Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-09-25 · Civilinė byla Nr. e2S-743-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
e2S-743-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01514-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
L. P.
Ieškovas
G. T.
Trečiasis asmuo
Radviliškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-743-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01514-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.12; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.5(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P. atstovo advokato A. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovei L. P. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo Radviliškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. T. kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovės L. P. neteisėto valdymo retriverio kilmės šunį (duomenys neskelbtini) ir jį perduoti teisėtos savininkės ieškovės G. T. nuosavybėn.

2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę L. P. atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti – perduoti laikinai globai Labradorų retriverio veislynui „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės neteisėtai valdomą ginčo turtą - retriverio kilmės šunį (duomenys neskelbtini) iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovė neteisėtai valdo minėtą šunį ir geranoriškai jo neatiduoda. Teigė, kad neįpareigojus atsakovės perduoti šunį laikinai globai Labradorų retriverio veislynui, atsakovė gali imtis neteisėtų veiksmų ir perduoti gyvūną tretiesiems asmenims. Atsakovė su savo sutuoktiniu yra įsteigusi veislyną, kuriame neteisėtai dauginamos labradoro retriverių vados, atsakovei sukergus ieškovei priklausantį šunį, būtų sunaikinta šuns kilmė, dėl to jo vertė daug sumažėtų. Atsakovė yra neprognozuojamas žmogus, todėl, sužinojusi apie civilinės bylos iškėlimą, galėtų tiesiogiai pakenkti gyvūnui, jam padarydama žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę L. P. atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti – perduoti atsakovės valdomą ginčo turtą – retriverio kilmės šunį (duomenys neskelbtini) (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini); gim. (duomenys neskelbtini),) laikinai globai Labradorų retriverio veislynui „(duomenys neskelbtini)“, VMTV registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2211-766/2017.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė L. P. gali imtis neteisėtų veiksmų perduodama gyvūną tretiesiems asmenims, nes save įregistravo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje kaip šuns savininkę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovės L. P. atstovas advokatas A. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2211-766/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl galimai jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar tokio įvykdymo pasunkėjimo. Ieškovės nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais argumentais ir įrodymais. O faktas, kad atsakovė įregistravo save kaip labradorų retriverio šuns savininke, nėra pagrindas tvirtinti ir tikėtis, jog minėtas šuo gali būti perduotas tretiesiems asmenims.

5.2. Vien pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas su ieškove G. T., faktiškai šuns neturint žinioje, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinyje dėstomus argumentus.

5.3. Atsakovė kartu su vyru turi veislyną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame labradorų retriverio šuo yra prižiūrimas. Todėl nėra prasmės perduoti ginčo šunį laikinai globai Labradorų retriverio veislynui „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tokiomis pat sąlygomis bus laikomas šuo iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tuo atveju, jei teismo sprendimas bus palankus ieškovei, atsakovė, vadovaudamasi teismo sprendimu, perduos labradorų retriverio kilmės šunį ieškovei G. T.. Todėl nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nebuvo būtinybės.

5.4. Nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė nėra ekonomiška ir proporcinga. Atsakovė kartu su vyru turi veislyną, kuriame šuo turi tokias pat sąlygas ir galimybes būti iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, labradorų retriverio šuo dėl perkėlimo į kitą veislyną patirtų stresą dėl vietos pakeitimo ir atskyrimo nuo juo besirūpinančių žmonių.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdūs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai bei sąlygos, t. y. ieškovės reikalavimas yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė L. P. gali imtis neteisėtų veiksmų perduodama gyvūną tretiesiems asmenims, nes save įregistravo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje kaip šuns savininkę.

6.2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė buvo netinkama, būtina bei proporcinga. Gyvūno atsiėmimo dieną iš atsakovės šuo atrodė kritinės būklės. Kilmingas labradorų retriverio šuo buvo laikomas lauke, uždarytas voljere, nors tai kenkia jo, kaip tokios veislės šuns, sveikatai bei psichikai. Šuo buvo labai sublogęs, visas purvinas, gyvūno akys supūliavę, kailis neblizgus, susidarė įspūdis, jog gyvūnas buvo ne tik kad neprižiūrimas, tačiau ir nemaitinamas. Ieškovės manymu, atsakovė sąmoningai ir tyčia neprižiūri gyvūno tinkamai. Atsakovė turi nuosavą veislyną, todėl jai puikiai žinomos kilmingo labradoro retriverio laikymo sąlygos, priežiūra ir panašiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

8. Atsakovė ir ieškovė pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

10. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas (prima facie) yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

11. Pažymėtina, kad įrodymų, kuriais grindžiamas materialinis teisinis reikalavimas, vertinimas, bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymas ir jų teisinis kvalifikavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės, o tik nustatoma, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

12. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu.

13. Kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Įvertinus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovė L. P. gali imtis neteisėtų veiksmų, perduodama gyvūną tretiesiems asmenims, nes save yra įregistravusi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje šuns savininke.

14. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė nėra ekonomiška ir proporcinga. Apeliantės teigimu, teismas galėjo taikyti laikinąją apsaugos priemonę tik draudimą atsakovei parduoti ginčo šunį, o iki kol bus priimtas teismo sprendimas, šunimi tinkamai gali pasirūpinti atsakovė, nes ji turi veislyną.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė kartu su vyru turi veislyną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame labradorų retriverio šuo buvo prižiūrimas, neįrodo, kad ginčo šuo būtų tinkamai prižiūrėtas iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2211-766/2017. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai, patvirtina, kad ginčo šuo būdamas pas atsakovę galimai netinkamai buvo prižiūrimas (2017-06-28 Gyvūno augintinio apžiūros aktas, foto nuotraukos).

16. Nagrinėjamu atveju, siekiant pašalinti arba sumažinti galimos žalos (nuostolių) ateityje kilimą, išsaugoti ginčo turtą (šunį) tinkamos būklės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovei atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti - perduoti atsakovės valdomą ginčo turtą - retriverio kilmės šunį (duomenys neskelbtini) laikinai globai Labradorų retriverio veislynui „(duomenys neskelbtini)“ iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2211-766/2017, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamos, proporcingos.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė