius tarpusavio susirašinėjimo duomenis – jos buvo neabejotinai susipykusios, tiek jos asmeniškai, tiek jų šeimos (pagal P. G. ir D. M. parodymus) nesutarė dėl į verslą „(duomenys neskelbtini)“ įmonei sukurti bei jos veiklai vystyti investuotų sumų ir grąžos O. M. atleidus iš šios įmonės. Jų konfliktą įrodo ir tarp jų pradėti įvairūs civiliniai procesai, J. S. inicijuotas D. M. administracinio teisės pažeidimo bylos procesas, ir pan. Be to, kaip jau minėta pirmiau, J. S. ir O. M. naudojosi ta pačia „Skype“ programos anketa bei tais pačiais prisijungimo duomenimis, moterys ilgą laiką palaikė artimus tarpusavio santykius bei galėjo žinoti įvairias viena kitos asmeninio gyvenimo detales.

Tačiau, kolegijos nuomone, visi šie duomenys apie galimą J. S. pagrindą, priežastis ir galimybę kerštauti negali būti elementariai sutapatinti ir pripažinti pakankamais J. S. kaltės įrodymais, t.y. negalima vienareikšmiai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent J. S., o ne bet koks kitas asmuo, atliko jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus – kad būtent ji 2011 m. kovo 3 d. persiuntė nukentėjusiosios vyro bendradarbei V. V. O. M. susirašinėjimo su R. Č. elektroninius laiškus. Tokių įrodymų byloje nesurinkta.

Visų pirmiausiai, pati J. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą Visagino miesto apylinkės teisme nuosekliai neigė padarius jai inkriminuojamą veiką ir tvirtino, kad „Skype“ programos prisijungimo duomenis be jos žinojo ir kiti įmonės darbuotojai, programos „Skype“ slaptažodis kompiuteryje buvo išsisaugojęs automatiškai, įjungus kompiuterį programa „Skype“ įsijungdavo iš karto be atskirto šios programos paleidimo, o raktas nuo kabineto, kuriame stovėjo kompiuteris buvo įmonės ceche. Be to, J. S. taip pat nurodė ir tai, kad apie O. M. ir R. Č. artimus tarpusavio santykius žinojo daugelis įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kadangi pati O. M. šių santykių neslėpė (4 t., 105 – 109 b. l.). Šie jos parodymai iš esmės ir nėra paneigti. Pagal teisinės pagalbos prašymą apklausta liudytoja L. L. parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gali pasinaudoti šios įmonės kompiuteryje įdiegta „Skype“ programa, kurios prisijungimo slaptažodis yra užrašytas ir jį galima pasižiūrėti, o šis slaptažodis nebuvo slaptas ir konfidencialus. Ši liudytoja taip pat nurodė ir tai, jog programos „Skype“ prisijungimo slaptažodis nebuvo žinomas tik J. S. ir O. M., kadangi šia programa naudojosi ir kiti įmonės darbuotojai bei net ne įmonės darbuotojai – G. J. ir R. Č. (4 t., 51 b. l.). Tai, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ „Skype“ programos prisijungimo slaptažodis realiai nebuvo slaptas ir žinomas išimtinai J. S. ir O. M., o jį žinojo bei šia programa naudojosi ir kiti įmonės darbuotojai, kurių darbas buvo betarpiškai susijęs su naudojimusi įmonės kompiuteriu, patvirtino ir pagal teisinės pagalbos prašymą teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. M. bei L. M. (4 t., 52 – 53 b. l.). Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad teisiamajame posėdyje apklaustas R. Č. nurodė, kad jo „Skype“ programos prieigos prisijungimo vardas yra „R.“, o ne „R. Č.“, todėl jis nežino, koks asmuo naudojasi būtent „R. Č.“ prisijungimo vardu. Be to šis liudytojas parodė, kad visus pokalbius su O. M. jis pats yra persiuntęs ir savo draugui G. J. (4 t., 94 – 96 b. l.). Be to, ką nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išteisintosios motina V. S. taip pat visą laiką neigė kalbėjusi su R. B. ar V. V. apie galimybę persiųsti aptariamus elektroninius laiškus D. M.. Patys elektroniniai laiškai įvardinti A. P. vardu, kuris proceso dalyviams nebuvo žinomas ir byloje liko nenustatytas. Byloje nėra įrodymų, kur, t.y. kokiu konkrečiai kompiuteriu buvo sukurti patys elektroniniai laiškai, nes pateiktas O. M. ir R. Č. susirašinėjimas yra su intarpais, kuriuos turėjo įrašyti pašalinis žmogus. Pagal bylos duomenis kategoriškai teigti, kad tai padarė būtent išteisintoji, pagrindo nėra.

Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išteisino J. S. pripažinęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 168 str. 1 d., požymių, t.y. nenustačius nusikaltimo sudėties objektyvinės bei subjektyvinės pusės. Ši išvada nėra teisinga. Kadangi teismas neįvardino kokie konkrečiai požymiai, apibūdinantys aukščiau paminėtus nusikaltimo sudėties elementus nėra įrodyti, savo išvados praktiškai nemotyvavo ir nepagrindė, sunku išsamiau tai aptarti. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus, šioje byloje neįrodytas pats nusikaltimo subjektas, t.y. kad būtent J. S. atliko neteisėtus veiksmus. Vienok, bet kurio nusikaltimo sudėtis negalima nesant bent vienam jos elementui. Subjektas yra vienas iš jų. Todėl, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas šiuo atveju nurodė neteisingą jos išteisinimo pagrindą. Dėl to nuosprendis yra keičiamas BPK 328 str. 3 p. pagrindu (teismo išvados dėl išteisinimo pagrindo neatitinka faktinių bylos aplinkybių) patikslinant, jog byloje neįrodyta, kad J. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Toks pirmos instancijos teismo nuosprendžio patikslinimas nekeičia paties išteisinamojo nuosprendžio esmės.

Dėl proceso išlaidų

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad iš O. M. priteistos J. S. patirtos proceso išlaidos, susiję su teisinės pagalbos apmokėjimu, yra neproporcingai didelės. Su tokiu argumentu kolegija iš dalies sutinka.

Proceso išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti yra objektyviai patirtos išlaidos, kurios grindžiamos advokato ir jo kliento sudaryto susitarimo sąlygomis bei patvirtinamos piniginių lėšų priėmimo ar pervedimo dokumentais. Šioje baudžiamojoje byloje iš O. M. J. S. už ją gynusio advokato pagalbą yra priteista 12944,90 Lt. Vienok, iš baudžiamosios bylos matyti, kad dalis šio ilgo baudžiamojo proceso nevyko ir dėl J. S. kaltės – baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui keletą kartų buvo pateikti prašymai atidėti teismo posėdžius (1 t., 108 b. l., 3 t., 114, 188 b. l.). Be to, pats procesas šiuo atveju nors ir buvo pakankamai ilgas, tačiau jis nebuvo itin sudėtingas teisine prasme (tai privataus kaltinimo procesas dėl nesunkaus nusikaltimo; vienas veikos epizodas; proceso dalyvių nebuvo daug). Atsižvelgiant į tai bei į protingumo ir proporcingumo principus ši skundžiamo teismo nuosprendžio taip pat keičiama BPK 328 str. 4 p. J. S. nuspręstų išieškoti proceso išlaidų sumą mažinant iki 9000 Lt.

Išteisintosios gynėjas papildomai prašo išieškoti iš nukentėjusiosios O. M. dar 2722,50 Lt proceso išlaidų už jo dalyvavimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Šis apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios O. M. atstovo apeliacinį skundą, kurio patenkinta tik dalis – taigi, yra pagrindas išieškoti proceso išlaidas. Tačiau įvertinus tai, kad procesas apeliacinėje instancijoje užtrukdo labai trumpai ir nebuvo sudėtingas; tai, kad J. S. nuspręsta išieškoti ir taip pakankamai žymią proceso išlaidų sumą – teisėjų kolegija mažina prašomą priteisti sumą iki kolegijos nuomone teisingos – iki 1300 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 str. 1 d. išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Sumažinti J. S. iš O. M. išieškotinas proceso išlaidas (išlaidas už advokato pagalbą) iki 9000 Lt.

Išieškoti iš O. M. J. S. 1300 Lt proceso išlaidų (išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme).