Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant M.B., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn M. B. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-11-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

M.B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2008-10-31, apie 18:50 val. Klaipėdos mieste, Pilies - Žvejų gatvių sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforo, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo pažeidė KET 78.11 punkto reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

- pakeisti 2008-11-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą ir vietoje paskirtosios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skirti administracinę nuobaudą – piniginę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.15-21). Šių įrodymų pagrindu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad M.B. įvykdė veiką, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje. M.B. neneigia policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, kad 2008-10-31, apie 18:50 val., vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas per šviesoforu reguliuojamą Pilies - Žvejų gatvių sankryžą, įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nutarimo dalis dėl veikos apimties ir kvalifikacijos nėra skundžiama, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies požymius. Situacijos vertinimo nekeičia skunde minima aplinkybė, kad pravažiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui siekdamas išvengti galimai sunkesnių pasekmių, nes staiga stabdant, pavymui važiavęs automobilis galėjo atsitrenkti į jo vairuojamą automobilį. Tokia versija leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas nesilaikė ne tik KET 78.11 reikalavimų, bet ir KET 133 punkto reikalavimų, įpareigojančių vairuotoją pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi iš anksto numatoma kliūtis šiuo atveju buvo šviesoforu reguliuojamos sankryžos signalas draudžiantis eismą, todėl vairuotojas privalėjo įvertinti tai. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (b.l.17-18) nurodė, kad vairuotojas per sankryžą važiavo jau užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, todėl vairuotojo iškeltoji versija dėl siekimo išvengti galimo eismo įvykio yra tik jo paties interpretacija, kuria siekiama pateisinti įvykdytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelio ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu už aukščiau įvardintąją veiką M.B. paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. M.B. skundą grindžia skirtos nuobaudos neadekvatumu įvykdytai veikai ir prašo teismą šią administracinę nuobaudą pakeisti alternatyvia sankcijoje už įvykdytąjį pažeidimą numatyta administracine nuobauda – bauda. Šis prašymas grindžiamas profesinės veiklos ypatybėmis, todėl vertintina ar yra teisiniai pagrindai paskirtosios administracinės nuobaudos rūšies pakeitimui.

Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė sankcijoje numatytos nuobaudos trukmės vidurkį.

Iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.19-21) nustyta, kad M.B. iki 2008 m. spalio 31 d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį ginčijamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus jau buvo baustas 7 kartus. Nuo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį priėmimo nėra suėjęs 1 metų terminas ir pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas jis yra laikomas baustu administracine tvarka. ATPK 32 straipsnyje išvardintos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis “Administracinių tesimų praktika“ Nr. 2, p. 323). Todėl institucija nutarimo priėmimo metu turėjo inkriminuoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę (32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau pareigūnas nagrinėjęs administracinę bylą, 2008-11-07 nutarime M.B. neinkriminavo sunkinančios atsakomybę aplinkybės (b.l.16). Esant šiai situacijai teismas laikydamasis non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principo, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties. Dėl skundo padavimo jį padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paduoto skundo negali būti bloginama. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje visuomenėje draudimo keitimo į blogąją pusę principas. Todėl teismas šias aplinkybes gali įvertinti tik kaip apibūdinančias asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, asmenybę.

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, paskirtų nuobaudų įvykdymą, pažeidėjo elgesį, kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau minėta nutartyje, iš KET pažeidimų suvestinės nustatyta, kad M.B. iki 2008 m. spalio 31 d., kai buvo įvykdytas teisės pažeidimas, administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas 7 kartus. Iki šiol M.B. už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikytos administracinės nuobaudos – baudos, tinkamo prevencinio poveikio neturėjo, tuo nebuvo pasiekta administracinės nuobaudos taikymo tikslų, todėl būtinas tokių administracinių nuobaudų taikymas, kuriomis būtų pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent tokia nuobauda ir yra paskirta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu ir asmuo, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda turi suvokti, kad eilę kartų taikius administracines nuobaudas – baudas ir nepasiekus administracinės nuobaudos taikymo tikslų, įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų kitos administracinės nuobaudos rūšies taikymą, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones.

M.B. skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad dirba LPF (duomenys neskelbtini) plėšriųjų paukščių augintoju - prižiūrėtoju, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajonas, tai yra 20 km nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Taip pat nurodo, kad vykdant rudenines paukščių migracijos stebėjimus, būtina vykti į Klaipėdos, Šilutės rajonus. Jo profesinė veikla susijusi su teisės vairuoti transporto priėminės turėjimu ir šios aplinkybės grindžiamos teikiama darbo sutartimi (b.l.9), leidimu aptvarui, voljerui ar kitam statiniui įrengti ir naudoti (b.l.10). Tačiau patikslinus nurodomas aplinkybes dėl darbo teisinių santykių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, kurios vartotoju yra teismas, nustatyta, kad nėra jokių duomenų apie jo įdarbinimą ir darbo teisinius santykius labdaros ir paramos fonde (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius, kad M.B. pagal VSDFV teikiamą informaciją iš vis nedirba, jo nurodomos aplinkybės dėl būtinybės turėti teisę vairuoti transporto priemonę dėl profesinės veiklos, iš vis yra paneigtos, todėl skundas šiais argumentais negali būti tenkinamas.

Taigi, pasisakant dėl jau išvardintų skundo argumentų pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslai būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Vien tik simbolinės nuobaudos skyrimas tokiu atveju negalėtų sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų.

2008 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus nutarimu administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2008 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistu ir M. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.