- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 1-2781-369/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Algis Kojala
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 21.28 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. vienas vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus sėdo už jam priklausančio automobilio vairo ir važiavo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. vakare, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), sėdėdamas jam priklausančiame automobilyje vienas gėrė brendį „Alita“. Išgėrė apie 250 ml. Dar išgėrė apie 400 ml. degtinės. Nepamena, kuriuo metu nusprendė kažkur važiuoti. Dėl suvartoto didelio alkoholio kiekio tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad kelyje pamatė policininkus. Stovėjo tralas ir pareigūnai. Pareigūnai prie jo priėjo. Atsimena, kad prašė papūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Pirmu pūtimu, pamena, įpūtė 2,26 % promilės. Antru pūtimu įpūtė mažiau. Gailisi, jog vairavo automobilį neblaivus. Supranta savo veiksmų esmę, galėjusias kilti pasekmes. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 71-76).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 21 val. 30 min. gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į (duomenys neskelbtini) plentą, ties maršrutinio transporto sustojimu „X“, viduryje važiuojamosios dalies pastebėjo stovintį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Vairuotojui išlipus iš automobilio, jis svirduliavo, sunkiai stovėjo. Patikrinus A. K. blaivumą, pirmu tikrinimu 21.40 val. jam buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas, o 22.00 val. antru tikrinimu nustatytas 2,11 prom. girtumas. A. K. su tikrinimu sutiko. Nurodė, kad pats nesupranta, kur ir kodėl važiavo. Būnant įvykio vietoje, prie jų priėjo E. M. ir R. T., kurie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) plente matė važiuojantį automobilį „Kia Sorento|“, kurio vairuotojas staiga sustojo ir pradėjo važiuoti atgal. Liudininkai nurodė, kad jie visą laiką stebėjo minėtą vairuotoją, kol atvyko pareigūnai. Jų akivaizdoje vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo (b.l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 21:30 val., važiavo (duomenys neskelbtini) plentu link savo namų. Jam važiuojant pamatė, kaip į šonus blaškosi „Kia“ automobilis. Apie tai jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. „Kia“ automobilis nuolat įvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą ir kelkraštį. Jis suprato, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Kai pranešė apie anksčiau minėtą automobilį, šis sustojo viduryje kelio. Taip automobilis stovėjo apie 5 minutes. Iš jo išlipo vyriškis, kuris blaškėsi po kelią, elgėsi neadekvačiai ir kėlė pavojų sau ir kitiems. Neadekvatus vyras visą laiką liko jo ir dar kitos sustojusios mašinos, kurią vairavo moteris, akivaizdoje. Jie stebėjo „Kia“ vairuotoją, tačiau prie jo nesiartino. Atvykus policijai, nurodė „Kia“ automobilį vairavusį asmenį bei policijos pareigūnams pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Šis vyriškis visą laiką iki policijos atvykimo buvo stebimas ir tuo metu alkoholinių gėrimų nevartojo (b.l. 48, 51-53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 21.30 val., automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) plentu. Netoli posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę pastebėjo, kad priekyje susidarė automobilių spūstis, sulėtėjo eismas. Prieš tai pastebėjo, kad priekyje, už vieno automobilio važiuojantis tamsios spalvos automobilis, modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, važiuodamas keliu vinguriuoja. Šis automobilis išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą ar kelkraštį ir atrodo važiavo be įjungtų šviesų. Jai kilo įtarimas, kad pirmo automobilio vairuotojas gali būti girtas, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai girtą vairuotoją. Ties kelio susiaurėjimu, prie viešojo transporto stotelės „X“, automobilis sustojo ir užtvėrė kelią. Matė, kad automobilis lyg ir bandė važiuoti atbuline eiga. Užsidegė atbulinės eigos šviesos, bet automobilis važiuoti nepradėjo. Iš šio automobilio išlipęs vyras svirduliavo, elgėsi neadekvačiai. Jis blaškėsi po kelią, ėjo prie kitų automobilių, bandė atidaryti jų duris. Buvo priėjęs ir prie jos automobilio, bet ji užrakino automobilio duris. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Ji priėjo prie pareigūnų ir patvirtino, kad būtent jis vairavo automobilį. Jos akivaizdoje vyras nieko negėrė (b.l. 54, 57-59).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. 1466483 galiojo iki 2021 m. rugsėjo 29 d.) A. K. 2021 m. rugsėjo 1 d. pirmu tikrinimu 21.40 val. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas, antru tikrinimu 22.00 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas (b. l. 11-14).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K. (b. l.26).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio ,,Kia Sorento 2.5 CRD“, gamybos periodas 2006-2009, pasirinkti metai 2008, kaina Lietuvoje su PVM yra 3 900 eurų (b. l. 27).
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo gynyba pateikė turto vertintojo E. L. atliktą automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įvertinimą ir nustatė, kad minėto automobilio rinkos vertė yra 1 920 eurai.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. K. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų A. Z., E. M., R. T. parodymai, policijos pareigūno A. Z. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog A. K., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, suvartoto alkoholio kiekį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Kad jo koordinacija buvo sutrikusi, matyti ne tik iš neblaivumo nustatymo akto, bet ir iš BIRT pranešimo, kuriame nurodyta, jog automobilis kelyje keistai manevruoja. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu už analogišką nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), tačiau vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, BK 40 straipsnio 2 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir iškelta byla nutraukta. Jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, turto konfiskavimas – konfiskuojant automobilį „VW Golf“ valstybės naudai. Akivaizdu, kad kaltinamasis nepadarė jokių teisingų išvadų ir vos tik atgavęs galimybę vairuoti (vairuotojo pažymėjimą) vėl vairavo automobilį stipriai apgirtęs. Kaltinamasis yra sukūręs šeimą, turi išlaikytinių, dirba. Byloje duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kadangi A. K. teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL (BK 45 str. 3 d. 2p.). Skirti minimalią baudą teismas nelaiko tikslingu, kadangi praeityje kaltinamasis jau buvo teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau teismo kaltinamojo atžvilgiu išreikštas pasitikėjimas, kad ateityje jis nedarys naujų, o juo labiau tokių pat nusikalstamų veikų, nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.
Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).
A. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, tačiau nustatant nustatytą vidurkį atitinkantį terminą–trejus metus. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis jau buvo teisiamas, jog vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 2 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajam.
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas judrioje gatvėje, (duomenys neskelbtini) plente, išskirtinę dieną, rugsėjo 1 d. Kaltinamojo elgesį galima apibūdinti kaip makabrišką, ne tik dėl to, kad būdamas (duomenys neskelbtini) alkoholį vartojo rugsėjo 1 dieną, tačiau ir todėl, kad stipriai apgirtęs, faktiškai nesiorientuodamas aplinkoje sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo į gatvę, kurioje vyko intensyvus eismas. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl jo vairavimo pobūdžio kiti vairuotojai jautėsi nesaugūs ir reagavo pranešimu į BPC. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimai neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Teismo vertinimu, gynėjo prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – ne transporto priemonės, o jos vertės konfiskavimas, būtų neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir neužtikrintų prevencinio tikslo sulaikyti kaltinamąjį nuo pakartotinių tokio pobūdžio veikų padarymo. Iš kaltinamojo elgesio istorijos matyti, kad vairavimas neblaiviam pradeda įgyti sisteminį pobūdį, todėl švelninti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties teismas nemato pagrindo.
A. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-80), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 21.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. 17.16 val. (1 parą) (b.l. 63,77), šis laikas įskaitytinas į bausmę, prilyginant jį 2 MGL baudos (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. K. priklausančiam automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. kovo 2 d.; turto saugotoju paskirtas A. K. (b.l. 28-30), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamojoje byloje Nr. 1-2781-369/2021 esantį A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Byloje esantį voką su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktinių įrodymų byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. K. paskirti bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 21.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. 17.16 val. (1 parą), prilyginant jį 2 MGL baudos, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 32 MGL, tai yra 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 2 d.
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. priklausančiam turtui – automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui jas panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. K. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant VĮ „Regitra“.
Byloje esantį voką su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. K., kad 1600 Eur bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.