Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1063-814/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e1-1063-814/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22939-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1063-814/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22939-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22939-20,

kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą Jonavos rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2015 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio; 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies, 72² straipsnio pagrindu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius įvykdyti įpareigojimą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 9 d. 20.00 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 5.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia delnu sudavė nepilnametei nukentėjusiajai V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), į dešinę šlaunį, abejomis rankomis suėmęs už pečių - papurtė, delnais suėmė už veido, paėmė ją ant rankų ir nešdamas į vonią, kairės rankos alkūnę trenkė į durų staktą, suimdamas už nukentėjusiosios riešų juos spaudė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai V. V. einant į tualetą spyrė jai į sėdmenis, tuo padarė nukentėjusiajai V. V. kraujosruvas žastuose, dilbiuose, dešinio sėdmens ir šlaunies srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. V. apie metus laiko gyveno jo mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena jo mama, ir dar šiuo metu jo trys broliai. Tarp jo ir nukentėjusiosios buvo įvykęs konfliktas, po kurio ji išėjo gyventi pas savo motiną. Iš 2020 birželio 9 d į 2020 birželio 10 d. tarp jo ir V. V. įvykusio konflikto metu jis galėjo jos atžvilgiu atlikti visus, pranešime apie įtarimą, nurodytus veiksmus. Konfliktas tęsėsi ilgai, jis buvo piktas, todėl galėjo V. V. suduoti smūgį per dešinę šlaunį, galėjo suimti ją už pečių, už veido, už rankų riešų. Kai nešė ant rankų į vonią, galėjo jos ranką kliudyti į durų staktą. V. V. išeinant iš kambario, jis norėjo spirti į duris, šiuo metu mano, kad spirdamas galėjo pataikyti V. V. į sėdmenis ir to nepastebėti. Supranta, kad visi jo veiksmai galėjo sukelti V. V. skausmą. Supranta, kad sutrikdė jos sveikatą, tačiau nuoširdžiai gailisi. V. V. atsiprašė jau beveik iš karto po šio konflikto. Ji jam atleido, liko draugai (b. l. 102-103, 117).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, be jo visiško prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiosios V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio gyveno E. S. šeimoje, nes jai leido mama. Pas E. S. bute gyvena jo mama V. S. ir brolis. Vieną dieną, datos nurodyti negali nes neprisimena, tarp jos ir E. S. įvyko konfliktas. Tą dieną ji į namus grįžo vėlai. E. S. priekaištavo, kad ji buvo ne su drauge, o su kitais vaikinais. Ji bandė paaiškinti, bet E. S. vis šaukė. Konfliktas vyko ilgai, beveik iki paryčių. Prisimena, kad jai sėdint ant lovos, žodinio konflikto metu, staiga E. S. kairės rankos delnu sudavė jai per dešinę šlaunį. Ji jautė fizinį skausmą. Nuo tokio jo elgesio ji labai supyko, nes tai pirmas kartas, kai jis jai sudavė. Tarp jų vykdavo barniai tačiau, kad niekada jis smurto nenaudojo. Ji, būdama pikta ir nesusivaldžiusi, delnu sudavė E. S. smūgį per veidą. E. S. susinervino ir abejų rankų kumščiai pradėjo daužyti į lovą. Ji nusprendė eiti namo, nuo lovos paėmė telefoną, tačiau E. S. prašė neišeiti, paėmė iš jos telefoną ir neatidavė. Ji stumdė E. S., tada E. S. pastūmė ją ant lovos, ji nuo pastūmimo nukrito, fizinio skausmo nejautė. Dar prisimena, kad E. S. priėjęs prie jos abejomis rankomis suėmė ją už pečių, papurtė, pasakė „nusiramink“. Ji jautė šiek tiek fizinį skausmą. Prisimena, kai stovėjo vienas prieš kitą ir E. S. delnais suėmė jai už veido ir kilstelėjo į viršų, šiek tiek skaudėjo. Ji jautė liūdesį, nusivylimą, negalėjo nusiraminti, E. S. ją ramino. Jo norėjo eiti į vonią maudytis. E. S. ją nešdamas į vonią netyčia į durų staktą užgavo jos kairės rankos alkūnę, ji šiek tiek jautė skausmą. Nakties metu atsikėlusi ėjo į tualetą. Einant, E. S. spyrė jai į sėdmenis, ji jautė skausmą. E. S. išėjus į darbą ji paskambino savo draugei R. L., pasakė, kad susipyko su E. S. ir, kad nori grįžti gyventi į namus. Susidėjus savo daiktus išėjo namo. Visą dieną praleido su savo drauge. Vakare, grįžus mamai ji papasakojo, kad susipyko su E. S. ir, kad pas jį gyventi nebegrįš. Mamai pasakė, kad E. S. buvo suėmęs jai už rankų riešo srityje, tempė link lovos. Fizinį skausmą jautė tuo metu, kai jis suėmė už riešų. Jos oda yra labai jautri, bet koks stipresnis prisilietimas palieka ant jos kūno kraujosruvas. Po įvykio pas ją buvo mėlynės ant sėdmenų (dešinėje pusėje), jos atsirado nuo spyrio Ant rankų riešų mėlynės atsirado nuo suėmimo, ant dešinės rankos žasto srityje ir peties srityje - nuo suėmimo ir papurtimo, šlaunies srityje – nuo suduoto smūgio delnu. Ant blauzdų mėlynės buvo nuo kritimo. E. S. smūgių į blauzdas nesudavė. Į policiją iš karto nesikreipė. Jai pasiūlė kreiptis į policiją E. S. brolio žmona, G. S., kuriai buvo pasakiusi, kad susipyko su E. S.. Dar būdama pikta su mama nuėjo į policijos komisariatą. Po savaitės susitiko su E. S.. E. S. atsiprašė jos ir jos mamos. Pokalbio meta E. S. pasakė, kad įspirti jai nenorėjo, norėjo spirti į duris. Minėjo, kad dėl pykčio neprisimena, kokius veiksmus atliko jos atžvilgiu. Pas teismo med. ekspertą po įvykio nesikreipė, nes dėl konflikto jautė ir savo kaltę. Kreipėsi tik į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo užfiksuoti sužalojimai. Mano, kad jie abu yra kalti. E. S. tą dieną girtas nebuvo, tačiau jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Vėliau po įvykio E. S. brolis sakė, kad E. S., būdamas namuose, išgėrė stiklinę alaus (b. l.48-50).

Liudytojos L. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jos dukra V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo vasario mėnesio gyveno kartu su savo pažįstamu E. S., (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, jie bendro ūkio nevedė, bendrų finansinių įsipareigojimų neturėjo, tiesiog gyveno kartu šiuo adresu. Ji E. S. pažįsta jau kokius 2-3 metus. Jie susitikinėdavo, o po to dukra pradėjo gyventi jo šeimoje, jo motinos bute. Kada tiksliai jie pradėjo kartu gyventi, neprisimena. Jie kiek pagyvendavo kartu, po to susipykdavo ir vėl gyvendavo atskirai. Pieš įvykį 2020 birželio mėnesį, kurio metu E. S. sumušė jos dukrą, jie gyveno kartu pas E. S. motiną bute. Su E. S. ji pradėjo gyventi, kai jai buvo 16 metų. Jai nepatikdavo, kad dukra gyvena su E. S., apie tai dukrai sakydavo. Tačiau dukra jos neklausydavo. Ji su savo vyru išsiskyrė, kai dukrai buvo 12 metų. Kurį laiką jos rasdavo bendrą kalbą, tačiau dukrai suėjus 14 metų, jų santykiai tapo sudėtingesni. Mokykloje dukra problemų neturi, gerai mokosi, tačiau namuose dukra visiškai jos neklauso. Bando su ja kalbėtis, tačiau ji daro, kaip nori pati, todėl negali įtakoti ir jos santykių su E. S.. Kartais dukra jai pasakodavo, kad susipyksta su E. S., kad jie pasimuša. Dukra kartais būna agresyvi, pati E. S. suduoda. Dukrai sakė, kad tokie santykiai nėra normalūs, tačiau ji jos neklauso. Šiuo metu jie vėl bendrauja, bet gyvena atskirai. Jie ir toliau pykstasi. Apie 2020 birželio mėnesio įvykį dukra detaliai jai nepasakojo. Visas aplinkybes sužinojo dalyvaujant dukros apklausoje. Tą vakarą pas dukrą matė mėlynes ant sėdmenų, įvairiose vietose ant kojų bei ant rankų. Dukra sakė, kad jai skaudėjo visą kūną, ji jautė stiprų fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 31, 34-35).

Liudytojos R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nuo 5 klasės bendrauja su V. V.. Žino, kad ji draugauja su E. S.. Jie kartu jau apie 3 metus. 2020 birželio mėnesį, datos nurodyti negali, nes neprisimena, ryte jai paskambino draugė ir paprašė susitikti. Susitikus draugė pasakė, kad ji su E. S. susipyko, kad jis „pakėlė ranką“, ji verkė. Iš draugės ankstesnių pasakojimų žino, kad E. S. tik grasindavo, kad jai suduos. Jis sakydavo „aš tau trenksiu, jeigu tu dar ką nors sakysi, ar darysi“. Bet fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Ji nesilankydavo jų namuose. Su E. S. yra bendravusi. Jai jis pasirodė ramus žmogus, kuris negali pasielgti grubiai ar būti agresyvus. Iš draugės pasakojimų suprato, kad buvo sudariusi klaidingą nuomonę, nes apie jį galvojo, kad jis ramus. V. V., prieš draugystę su E. S., buvo rami, tačiau kai jie pradėjo bendrauti, pasidarė labai emocinga, impulsyvi, greitai supykstanti. V. V. pasakė, kad E. S. ją sumušė, kad ji turi nueiti pasiimti jos daiktus ir, kad grįžta gyventi pas motiną. Ji sakė, kad konfliktas tęsėsi gana ilgai, kad ji pradžioje konfliktavo su E. S., buvo pikta, tačiau kai E. S. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, ji išsigando, buvo E. S. nusivylusi. V. V. jai sakė, kad kai ji bėgo, E. S. sudavė jai per koją. Matė ant jos šlaunies kraujosruvą. Taip pat matė kraujosruvas ir ant rankos žasto. Kaip ji suprato, E. S. buvo sugriebęs draugę už rankos, neleisdamas jai išeiti. Ant veido kraujosruvų nematė. Žino, kad E. S. po įvykio skambino draugei, jos atsiprašė, buvo atėjęs pas draugės mamą atsiprašyti už savo elgesį. V. V. pasakojo, kad jis kažkokius konflikto momentus neigia, kad buvo tai padaręs (b. l.75-76).

Liudytojos V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji E. S. mama. Iki 2020 birželio mėnesio pas ją bute gyveno V. V.. Ji dažnai konfliktuodavo su E. S., tačiau konfliktai būdavo žodiniai. Su sūnumi ji gyveno kitame kambaryje. Girdėdavo kartais triukšmą iš jų kambario, tačiau kad sūnus muštu V. V., suduotų jai smūgius, to niekada nematė. Jeigu jos bute vyktų muštynės, pati iškviestų policiją. Konflikto, po kurio V. V. iš jos buto išėjo, nematė (b. l.86).

Liudytojo S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis E. S. tėvas. Gyvena ir dirba N.. Į Lietuvą grįždavo porai savaičių, ar mėnesiui. Lietuvoje gyvena pas buvusią žmoną V. S.. Kartu gyvena sūnūs. Šiuo metu sūnus V. S. išvyko į A. dirbti. Nuo 2020 m. žiemos bute pradėjo gyventi E. S. draugė V. V.. Jis su V. S. buvo prieš, kad nepilnametė mergina gyventų jų bute. Kai jis būdavo Lietuvoje, V. V. gyvendavo savo mamos bute, tačiau kai jis išvažiuodavo, o jo buvusi žmona dėl silpnos sveikatos nesukontroliuodavo, V. V. vėl apsigyvendavo su jo sūnumi jų bute. V. V. su sūnumi dažnai pykstasi. Paskutinis jų konfliktas buvo vasaros metu, datos jis nurodyti negali, nes neprisimena. Tačiau po šio konflikto V. V. daugiau pas juos negrįžo, gyveno savo namuose. Prisimena, kad konfliktas vyko vakare, valandos neprisimena. Išgirdęs triukšmą jų kambaryje, jis nuėjo pas juos. Tarp jų vyko tik žodinis konfliktas, niekas iš jų jokių veiksmų neatliko. Jis pasakė, kad jie baigtų šaukti ir išėjo. Tačiau po kurio laiko vėl išgirdo, kad jie šaukia. Išgirdo, kaip V. V. pavadino sūnų „ubagu“. Jis atėjęs pasakė, kad užtenka šaukti ir konfliktuoti jų bute, paklausė, kodėl ji su „ubagu“ gyvena ir paprašė išeiti iš namų. Kiek prisimena ji išėjo, E. S. ją palydėjo. Kitą dieną ji buvo atėjusi paimti savo daiktus, bet buvo viena, draugės nebuvo. Sūnus, kiek pamena, padėjo jai nusinešti jos daiktus. Po šio įvykio Lietuvoje buvo dvi savaites, o po to išvyko į N.. Per tas dvi savaites V. V. nebuvo grįžusi pas sūnų. Sūnus yra uždaro būdo ir jam nieko nepasakojo, tačiau yra pasakęs, kad V. V. nemušė. Tarp sūnaus ir V. V. vykdavo žodiniai konfliktai, tačiau niekada jis nematė, kad sūnus naudotu smurtą prieš V. V. (b. l. 89-90).

2021 m. vasario 9 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 20-21).

Specialisto išvada Nr. G 1497/2020(02) nustatyta, kad V. V. nustatyta: kraujosruvos žastuose, dilbiuose, dešinio sėdmens ir šlaunies srityje, blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip aštuonių trauminių poveikių. Sužalojimas laikomi nežymių sveikatos sutrikdymu (b. l. 67).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios V. V. parodymais, liudytojų parodymais ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia delnu sudavė nepilnametei nukentėjusiajai V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), į dešinę šlaunį, abejomis rankomis suėmęs už pečių - papurtė, delnais suėmė už veido, paėmė ją ant rankų ir nešdamas į vonią, kairės rankos alkūnę trenkė į durų staktą, suimdamas už nukentėjusiosios riešų juos spaudė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai V. V. einant į tualetą spyrė jai į sėdmenis, tuo padarė nukentėjusiajai V. V. kraujosruvas žastuose, dilbiuose, dešinio sėdmens ir šlaunies srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. S. kaltė įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. E. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 151-152, 153-156).

Nukentėjusiajai 2021 m. vasario 11 d. pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą (b. l. 57, 158). Iki 2021 m. vasario 23 d. teisme nukentėjusiosios skundas negautas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. S. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2021 m. sausio 12 d. (b. l. 137-143), vykdantis individualią veiklą, VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 148), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 148).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama E. S..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir dydis nesaisto teismo, todėl bausmę ir jos dydį nustato teismas.

Teisme 2021 m. vasario 23 d. gautas Lietuvos Respublikos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas iš kurio matyti, kad E. S. pagal 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis 2021 m. vasario 23 dienai yra 2 mėnesiai ir 16 dienų. Bausmės pabaiga - 2021 m. gegužės 10 d.( b. l. 164).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, bausmę bendrinant taikytinos BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos. Prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kaltinamąjį įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą (BK 48 straipsnio 6 dalis), neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų per 12 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamajam pirmus 4 (keturis) mėnesius paskirtina intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būvimą gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (arba kitoje E. S. nurodytoje gyvenamojoje vietoje), nuo 22 val. iki 06 val.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė Nr. 1, kurioje DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, pakuotė Nr. 2, kurioje DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pirmus 4 (keturis) mėnesius paskirti intensyvią priežiūrą - E. S. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (arba kitoje E. S. nurodytoje gyvenamojoje vietoje), nuo 22 val. iki 06 val. E. S. paskirti įpareigojimus: neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ir skirti E. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pirmus 4 (keturis) mėnesius paskirti intensyvią priežiūrą - E. S. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (arba kitoje E. S. nurodytoje gyvenamojoje vietoje), nuo 22 val. iki 06 val. E. S. paskirti įpareigojimus: neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotę Nr. 1, kurioje DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, pakuotę Nr. 2, kurioje DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti E. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė