Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovams R. Ž. ir A. Ž. bei jų atstovei adv. R. G., atsakovams V. V. ir N. V. bei jų atstovui adv. L. M., trečiajam asmeniui notarei Renatai Krūvelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Ž. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir N. V., trečiajam asmeniui notarei Renatai Krūvelytei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Kauno 16-ojo notarų biuro notarė Renata Krūvelytė palieka spręsti teismo nuožiūra ieškovų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Paaiškino, kad ji neprisimena ginčo sutarties sudarymo aplinkybių. Dažniausiai įforminti sandorio ateina turto pardavėjas, yra reikalingas turto savininko sutikimas VĮ Registrų centre pažymai užsakyti. Buvo užsakytos pažymos dėl sklype esančių statinių. Sutartį pasirašė abi šalys, duodamas perskaityti sutartį, notaras šalims dar kartą garsiai perskaito ir išaiškina sandorio pasekmes. Notaras, tvirtindamas sandorį, remiasi Registrų centro duomenimis, kitų susitarimų nebuvo pasirašyta. Notarė nurodė, kad netvirtintų sutarties, neįsitikinusi, kad šalys sutartį tikrai suprato. Ginčo sandorio vertė buvo 60.000,00 Lt, už žemės sklypą – 50.000,00 Lt, už statinius 10.000,00 Lt, dėl apmokėjimo šalys susitarė sutartyje. Dėl nekilnojamųjų laikinų statinių pardavimo yra surašoma atskira pirkimo – pardavimo sutartis, notaro patvirtinimas tokiu atveju nėra būtinas.

2010-04-12 parengiamojo posėdžio metu buvo apklausti šalių pakviesti liudytojai.

Liudytoja I. T. parodė, kad ieškovus ji pažįsta apie 5 metus laiko. Kartu su jais važiavo apžiūrėti sklypo 2009 m. gegužės mėn. ten buvo namelis, ūkinis pastatas, kioskas, sklypas aptvertas betonine išardoma tvora. Buvo užėjusi į kiosko vidų, ten buvo kebabų gaminimo įranga, praustuvė, kelios lentynos. Kioske buvo atsakovė V.V., ji, jos sugyventinis ir pirkėjai. Jie kalbėjosi juokaudami, ieškovai prašė palikti įrangą, atsakovai sakė, kad įrangos nepaliks, tik kioską, sakė, kad nusiardys šalia esančią terasą ir pastogę, nusikels voljerą. Nesitarė apie tai, kad nusikels atsakovai tvorą. Ji supratusi, kad atsakovai kioską paliks pirkėjams, t.y. ieškovams. Turtą ketino pirkti už 60.000,00 Lt. Neprisimena, kada buvo surašyta preliminari sutartis, iki ar po kiosko nugriovimo.

Liudytojas E. B. parodė, kad ieškovus pažįsta apie 15 metų, atsakovus pažįsta iš matymo. Buvo kelis kartus atvažiavęs, kai ieškovai ruošėsi pirkti sklypą. Jiems aprodė kiemo statinius – kioską, namuką. Atsakovai sakė, kad išsiveš šuns voljerą, pavėsinę, stovėjusią prie kiosko, ieškovams aprodė kioską, sakė, kad jį paliks, tik kebabų gaminimo įrangą išsiveš. Liudytojas suprato, kad ieškovai už 60.000,00 Lt pirks žemės sklypą su visais jame esančiais statiniais, išskyrus pavėsinę ir voljerą. Ieškovai sklypą pirko dėl to kiosko. Jis ir liudytoja apklausta I. T. girdėjo, dėl ko tarėsi ieškovai su atsakovais, todėl, kai atsakovai nugriovė kioską, jie tą sutartį ir surašė.

Liudytojas R.M. parodė, kad dirba nekilnojamojo turto agentu pagal individualios veiklos pažymėjimą. Į jį kreipėsi atsakovai, jis jiems jau buvo padėjęs parduoti pusę sklypo, turėjo sklypo dokumentus, atvažiavęs nufotografavo, aprašė sklypo duomenis. Atsakovai prašė parduoti likusią sklypo dalį, todėl jis viską aprašęs, kas buvo dokumentuose. Su atsakovais bendravo telefonu, jokios sutarties nebuvo sudaręs. Skelbimuose visko smulkiai neaptarinėjo. Atsakovai neminėjo, kad nori parduoti kioską, jis matė, kad sklypo plane įtrauktas kioskas, todėl tai nurodė skelbime. Atsakovai nurodė, kad už sklypą nori gauti 60.000,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių bei jų atstovų paaiškinimų, susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismo skirtos ekspertizės išvada, nustatyta, kad 2009-05-03 ieškovas A. Ž. kaip pirkėjas ir atsakovas N. V. kaip pardavėjas sudarė avansinio įmokėjimo sutartį (b.l. 15). Sutartimi ieškovas įsipareigojo pirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausantį 647 kv.m. ploto namų valdos žemės sklypą, esantį Keramzito g. 18, Kaune, už 60.000,00 Lt, iki 2009-06-01 notarų biure sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas pasirašydamas šią sutartį sumokėjo atsakovui 3.000,00 Lt avansinę sumą, šia sutartimi taip pat aptarė, kad sudarant pagrindinę sutartį, ieškovas sumokės atsakovui 27.0000,00 Lt, likusius 30.000,00 Lt sumokės iki 2009-12-31. 2009-06-04 atsakovai V. V. ir N. V. kaip pardavėjai ir ieškovai R. Ž. ir A. Ž. kaip pirkėjai sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį (16-22), kuria atsakovai ieškovams pardavė: 0,0647 ha žemės sklypą; unikalus Nr. 4400-1845-1106; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 2I1m) 1I1m, unikalus Nr. 1995-4023-0026; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 3I1m) 2I1ž, unikalus Nr. 1995-4023-0037; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 4I1ž) 3I1ž, unikalus Nr. 1995-4023-0048; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 5I1m) 4I1ž, unikalus Nr. 1995-4023-0059; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 6I1m) 5I1ž, unikalus Nr. 1995-4023-0060; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 8I1m) 6I1ž, unikalus Nr. 1995-4023-0072; pastatą – kiemo rūsį (buvęs 9I1p) 7I1p, unikalus Nr. 1995-4023-0080; pastatą – ūkinį pastatą (buvęs 10I1p) 8I1p, unikalus Nr. 1995-4023-0104. Šalių sutarimu turtas parduotas už 60.000,00 Lt: žemės sklypas – už 50.000,00 Lt, pastatai – už 10.000,00 Lt. Turto pardavėjai sutarties sudarymo metu patvirtino, kad dalį sandorio kainos - 30.000,00 Lt – gavo iš pirkėjų iki notarinės sutarties pasirašymo, o likusią 30.000,00 Lt kainos dalį įsipareigojo sumokėti iki 2009-12-31. Šalys pripažįsta, kad ieškovai vykdydami sutartį, papildomai 1000Lt sumokėjo atsakovams po sutarties sudarymo. Sutartis pasirašyta ieškovų ir atsakovų bei patvirtinta notaro. Sutartimi pardavėjai įsipareigojo parduodamą turtą palaisvinti iki 2009-07-31. Žemės sklypo detaliajame plane, pateiktame atsakovų ieškovams prie pirkimo – pardavimo sutarties, „N“ raide pažymėtas ginčo kioskas (b.l. 23, 63).

Pateiktoje 2009-04-22 skelbimų laikraščio „Noriu“ kopijoje skelbiama apie tai, kad parduodamas „6.47 a Kaune, Palemone, Keramzitų g. (namų valda, elektra, vandentiekis, kanalizacija, detalusis planas, 30 x 21 m, 25 m² namukas, med. ūk. pastatas, 15 m² kark. kioskas, aptverta teritorija, sąlygos statyti, tinka komerc. veiklai). Kaina – 69.000,00 Lt. Kaunas, tel. (8-659) 70908, „NT Edvinas“ (b.l. 62). Analogiški skelbimai buvo paskelbti skelbimų laikraštyje „Noriu“ 2009-04-24 (b.l. 81), 2009-05-06 (b.l. 82, 83).

Ieškovai pateikė teismui ‚ Norex Nt“ prekybos kiosko ir tvoros preliminaraus įvertinimo pažymą, kurioje nurodyta kiosko vertė -15750Lt, o tvoros vertė -8400Lt (b.l.8-9.)

2010-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi byloje paskirta turto – kiosko ir tvoros, buvusių adresu Keramzito g. 18, Kaune, – vertės 2009 m. liepos mėn. kainomis nustatymo ekspertizę (b.l. 103-104). Turto ekspertizės aktu turto vertintojas, atsakydamas į teismo nutartimi jam suformuluotus klausimus, atsakė, kad kiosko ir tvoros, buvusių žemės sklype Keramzito g. 18, Kaune, rinkos vertė, apskaičiuota taikant atkuriamosios vertės metodą, 2009 m. liepos mėn. pagal byloje esančią vaizdinę ar projektinę medžiagą yra atitinkamai 12.080,00 Lt ir 22.187,00 Lt, taip pat nurodė, kad, remiantis byloje pateiktu tvoros aprašymu (tvoros konstrukcija – betoniniai stulpeliai su gelžbetoninėmis plokštėmis, tvoros aukštis 1,5 m.), tvora laikytina nesudėtingu statiniu, laikinu statiniu.

Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovams buvo ne kartą aprodytas sklypas, jo ribos, šalys apžiūrėjo prekybinį kioską, sudarant rašytinę notarinės formos pirkimo – pardavimo sutartį sklypas buvo aptvertas tvora, jame stovėjo prekybinis kioskas. Šalys taip pat pripažįsta aplinkybę, kad prekybinis kioskas buvo įtrauktas į ginčo sklypo detalųjį planą. Tiek ieškovai, tiek atsakovai taip pat pripažįsta ir tai, kad prekybinis kioskas ir tvora buvo išmontuoti po to, kai buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis.

CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Šalys pripažino aplinkybę, kad pagrindinis pirkimo - pardavimo sutarties objektas buvo žemės sklypas, esantis Keramzito g. 18, Kaune. Tačiau ieškovai nurodo, kad šį sklypą pirko dėl to, kad jame jau buvo prekybinis kioskas, nes patys ateityje ketino vykdyti ūkinę veiklą, o atsakovai nurodo, kad ieškovams buvo reikalingas žemės sklypas tam, kad turėtų kur pasistatyti kilnojamąjį namuką, prekybinio kiosko jie neketino parduoti.

Teismas sprendžia, kad šie šalių ketinimų vertinimai CK 6.395 str. 1 d. numatyto norminio reglamentavimo prasme nelaikytini svariais argumentais (LR CPK 185str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybę, kad jie iki šio ginčo sklypo pardavimo, pasinaudodami nekilnojamojo turto agento pagalba, pardavinėjo kitą jiems nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, norėdami parduoti šį ginčo sklypą taip pat bendravo su tuo pačiu nekilnojamojo turto agentu. Liudytoju apklaustas nekilnojamojo turto agentas R. M. parodė, kad atsakovai jo prašė parduoti likusią sklypo dalį, todėl jis viską aprašęs, kas buvo dokumentuose. Su atsakovais bendravo telefonu, jokios rašytinės sutarties dėl to nebuvo sudaręs, skelbimuose visko smulkiai neaptarinėjo. Byloje pateiktos skelbimų laikraščio „Noriu“ kopijos patvirtina, kad atsakovai viešai skelbė apie jiems priklausančio sklypo pardavimą, skelbime buvo nurodyta, kad parduodamame sklype yra 15 kv.m. ploto karkasinis kioskas, o sklypo teritorija aptverta.

Įvertinus šias aplinkybes bei CK 6.395 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovai V. V. ir N. V., siekdami, kad pirkimo – pardavimo sutartimi taip pat nebūtų perleisti ir sandorio sudarymo metu sklype buvę laikini statiniai – prekybinis kioskas ir tvora - šį klausimą turėjo aptarti pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau to nepadarė. Ginčo sutartyje nebuvo aptarta sąlyga, kad po sandorio sudarymo atsakovai turės teisę nusikelti sklype esantį prekybinį kioską ir tvorą, todėl remiantis CK 6.395 str. 1 d., po sandorio sudarymo prekybinis kioskas ir tvora turėjo pereiti ieškovų nuosavybėn (LR CK 4.40str.1d.). Iš atsakovų paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu, darytina prielaida, kad jie galimai buvo suinteresuoti išsaugoti prekybinį kioską, todėl, darytina išvada, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai turėjo pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir atsakingai: vieni parduodami savo turtą, kiti jį pirkdami: pasidomėti sudaromos sutarties sąlygomis, ir sutarties kontrahentams aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, kad atsakovui N. V. iki ginčo sandorio sudarymo teko susidurti su ne vienu teismo civiliniu procesu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ir ieškovai ir atsakovai, įgyvendindami savo teises ir pareigas galėjo numatyti, jog privalo pasidomėti, kaip tinkamai realizuoti savo teises sudarant ginčo sandorį, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, bei būti atidūs (LR CK 1.5str.).

Ieškovai nuosavybės teisę į žemės sklypą adresu Keramzito g. 18, Kaune, įgijo 2009-06-04 pirkimo – pardavimo sutarties, kuria nupirko žemės sklypą su jame buvusiais statiniais adresu Keramzito g. 18, Kaune, pagrindu. Ieškovams pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijus nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, preziumuojama, kad jie įgijo nuosavybės teisę į visus žemės sklypo priklausinius, buvusius sandorio sudarymo metu. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sluoksnis, ant žemės esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jei įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. (LR CK 4.40str.) Prie ginčo sutarties pateiktas atsakovų ieškovams sklypo detalusis planas patvirtina, kad prekybinis kioskas buvo įtrauktas į sklypo detalųjį planą. Aplinkybė, kad prekybinis kioskas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo priklausinys, nepaneigia prezumpcijos, kad ieškovai įgijo nuosavybės teisę į visus priklausinius. Atsakovai pripažino aplinkybę, kad prekybinis kioskas ir tvora yra laikini statiniai, todėl neprivalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai šioje byloje neginčijo CK 6.395 str. 1 d. įtvirtintos prezumpcijos, todėl laikytina, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartimi jiems nuosavybės teise perėjo visi sandorio sudarymo metu egzistavę žemės sklypo priklausiniai.

Šalys pripažino aplinkybę, kad atsakovai ginčo tvorą bei prekybinį kioską nusikėlė po nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo, šį faktą patys pripažįsta (LR CPK 187str.), šie atsakovų veiksmai po sutarties sudarymo pripažintini savavališkais neteisėtais veiksmais, todėl konstatuotina, kad atsakovai atsakingi už savo veiksmais ieškovams padarytos žalos atlyginimą (CK6.246str.,6.247str.,6.248str.,6.249str., 6.263 str., CPK 185str.177str.,178str.).

Laikoma, kad asmuo kaltas, jei atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248str.3d.) Kadangi atsakovams iš neteisėtų savavališkų veiksmų, neaptartų pirkimo pardavimo sutartyje, gavo naudos, nusiardę tvorą bei nusikėlę kioską, tai gauta nauda pripažintina nuostoliais (LR CK 6.249str.3d.,6.246str.,6.247str.,6.248str.).

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir pačių ieškovų elgesys derantis dėl perkamo nekilnojamojo turto ir sandorio sudarymo metu. Ieškovai nurodė, kad avansinio įmokėjimo sutartį savo ranka surašė atsakovė V. V.. Atsakovė šią aplinkybę pripažino bei sukonkretino, kad šios sutarties pavyzdį atsakovai rado internete. Ieškovai neatkreipė dėmesio į tai, kad avansinio įmokėjimo sutartyje nurodyta, kad sutarties objektas yra namų valdos žemės sklypas, adresu Keramzito g. 18, Kaune, nedetalizuojant susitarimo dėl sklype esančių statinių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovai ir atsakovai, notarų biure sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būtų atkreipę notarės dėmesį į jiems svarbią sutarties aplinkybę, jie neišsakė savo pastabų apie tai, kad į sutarties tekstą būtų įtraukta aiški sąlyga dėl prekybos kiosko ir tvoros pardavimo ar nepardavimo.

Darytina išvada, kad pačių ieškovų ir atsakovų didelis neatsargumas, pasireiškęs neapdairumu, neatidumu, sudarant sandorį, sudarė sąlygas (padėjo) žalai atsirasti, kadangi nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įtvirtinti savo ketinimus sutartyje, ieškovai lengvabūdiškai pasitikėjo atsakovais ir jų gera valia, neišsiaiškino, ar nėra sutartyje neaptartų ir nutylėtų atsakovų ketinimų nusikelti prekybos kioską ir tvorą. Atsakovai taip pat neprašė įtraukti į pirkimo pardavimo sutartį papildomų sąlygų tvorai ir kioskui nusikelti.

Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CK 6.282 str. 1 d. ir sumažinti prašomos priteisti žalos dydį.

Ieškovai po to, kai buvo atlikta ginčo turto vertės ekspertizė, patikslino ieškinį ir nurodė, kad jų patirta žala dėl atsakovų veiksmų sudaro 34.267,00 Lt. Ginčo sutartyje šalys nurodė, kad žemės sklypas parduodamas už 50.000,00 Lt, o sklype esantys pastatai – už 10.000,00 Lt. Ieškovai nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų nuardant ir išsivežant tvorą bei prekybinį kioską, jiems padaryta žala sudaro 34.267,00 Lt. Tačiau, teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo sandorio dalyką ir kainą, ieškovų prašomos priteisti žalos dydis mažintinas. Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į minėtus principus, neteisinga būtų manyti, kad nukeltų prekybos kiosko ir tvoros kaina gali sudaryti daugiau nei pusę 6,47 arų ploto žemės sklypo miesto teritorijos ribose pardavimo kainos. Atsižvelgiant į teismo nurodytus motyvus dėl ieškovų elgesio sutarties sudarymo metu, pačios sutarties dalyką, teismas prašomos priteisti žalos dydį mažina per pusę, iki 17.133,50 Lt.

Įvertinus išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, nes dalinai pagrįstas ir įrodytas: jų naudai priteistina 17.133,50 Lt žalos atlyginimo (CPK 178 str., 185 str.,CK 6.282str.,6.281str.).

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai. Iš dalies patenkinus ieškinį, šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 150,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7), taip pat įmokėjo 800,00 Lt už turto vertės ekspertizės atlikimą (b.l. 100). Ieškinį patenkinus iš dalies ir priteistinos žalos dydį sumažinus per pusę, ieškovo A. Ž. naudai iš atsakovų priteistina 75,00 Lt žyminio mokesčio( LR CPK 93str.2d.). Atsižvelgiant į tai, kad skiriant turto vertės nustatymo ekspertizę atsakovai taip pat pateikė klausimus ekspertui, o ši ekspertizė buvo paskirta teismo, siekiant nustatyti realų ir protingą padarytos žalos dydį, ieškovo naudai iš atsakovų priteistina 800,00 Lt išlaidų, susijusių su turto vertės ekspertizės apmokėjimu (LR CPK 88str.1d.1p.). Teismo nutartimi ieškovai buvo atleisti nuo likusios nesumokėtos 544,00 Lt žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį, o taip pat protokoline nutartimi buvo atleisti nuo 300,00 Lt sumos žyminio mokesčio, kuris turėjo būti primokėtas patikslinus ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovai buvo atleisti paduodant ieškinį, proporcingai ieškovo tenkintų reikalavimų daliai, t.y. 364,00 Lt (LR CPK 96str.).

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis, t.y. po 15,46 Lt iš kiekvieno ieškovo ir atsakovo (LR CPK92str.)..

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovės R.Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priteisti 17.133,50 Lt (septyniolika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt tris Lt 50 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno jų po 37,50 Lt (trisdešimt septynis Lt 50 ct) žyminio mokesčio ir po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) išlaidų už turto vertės ekspertizę.

Priteisti iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno jų po 182,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Lt 00 ct) žyminio mokesčio ir po 15,46 Lt (penkiolika Lt 46 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovų R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno jų po 15,46 Lt (penkiolika Lt 46 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.