Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai likusiai neatliktai 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmei vykdyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Hanoverio prokuratūros 2016 m. balandžio 11 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO) byloje Nr. 6094 AR 86/16 dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. B. suėmimo ir perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai likusiai neatliktai 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmei vykdyti už jos teritorijoje padarytą nusikaltimą – vagystę ypač sunkinančiomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškime, remiantis EAO turiniu, nurodoma, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje A. B. pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus ir nuteistas penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. išdaužęs prie gyvenamojo namo Hanoveryje, (duomenys neskelbtini), pastatytos nukentėjusiojo Šeler-Muracho (Scheller-Murach) transporto priemonės Škoda Superb, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinį dešinės pusės stiklą, iš salono pavogė įmontuotą 2 800 eurų vertės navigacijos prietaisą, turėdamas tikslą jį parduoti ir įvykdęs šią nusikalstamą veiką bei ateityje darydamas pakartotines vagystes, susikurti pastovų pajamų šaltinį.

Nusikalstama veika, už kurios padarymą A. B. nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Vykdant EAO A. B. buvo sulaikytas 2016 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikoje. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 20 d.

2016 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje A. B., dalyvaujant jo gynėjui, buvo supažindintas su Vokietijos Federacinės Respublikos prokuratūros išduoto EAO turiniu, jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės, specialiosios taisyklės sąvoka. A. B. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Vokietijos Federacinei Respublikai ir specialiosios taisyklės neatsisakė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė pareiškimą dėl A. B. perdavimo pagal EAO Vokietijos Federacinei Respublikai tenkinti, A. B. ir jo gynėjas prašė prašymą atmesti.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą ir pateiktą medžiagą, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad prokurorės pareiškimas yra pagrįstas.

Apygardos teismo posėdyje, išduotinas asmuo, nesutikdamas su prokurorės pareiškimu, savo poziciją grindė iš esmės tuo, kad Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo per griežta, kad jis apskritai nesutinka atlikti šios bausmės, tačiau patikslino, jog tuo atveju, jei jis privalėtų atlikti Vokietijos Federacijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis ją norėtų atlikti ne Lietuvoje, o Vokietijos Federacijoje. Teismo posėdyje A. B. taip pat nurodė, kad nagrinėjant jo bylą Vokietijoje, jis pats teismo posėdyje dalyvavo, taip pat dalyvavo vertėjas ir teismo procesą jis vertė.

Tokių A. B. nurodytų argumentų kontekste teismas pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos valstybių narių yra grindžiamas abipusio pripažinimo principu, kurio pagrindas – abipusis valstybių narių pasitikėjimas. Teismas pabrėžia, kad joks Lietuvos Respublikos teismas, taip pat ir apygardos teismas, neturi teisės peržiūrėti Vokietijos Federacijos teismo nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės. A. B. argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės galėjo būti peržiūrėti tik instancine tvarka, t. y. apskundus Vokietijos Federacijos Hanoverio apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį aukštesniam Vokietijos Federacijos teismui. Šia teise A. B. nepasinaudojo, taigi priimtas Hanoverio apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra vykdytinas.

Vertindamas A. B. išdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai klausimą, teismas neįžvelgia jokių BK 9¹ straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių A. B. negali būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei (nenustatyta, nei imperatyvių, numatytų BK 9¹ straipsnio 3 dalyje, nei diskrecinių, numatytų BK 9¹ straipsnio 4 dalyje, pagrindų). Pagal BK 9¹ straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti perduodamas, kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai. Pagal teismui pateiktą medžiagą, nurodytina, kad A. B. turi atlikti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, išskaitant iš jos laiką, kurį A. B. buvo sulaikytas ir suimtas išduoto EAO pagrindu (šiuo atveju perduotinas asmuo suimtas nuo 2016 m. spalio 20 d.). Taigi teisinis pagrindas išduoti A. B. šioje situacijoje yra, nors likęs bausmės terminas yra artimas BK 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas minimaliai jo ribai. Šios aplinkybės ir vykdytinos bausmės dalies kontekste teismas pastebi, kad sprendimas išduoti asmenį Vokietijos Federacijai ir nevykdyti teismo nuosprendžio Lietuvoje, taigi ir nebetęsti jo kardomojo kalinimo Lietuvoje pagal išduodą EAO, iš esmės atitinka perduotino asmens interesus, nes pastarasis nurodė, kad bausmę, jei ją reikėtų atlikti, jis norėtų atlikti ne Lietuvoje, o Vokietijoje.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas nenustatė privalomų ar diskrecinių pagrindų, kuriais remiantis asmens išdavimas iš Lietuvos Respublikos būtų negalimas, todėl A. B. perdavimas pagal EAO yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR), BK 9¹ straipsnio ir BPK 73 straipsnio nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Hanoverio prokuratūros 2016 m. balandžio 11 d. išduotą Europos arešto orderį, išduotą byloje Nr. 6094 AR 86/16, likusiai neatliktai laisvės atėmimo bausmei vykdyti.

Nutartis per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.