Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2004 m. rugsėjo 3 d. Kaišiadorių raj. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda, kuri 2005 m. rugsėjo 14 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi pakeista į 1 mėnesį viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 24 val. visuomenės labui;

2) 2006 m. balandžio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutine bausme – areštu 50 parų;

3) 2007 m. gegužės 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų;

4) 2009 m. balandžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2010 m. rugpjūčio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. galutine bausme – viešaisiais darbais 5 mėnesiams, kurie 2011 m. sausio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pakeisti į areštą 10 parų;

6) 2013 m. kovo 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 str., 286 str. galutine bausme – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, jos vykdymą BK 75 str. pagrindu atidedant 1 metams;

7) 2015 m. balandžio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. areštu 30 parų;

8) 2016 m. vasario 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., galutine bausme – areštu 40 parų;

9) 2016 m. balandžio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atlikęs (teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2018 m. rugpjūčio 5 d. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 20.58 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kur alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr ARFF-0440, tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas, o paimtame kraujo mėginyje pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. kraujyje nustatyta mažiausia 2,45 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. didesnė už įstatymo numatytą 1,5 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo matyti, kad automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei užvedimo raktelis priduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-25).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad registracijos liudijimas yra išduotas Lietuvos Respublikos Valstybės įmonės „Regitra“ automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas – Š. A. (b. l. 28-30).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. B. 2018 m. rugpjūčio 5 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 20.58 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tikrinant blaivumą alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas, o paimtame kraujo mėginyje pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,45 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės, S. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl S. B. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimo dalyje dėl numatyto draudimo vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Ši aplinkybė nepatenka į jam inkriminuojamos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir dėl jos galimas administracinės atsakomybės taikymas.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma arešto bausme ir jos dydžiu, kadangi neturi pinigų sumokėti baudai. Taip pat prašo konfiskuoti automobilį, nes neturi pinigų padengti jo vertei (b. l. 163-165). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. S. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, turėdamas neišknykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (b. l. 78-88), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemoka (b. l. 59-77), nedirba (b. l. 57, 58), apie registraciją psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje informacijos teismas neturi. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – prokuroro pareiškime siūlomą areštą, kurio dydis nustatomas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Siūloma bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas S. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 21.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. 17.08 val. (1 para) (b. l. 139-140, 141-142).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Taip pat, įvertinus tai, kad S. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis specialiosios teisės vairuoti nėra įgijęs ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga jam skirti prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Prokuroras taip pat prašo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba jo rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 680 eurų pagal byloje esančioje pažymoje nurodytą automobilio vertę su PVM. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam S. B., o jo trečiajam asmeniui Š. A. (b. l. 32). Nors kaltinamasis nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo sudaręs minėto automobilio „Audi 80“ pirkimo-pardavimo sutartį su Š. A., tačiau byloje nėra duomenų leidžiančių patvirtinti, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis iš tiesų buvo sudaryta. Taip pat iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne kaltinamasis, o Š. A. (b. l. 31). Taigi, duomenų patvirtinančių, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam nėra, o galimybės konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą – automobilį, kuris jiems nežinant buvo panaudotas nusikalstamos veikos darymui, įstatymas nesuteikia. Todėl šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tą vertę nustatant remiantis VŠĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje, tačiau be PVM, t. y. 562 eurus.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 159-161), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo pripažinti proceso išlaidomis 36,30 Eur automobilio priverstinio nuvežimo išlaidas bei 0,28 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki sprendimo įsiteisėjimo ir šias išlaidas priteisti iš S. B. Panevėžio apskrities VPK naudai. Iš byloje esančio nutarimo dėl automobilio pridavimo saugojimui ir tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų paskaičiavimo (b. l. 24, 34) matyti, kad kaltinime nurodytas automobilis į (duomenys neskelbtini) aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Todėl automobilio saugojimo išlaidos skaičiuojamos nuo šios datos ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienai, o ne įsiteisėjimo dienai, ir jos sudaro 35,56 Eur (0,28 x 127 d.). Bendra automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma šioje byloje yra 71,86 Eur (36,30 Eur + 35,56 Eur), jos BPK 103 str. 5 p. pagrindu laikytinos proceso išlaidomis, jos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktai, automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo rakteliai, saugomi (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25), ir automobilio registracijos liudijimas (Europos sąjunga) (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos (b. l. 27), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui grąžintini savininkui Š. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti S. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 21.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. 17.08 val. (1 para) ir laikyti, kad jis atliko 1 arešto dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio Š. A., turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 562 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus).

S. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. B. 71,86 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 86 euro centus) proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelius, saugomus (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą (Europos sąjunga) (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui grąžinti savininkui Š. A..

Išaiškinti S. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.