Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas devynis kartus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. buvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia, nepatikrinęs įtariamojo A. R. interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 38 parašė bei išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, teigdamas: „(duomenys neskelbtini).“, tuo sukeldamas M. šeimai – A. M., M. M., N. M., S. M. didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai.

Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. savaitraštyje Nr. 38 „(duomenys neskelbtini)“, išspausdindamas straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, teigdamas: „(duomenys neskelbtini)“, įvardindamas mirusįjį V. M. kaip įtariamąjį pedofilijos byloje.

Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia, nepatikrinęs įtariamojo A. R. interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2013 m. balandžio 20 d. – 2013 m. balandžio 26 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 16 parašė bei išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, rašydamas: „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, tuo sukeldamas M. šeimai – A. M., M. M., N. M., S. M. didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai.

Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. balandžio 20 d. –2013 m. balandžio 26 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 16 parašė bei išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, rašydamas: „(duomenys neskelbtini).“ bei „(duomenys neskelbtini)“, apibūdindamas mirusįjį V. M. itin neigiamai, tuo pažemindamas ir sumenkindamas jį visuomenės akyse.

Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia, nepatikrinęs įtariamojo A. R. interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 19 parašė bei išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, viešai paskleidė apie M. šeimą – M. M., A. M., N. M., S. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas, kaip V. M. nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje, bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „(duomenys neskelbtini).“, tuo sukeldamas M. šeimai – A. M., M. M., N. M., S. M. didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai.

Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje Nr. 19 „(duomenys neskelbtini)“ po interviu su A. R. išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame paskleidė apie M. šeimą- M. M., A. M., N. M., S. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas, kaip V. M. nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje, bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „(duomenys neskelbtini)“, tai yra šmeižė M. šeimą – M. M., A. M., N. M., S. M..

Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 3 d. ir buvo atliekamas tiriant M. M. 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškime nurodytas aplinkybes bei M. M. 2015 m. spalio 1 d. pareiškime nurodytas aplinkybes.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 esančio M. M. 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo matyti, jog ji prašė A. D. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, kadangi jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotose straipsniuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė melagingą informaciją.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 esančio M. M. apklausos, vykusios 2014 m. gruodžio 22 d., protokolo turinio matyti, jog M. M. parodė, kad A. D. išspausdino kelis straipsnius, taip pat ir straipsnius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose buvo paskleisti melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusio V. M. atminimui, buvo šmeižiamas jos sutuoktinis ir kiti asmenys, žeminama visa Lietuvos teisėsauga, pati pareiškėja.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 esančio M. M. 2015 m. spalio 1 d. pareiškimo matyti, jog ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame pareiškime buvo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešai paskelbė straipsnius, kuriuose buvo šmeižiama visa pareiškėjos šeima. Pareiškime buvo išvardinta penkiolika „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintų straipsnių, taip pat nurodyti ir A. D. straipsniai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime buvo aiškinama, kad nurodytuose straipsniuose buvo pateikti melagingi prasimanymai apie mirusįjį V. M., pareiškėją, jos sutuoktinį, apie visą jų šeimą. Straipsniuose buvo paskelbti melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusio V. M. atminimui, o taip pat pakenkti pareiškėjos ir jos sutuoktinio reputacijai, pakirsti pasitikėjimą visa jų šeima ir juos apšmeižti.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. spalio 20 d. rašto turinio matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2015 m. spalio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos), o 2015 m. spalio 1 d. pareiškimas buvo prijungtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-848-14.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. spalio 29 d. rašto turinio matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pavesta atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su M. M. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimu.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo apklausti liudytoją apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14 buvo atliekamas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Šis tyrimas buvo atliekamas dėl to, kad A. D., būdamas atsakingas už „(duomenys neskelbtini)“ turinį, nepaskyrė už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo asmens, ko pasekoje minėtame laikraštyje buvo išspausdinti straipsniai, su tikrovės neatitinkančia informacija, galinčia pakirsti pagarbą mirusiajam V. M., jo atminimui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14 buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu.

Baudžiamoji byla, kurioje A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje, yra nutrauktina.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši nuostata teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška, ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-P-221/2008). Aiškinant minėtą nuostatą teismų praktikoje nurodoma, kad šio principo pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Pažymėtina, jog principas non bis in idem įtvirtintas ne tik nacionalinės teisės aktuose, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios 7 protokolo 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Franz Fischer prieš Austriją nurodė, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 pro­to­ko­lo 4 straipsnis neapsiriboja tei­se ne­bū­ti nu­baus­tam du kar­tus, bet ap­ima ir tei­sę ne­bū­ti persekiojamam du kar­tus. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sergey Zolotukhin prieš Russia yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.

Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K–246/2012 yra pasisakęs, kad veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačiu, turi būti daroma atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautoje baudžiamojoje byloje bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, jog baudžiamąją bylą, kurioje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-848-14, kuris buvo nutrauktas dviem pagrindais (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 8 punktas), ir nagrinėjamą bylą, kurioje A. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje, vienija tie patys faktai ir elementai. Abiejose baudžiamosiose bylose buvo tiriami ir vertinami tie patys A. D. veiksmai, t. y. buvo vertinami jo veiksmai, susiję su konkrečių (abiejų procesų atvejais taip pat ir tų pačių) straipsnių leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ publikavimu, buvo vertinamas šių straipsnių turinys. Pažymėtina, jog ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu, taip pat buvo naudojami nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 užfiksuotų duomenų, prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo turinio matyti, jog šio ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami M. M. 2015 m. spalio 1 d. pareiškime nurodyti „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti straipsniai bei jų turinys, taip pat buvo vertinamas ir straipsnių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ turinys, A. D. veiksmai publikuojant šiuos straipsnius, jo teisinis statusas atliekant konkrečius veiksmus. Pastebėtina, jog M. M. 2015 m. spalio 1 d. pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą juridiniam asmeniui, tačiau tai nekeičia nustatytų aplinkybių vertinimo, kadangi juridiniam asmeniui negali kilti atsakomybė be fizinio asmens veiksmų. Šiuo atveju fizinis asmuo, kurio veiksmai buvo vertinami, buvo ir yra A. D.. Dėl jo veiksmų, paskelbiant pareiškėjos nurodytus straipsnius, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14, ir buvo pasisakyta. Paminėtas prokurorės nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Čia dar kartą pažymėtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis dviem Lietuvos Respublikos BPK numatytais pagrindais. Iš šio nutarimo turinio matyti, jog dalis ikiteisminio tyrimo, t. y. dėl straipsnių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ publikavimo, buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, o likusi ikiteisminio tyrimo dalis, t. y. dėl kitų M. M. nurodytų aplinkybių, buvo nutraukta, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nevertina ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00848-14 metu priimto prokuroro nutarimo teisėtumo, jo išsamumo bei pagrįstumo, kadangi tokios teisės teismui nesuteikia Lietuvos Respublikos BPK.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina ir tai, jog paraleliai vyko du ikiteisminiai tyrimai dėl tų pačių aplinkybių (to paties asmens, tų pačių poelgių, kurių tiek dalykas, tiek padarymo laikotarpis sutampa, abiejuose bylose netgi yra vertintini tie patys faktai), iš kurių vienas buvo užbaigtas priimant procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o kitas buvo užbaigtas, nutarus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, buvo pradėtas vėliau nei tas, kuris pasibaigė baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduodant teismui, tačiau nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas anksčiau nei sprendimas nagrinėjamą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Čia pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. D. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas vėliau nei buvo nutrauktas paraleliai vykęs ikiteisminis tyrimas, taip pat vėliau buvo priimtas ir sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu. Taigi ikiteisminis tyrimas atliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiajame skyriuje yra laikytinas pirmesniu nei byla, kuri su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog A. D. dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus non bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017) yra nurodęs, jog teisėsaugos institucijų įstatymo ignoravimas pakartotinio proceso kontekste yra netoleruotinas. Baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos. Taigi procesinis sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą turi būti priimtas nedelsiant, kai yra nustatoma, jog buvo pažeisti non bis in idem principo reikalavimai, kadangi toliau šis procesas negali vykti, o jį vykdant bus pažeistos jame dalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai.

Nutraukus baudžiamąją bylą, A. D. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, yra naikintina.

M. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme baudžiamojo proceso nutraukimas yra suprantamas kaip baudžiamojo proceso galutinis užbaigimas, todėl toks procesinis sprendimas yra skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

M. M. pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtą.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įsiteisėjus nutarčiai naikintina.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.