Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-547-613/2016Teisėja Viktorija ČiapaitėProceso Nr. 2-06-3-15273-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atstovės advokatės Jelenos Pališaitienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) BAB „Ūkio bankas“ bankroto administratorės UAB „Valnetas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. G., J. G., antstolė Brigita Tamkevičienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gautas suinteresuoto asmens J. G. atstovės advokatės Jelenos Pališaitienės atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutarties. Suinteresuotas asmuo J. G. su skundžiama nutartimi nesutinka, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti solidariosios atsakomybės prievolės atsiradimo nuostatoms. Nurodo, kad ji nėra nei karto gavusi iš teismų, banko ar antstolės jokių pranešimų, jeai nebuvo žinoma ir apie šį procesą, ji nepateikė savo atsiliepimo, nes nebuvo informuota, nors teismas nutartyje nurodė, kad jai apie pareiškimą buvo pranešta tinkamai. Taip pat nurodo, kad byloje paliečiami vaikų interesai, kurių teisės turi būti ginamos, todėl prašo teismo kviesti byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nurodo, kad santuokoje yra gimę du vaikai, abu yra nepilnamečiai. Prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje taip pat gautas BAB „Ūkio bankas“ atsiliepimas į suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą. Mano, kad suinteresuoto asmens J. G. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodo, kad tuo atveju, kai skolininko sutuoktinis pagal prievolės teisinę prigimtį nėra skolininkas, vykdytina CPK 667 str. procedūra. Priešingu atveju išieškojimas būtų galimas iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens turto. Pažymi ir tai, kad būtent skolininko prievolės pobūdžio faktas ir sąlygoja būtinybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Teigia, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje yra paliečiami vaikų interesai, kurių teisės turi būti ginamos, tačiau suinteresuotas asmuo nenurodė jokių priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokią būtinybę. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nenurodė, kaip ir kokie vaikų interesai pažeidžiami ar gali būti pažeidžiami, todėl suinteresuoto asmens teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali eliminuoti pareiškėjos teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. BAB „Ūkio bankas“ prašo atmesti suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimus į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja solidariosios atsakomybės prievolės atsiradimo nuostatoms. Pateikia kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kada galima taikyti solidariosios atsakomybės institutą.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. CK 4.80 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai skolininko sutuoktinis pagal prievolės teisinę prigimtį nėra skolininkas, vykdytina CPK 667 straipsnio procedūra, priešingu atveju išieškojimas būtų galimas iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens turto. Pažymėtina ir tai, kad būtent skolininko prievolės pobūdžio faktas ir sąlygoja būtinybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Todėl, vadovaudamasis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi ir CPK 666 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog priešingai, negu supranta suinteresuotas asmuo J. G., ji nelaikytina solidaria skolininke.

Teismas pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės šiuo atveju gali būti teisiškai reikšmingos, sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą dalijant patį turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra pagrindas atmesti kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo. Tai reiškia, kad remiantis įstatymo nuostatomis kiekvienam sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso ½ turto dalis. Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens BAB „Ūkio bankas“ administratorės argumentu, kad suinteresuotas asmuo J. G. nenurodė jokių priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokią būtinybę. Suintersuotas asmuo atskirajame skunde nenurodė, kaip ir kokie vaikų interesai pažeidžiami ar gali būti pažeidžiami, todėl suinteresuoto asmens teigiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali eliminuoti pareiškėjos teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese.

Apeliantė teigia, kad nėra nei karto gavusi iš teismų, banko ar antstolės jokių pranešimų, jai nebuvo žinoma ir apie šį rašytinį procesą, ji nepateikė savo atsiliepimo, nes nebuvo informuota, nors teismas nutartyje nurodo, kad jai apie pareiškimą buvo pranešta tinkamai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotam asmeniui J. G. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo buvo išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pranešimas dėl teismo posėdžio datos bylose, nagrinėjamose rašytinio proceso tvarka, 2015-12-10 buvo paskelbtas viešai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė žodinio nagrinėjimo būtinybės ir pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.