- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-961-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- A. J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Teresei A
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė
N U T ARTIS
2009 m. liepos 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. K. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo, kuria atsisakyta civilinę bylą Nr. A2-23-482/2009 pagal pareiškėjo A. J. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Teresei A. P., R. V. K., A. K., O. Ž., A. J., V. J., Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-960-91/2007 pagal pareiškėjo A. J. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (1 t. b. l. 148-150).
2009-03-27 pareiškėjas A. J. K. pareiškė teismui prašymą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui – Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, t. y. pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą (2 t. b. l. 23-24).
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (2 t. b. l. 27-28) nurodydamas, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. K. yra O. Ž. ir J. Ž. įvaikis ir turi teisę paveldėti jų turtą, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. K. su visa šeima buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus ir jam pripažinta teisė į nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 p. nukentėjusiojo asmens statusą bei su tuo susijusias socialines garantijas ir kompensacijas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini žemės paveldėjimo ir pasinaudojimo socialinėms garantijoms tikslu. Šioje byloje atnaujintas procesas. Žemė yra Vilkaviškio rajone. CPK 446 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad ši byla teisminga Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, tai yra žemės buvimo vietos apylinkės teismui. Be to, tik pareiškėjas gyvena Vilniaus m., o suinteresuoti asmenys yra Vilkaviškio rajono gyventojai, todėl teismas nesutiko, kad byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. K. (2 t. b. l. 31-33) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-04-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti jo prašymą dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Apeliantas nurodo, kad tiek jo 2007-05-04 pareiškimas, tiek ir 2009-03-13 patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. dėl įvaikinimo fakto, yra nagrinėtini teisme ypatingosios teisenos tvarka. Sutinkamai su CPK 446 straipsniu, pareiškimai šiose bylose paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Pareiškimai tokiose bylose paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui, kitaip tariant, tik šios kategorijos byloms yra nustatytas išimtinis teritorinis teismingumas. Juridinę reikšmę turinčio įvaikinimo fakto nustatymas apeliantui suteiktų teisę atkurti nuosavybės teises į jo įtėvio J. Ž. iki žemės nacionalizavimo Rūdos kaime, Gižų seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje nuosavybės teise valdytą žemę. Šioje byloje nėra pareikštas prašymas dėl minėtos žemės valdymo nuosavybės teise ar jos kaip palikimo priėmimo fakto nustatymo. Taigi, atsižvelgiant į pareiškime išdėstytus reikalavimus, pareiškimo dalykas nėra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo daikto valdymu ar palikimu, todėl nėra ir pagrindo šiai bylai taikyti išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju ši civilinė byla dėl įvaikinimo fakto nustatymo turi būti nagrinėjama pareiškėjo gyvenamosios vietos, adresu Sodų g. 29, Grigiškės, Vilniaus m. sav., apylinkės teisme - Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. CPK 34 str. 2 d. 4 punkte yra įsakmiai numatyta, kad „Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.“ Be to apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas 2009-02-10 nutartimi nepagrįstai nusprendė atnaujinti procesą, kadangi Teresė A. P., R. V. K., A. K. ir O. Ž. neįeina į ratą asmenų, kuriems gali būti atstatyta nuosavybės teisė į J. Ž. valdytas žemes. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 10 dalimi pareiškimai paduodami ne atsakovo (šiuo atveju suinteresuotų asmenų) gyvenamosios vietos apylinkės teismui, bet pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje daromas išimtis. Šios ypatingosios teisenos normos yra išimtinės bendrųjų civilinių bylų nagrinėjimo taisyklių atžvilgiu (CPK 443 str. 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju ši civilinė byla dėl įvaikinimo fakto nustatymo yra pradėta apelianto, pareiškėjo A. J. K., pareiškimu, o byla yra perduotina nagrinėti mano gyvenamosios vietos apylinkės teismui - Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Be to, šios ypatingosios teisenos bylos tikslas visų pirma yra jo, pareiškėjo A. J. K., tinkamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normų įgyvendinimas bei sąlygų įgyvendinti jame numatytas subjektines teises konstatavimas ir įtvirtinimas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Teresė A. P., R. V. K., A. K., O. Ž., atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 39-41) prašo palikti teismo nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) 2007 m. A. J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pats pateikė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Teismas priėmė pareiškimą. LR CPK 34 str. 1 d. nustato, jog priimtą bylą teismas turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.
2) Civilinėje byloje Nr. A2-23-482/2009 pareiškėjo A. J. K. patikslintas pareiškimas nagrinėjamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2009 m. vasario 10 d. atnaujinus procesą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-960-91/2007. Bylos teismingumas išspręstas 2007 m. priimant A. J. K. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-96091/2007. LR CPK 370 str. 4 d. normos nustato, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles. Atnaujinus bylos procesą, spręsti bylos teismingumą nėra teisinio pagrindo.
3) LR CPK 34 str. 2 d. 1 p. numato, jog teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jei pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai - pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Esamoje situacijoje civilinė byla Nr. A2-23-482/2009 operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, nes tik pareiškėjas gyvena Vilniaus miete, o suinteresuoti asmenys ir liudytojai yra Vilkaviškio rajono gyventojai.
Šalies argumentai
4) A. J. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis buvo iki 1940 m. buvusio žemės savininko įvaikis tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę. Pats pripažįsta, jog fakto nustatymas jam suteiktų teisę atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki žemės nacionalizavimo Rūdos kaime, Gižų seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje nuosavybes teise valdytą žemę, taip pat pripažįsta, jog pareiškimo dalykas nors ir netiesiogiai, tačiau susijęs su nekilnojamojo daikto (žemės) valdymu, todėl teisiškai pagrįsta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išvada, jog ši byla teisminga Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, tai yra, žemės buvimo vietos apylinkės teismui.
5) Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad civilinės bylos perdavimas Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui neturės įtakos nei suinteresuotų asmenų teisėms toliau tinkamai dalyvauti procese nei jų suinteresuotumui šios bylos baigtimi. Suinteresuoti asmenys yra garbaus amžiaus, blogos sveikatos, liudytojai, kurie prisimena laikotarpį, kai pareiškėjas motyvuoja, jog jis buvo laikomas J. Ž. įvaikiu, taip pat yra garbaus amžiaus, dėl ko yra silpnos sveikatos, todėl bylos perdavimas Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui suinteresuotų asmenų ir liudytojų dalyvavimą byloje apsunkintų arba net padarytų negalimą, ko ir siekia pareiškėjas - kad nebūtų nustatyta tiesa šioje byloje.
6) A. J. K. atskirąjį skundą dėl bylos perdavimo iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui pateikė Kauno apygardos teismui. Vilniaus miesto 2-sis apygardos teismas yra kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, todėl pareiškimas neteismingas Kauno apygardos teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. sprendžia Lietuvos Apeliacinio Teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (LR CPK 35 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 str.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdama atskirojo skundo ribų.
Bylos esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-960-91/2007 patenkino pareiškėjo A. J. K. pareiškimą. Atnaujino terminą pareiškėjui pateikti dėl J. Ž. iki žemės nacionalizavimo Rūdos km. Gižų seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje nuosavybės teise valdytos 26,6 ha žemės sklypą patvirtinantiems nuosavybės teisę į žemę ir giminystę įrodantiems dokumentams pateikti Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra O. Ž. , mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), įvaikis. Nustatė juridinę reikmę turintį faktą, kad pareiškėjas su visa šeima buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus ir jam pripažinta teisė į nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2d. 2p. nukentėjusiojo asmens statusą bei su tuo susijusias socialines garantijas ir kompensacijas. Juridiniai faktai nustatyti nuosavybės teisės atkūrimo į žemę ir socialinėms garantijoms ir kompensacijoms gauti tikslu.
2009 m. vasario 10 d. nutartimi teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-960-91-2007. Suinteresuotais asmenimis įtraukė į procesą Teresę A. P., R. V. K., A. K., O. Ž., A. J., V. J. ( b.l. 148-150).
Atnaujinus procesą, pareiškėjas A.J. K. 2008-03-19 pateikė patikslintą pareiškimą dėl įvaikinimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2d. 9p.) bei prašė atnaujinti terminą pilietybę, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti ( b.l.186,187) . Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimą į patikslintą pareiškimą ( 2 t.b.l.2-5), pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl bylos perdavimo kitam teismui CPK 34 straispnio 2dalies 4 punkto pagrindu (2 t. b.l. 23,24) .
Teisėjų koelgija, iš esmės sutinka su teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis bei suinteresuotų asmenų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, todėl jų nebekartoja.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo pirmuoju argumentu, kad sutinkamai su CPK 446 straipsniu, pareiškimai šiose bylose paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Pareiškimai tokiose bylose paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos , palikimo turto ar pagrindinės jos dalies buvimo vietos apylinkės teismui, kitaip tariant, tik šios kategorijos byloms yra nustatytas išimtinis teritorinis teismingumas, tačiau laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad nustačius faktą, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, kurioje atnaujintas procesas, sutinkamai su CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu turėtų būti perduota nagrinėti pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui ir štai dėl ko:
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 329 straipsnio 2dalies 6 punkte nustatyta,, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra laikoma tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės.
Kitų teismingumo taisyklių pažeidimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso atnaujinimo tikslus,- ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime teisines klaidas ir šitaip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą, proceso atnaujinimo specifiką- proceso atnaujinimo atveju sprendimą ar nutartį tikrina ne aukštesnės instancijos teismas, o sprendimą priėmęs teismas, kitos sudėties peržiūrėdamas bylą iš naujo neperžengdamas CPK 370 straipsnio 4 dalies nustatytų ribų (CPK 367 str. 370 str. 5d.) bei siekiant užtikrinti teismo proceso vientisumą, taip pat atsižvelgęs į CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, sprendžia, kad naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais būtų neteisinga ir nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutari a:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.