Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-196-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
II-196-369/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01019-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Nukentėjusysis
"Baltic oil"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-196-369/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01019-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3179-2020, kuriuo jam buvo paskirta 80 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3179-2020 J. G. buvo nubaustas 80 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2020 m. sausio 29 d. 18.2 val. Gedimino Baravyko g., Vilniuje, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kuo arčiau dešinio krašto, prieš sukdamas į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko susidūrė ta pačia kryptimi iš dešinės važiavusiu automobiliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 101, 106 punktus (b.l. 19).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo veiksmų, vairuojant transporto priemonę, o dėl kito vairuotojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. sausio 29 d. apie 18.28 val. vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Konstitucijos prospekto pasuko dešinėn į Gedimino Baravyko gatvę. Gedimino Baravyko gatvė yra vienos juostos, viena eismo kryptimi, ir iki sankritos su parkingu per gatvės vidurį yra ištisinė linija. Prieš pradėdamas sukti į Gedimino Baravyko gatvę, pareiškėjas įjungė dešinio posūkio signalą, po posūkio manevro į Gedimino Baravyko gatvę, posūkio signalas vairui tiesinantis išsijungė, todėl Pareiškėjas iš karto vėl įjungė posūkio į dešinę signalą, nes ketino sukti į dešinėje esančią parkavimo aikštelę. Kadangi įvažiavimas į parkingą yra atskirtas salele, kurioje įrengtas šlagbaumas, kad būtų lengviau įsukti, vadovaudamasis KET 107 punktu, prieš sukdamas į dešinę pareiškėjas priartėjo prie ašinės linijos kairio krašto ir sulėtino greitį. Pareiškėjui besukant į dešinę, iš galo važiavusio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. S. nutarė aplenkti Pareiškėjo automobilį pro dešinę pusę ir atsitrenkė į pareiškėjo automobilio susuktą priekinį dešinį ratą. Pareiškėjas matė veidrodėliuose iš paskos važiuojantį automobilį, tačiau jo nelaikė kliūtimi manevrui, nes Gedimino Baravyko gatvėje viena kryptimi yra tik viena eismo juosta, o pareiškėjo pasitraukimas arčiau juostos kairio krašto nesuteikė teisės kitam vairuotojui apvažiuoti pareiškėją iš dešinės pusės, nes eismo juosta skirta važiuoti tik vienai transporto priemonei. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad kito automobilio vairuotojas atliks KET 125 punkto draudžiamą lenkimo iš dešinės pusės manevrą, tuo sudarydamas jam kliūtį. Pareiškėjas laiko, jog savo veiksmais kitiems eismo dalyviams nesudarė pagrindo manyti, kad jis persirikiavo prie ašinės linijos posūkiui į kairę, nes pareiškėjas nebuvo įjungęs kairio posūkio signalo, taip pat kad ketina sustoti ir stovėti prie ašinės linijos, nes nebuvo įjungęs avarinio signalo.

Kitas eismo įvykio dalyvis R. S. apklausiamas teisme laikėsi priešingos pozicijos. Jis parodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas J. G., nes keisdamas savo vairuojamo automobilio kryptį ir sukdamas į dešinėje esančią automobilių parkavimo aikštelę, nepastebėjo G. Baravyko gatve važiuojančio jo automobilio ir kliudė jo (R. S.) vairuojamo automobilio „Volvo XC90“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių ratų arką bei dureles.

Kadangi abu eismo įvykio dalyviai skirtingai nurodė ir vertino eismo įvykio aplinkybes, skirtingai suvokė kelio ženklinimą, kiekvienas laikė, kad ne jo, o kito vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio techninę ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-1183 920 konstatuota, kad: 1. šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. G. važiavo Gedimino Baravyko g. ir nemažesniu nei 2,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto suko į dešinėje kelio pusę esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S. važiavo Gedimino Baravyko g. arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ne didesniu nei 27 km/h greičiu. Automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukdamas į dešinę, automobilio dešinės pusės šono priekine dalimi atsitrenkė į pro jį pravažiuojančio automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį ne toliau negu įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, žiūrint Upės g. link, kelio ilgio atžvilgiu ir ne arčiau negu 1,95 m nuo dešiniojo Gedimino Baravyko g. krašto, kelio pločio atžvilgiu. Po susidūrimo „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, priekiniu dešinės pusės ratu nutolęs 1,95 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, galiniu kairės pusės ratu užvažiavęs ant kelio horizontaliojo ženklinimo baltos brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo stabdomas sustojo už įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, lygiagrečiai dešiniajam važiuojamosios dalies kraštui, nutolus 0,3 m atstumu nuo jo.

2. Automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. G. veiksmai, sukdamas į dešinę ne nuo dešiniojo eismo juostos krašto, nepraleido jam iš dešinės važiuojančios transporto priemonės „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, R. S., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. ,

3. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. S. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Pareiškėjas J. G. 2020 m. rugsėjo 24 d. el. paštu pateikė prašymą palikti nenagrinėtą jo skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-196-369/2020, kadangi susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada jis skundo atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja skundo atsisakymo (atsiėmimo) proceso administracinio nusižengimo byloje. Tačiau kodeksas nustato konkrečius atvejus, kada narinėjant administracinio nusižengimo bylą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (pavyzdžiui, ANK 576 str., 592 str., 593 str. 2 d., 600 str. 4 d.), o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (pavyzdžiui, ANK 599 str., 675 str. 1 d., 676 str.) bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose (pavyzdžiui, ANK 675 str. 1 d. – Mokesčių administravimo įstatyme) nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamo atvejo ANK nereglamentuoja, todėl pagal analogiją taikytinos BPK 316 straipsnio (apeliacinio skundo atšaukimas) nuostatos.

BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis).

Skundą padavusio J. G. prašymas palikti nenagrinėtą jo skundą, nes jis jo atsisako, gautas nepažeidžiant BPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl yra tenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3179-2020 paliktinas nenagrinėtu, o teismo procesas dėl šio skundo nagrinėjimo nutrauktinas (BPK 316 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. G. prašymą tenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr.10-ANR-N_3179-2020 palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nagrinėjimo nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pateiktą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos grąžinti šiai institucijai.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas