Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkei L. S. dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos bei negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškime nurodyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, negautų pajamų dydis per dieną procentine išraiška bei laikotarpis yra pakankamas pagrindas negautų pajamų apskaičiavimui. Negautos pajamos yra detalizuotos, o įrodymai, kad skaičiuojant netiesioginius nuostolius jie yra grindžiami realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis, yra pateikti.Remiantis CPK 433 str. 3 d. prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokių kitų įrodymų pridėti bei pateikti kreditorius negali, o detalesnius paskaičiavimus ir paaiškinimus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.Dėl neįvykdytos prievolės vartojimo kredito sutarties atveju yra kaltas skolininkas.Teismo nutartyje nurodyta teismų praktika skiriasi nuo kreditoriaus situacijos, o iškelti klausimai gali būti sprendžiami skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, netesybų, negautų pajamų, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės. Teismas atsisakymą priimti pareiškimą argumentavo tuo, jog netiesioginių nuostolių reikalaujanti šalis turi juos įrodyti, o teismas turi įvertinti jų realumą, priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, ko neturi galimybės padaryti CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (LR CK 6.34 str. 2 d.)). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas negautų pajamų dydis, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius reikalavimą dėl skolos, delspinigių, negautų pajamų priteisimo iš skolininkės grindė 2011-03-29 vartojimo kredito sutartimi, įstatymas suteikia teisę, esant jame nustatytoms sąlygoms, reikalauti netiesioginių nuostolių, CPK XXIII skyriaus normos, o konkrečiai CPK 431 str. 1-2 d. nedraudžia kreiptis į teismą minėto CPK skyriaus nustatyta tvarka dėl netiesioginių nuostolių, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl netiesioginių nuostolių priteisimo iš skolininkės nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl to, kad reiškiamas reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkei pažeidus sutartines prievoles ar iš delikto.

Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (LR CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimo skolininkei L. S. dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos, netesybų, palūkanų bei negautų pajamų priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.