- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-418-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- A. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-418-278/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą civilinėje byloje pagal UAB „Moment Credit“ pareiškimą skolininkei A. G. dėl 978,00 Lt skolos, 420,00 Lt delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja 2011 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Moment credit“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei A. G. ir kreditoriui skyrė 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad kreditorius nepagrįstą pareiškimą dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu, tik sumažinęs delspinigių sumą, teikia ketvirtą kartą.
UAB „Moment credit“ prašė teismą panaikinti 2011-03-21 nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad bendrovės teikiami pareiškimai dėl skolos išieškojimo buvo pagrįsti, kreditorius mažino delspinigių sumą, todėl baudos skyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino. Nurodė, jog teismas jau buvo atsisakęs priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelių, neprotingų ir neproporcingų netesybų reikalavimo, tačiau kreditorius ketvirtą kartą kreipėsi į teismą tik sumažinęs delspinigių sumą. Teismas darė išvadą, jog kreditorius nepaneigė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl naikinti ar mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, o baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2011-04-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti 200 Lt skirtą baudą. Nurodo, kad teismo atsisakymas priimti apelianto pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra neteisėtas, nes bylos, nagrinėjamos CPK XXIII skirsnio tvarka nėra priskirtinos ginčo teisenai. Nesant ginčo, nėra tikslo atlikti visapusišką byloje esančių įrodymų tyrimą, todėl teismas neturi reikalauti ir vertinti pareiškėjo įrodymų, o kilus abejonei atsisakyti priimti pareiškimus, motyvuojant tuo, kad skolininkas, kaip vartotojas, yra silpnesnė pusė. Aktyvus teismo vaidmuo atsisakant priimti pareiškimą dėl per didelės netesybų sumos traktuotinas kaip teisės ex officio mažinti netesybas įgyvendinimas, nes apeliantas priverstas mažinti delspinigių sumą ir kreiptis į teismą pakartotinai. Nurodo, jog teismas ne tik taikė ex officio teisę, bet ir ėmėsi ginti vartotoją ir netgi ex officio pripažino nuostatą dėl delspinigių dydžio nesąžininga ir pažeidžiančia skolininko, kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus. Mano, kad teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes kišosi į procesą – gynė skolininką, kai to nenumato procesinės normos, tuo pažeisdamas pagrindinius civilinio proceso principus – dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo. Teigia, jog vadovaudamasi CK 6.73 str. 2 d. ir 6.249 str. nuostatomis, bendrovė, kredito sutartyje nustatydama delspinigių normą, ją tiesiogiai susiejo su kredito kaina, kurios ji negautų jei klientas laiku negrąžintų kredito, t. y. negalėtų paskolinti šios sumos kitiems klientams. Nurodo, jog atsisakydamas priimti pareiškimą dėl nepagrįstai didelės delspinigių sumos teismas pažeidė kreditoriaus teisę į visišką nuostolių atlyginimą, nes dar sumažinus netesybas, jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo; kreditoriaus konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos principą, nes pripažindamas 1 procento delspinigių normą nepagrįstai didele, nustatė bendrovės teikiamų paslaugų maksimalią kainą, t. y. reguliuoja kainas rinkoje; sutarčių laisvės principą, nes šalys negalėtų susitarti dėl kainos, viršijančios teismo nustatytą maksimalią kainą. Teigia jog teismas neįvertino įmonės nuostolių (išlaidų ir negautų pajamų), patirtų dėl skolininkės įsipareigojimų nevykdymo. Nurodo, jog dėl delspinigių normos dydžio kreditorius su skolininke sutarė kredito sutartyje, todėl iki tol, kol kredito sutarties sąlyga yra galiojanti ar nėra pripažįsta nesąžininga, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl teismo įsakymo kaip aiškiai nepagrįsto, nes galiojanti sutarties sąlyga dėl delspinigių normos turi įstatymo galią ir negali būti laikoma nepagrįsta iki ji nebus pripažinta negaliojančia teisėtais pagrindais. Nurodo, jog pateikus pareiškimą pakartotinai, teismas neteisėtai taikė CPK 95 str. 1 d., nes pakartotiniai pareiškimai analogišku pagrindu ir dėl analogiško dalyko buvo pagrįsti. Teigia, jog apeliantė nesielgė nesąžiningai, nes pagrindinė skolininkės skola egzistuoja, o delspinigiai paskaičiuoti pagal šalių sudarytą ir galiojančią kredito sutartį. Be to, sąžiningą bendrovės elgesį konstatavo ir pats teismas nurodęs, jog kreipdamasi į teismą pakartotinai UAB „Moment credit“ mažino delspinigių sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vienas iš Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant įtvirtintų įstatyme proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šaliai gali būti taikomos CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, t. y. nuostolių atlyginimas kitai šaliai. Nustatęs minėtoje įstatymo nuostatoje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali asmeniui skirti iki 20 000 Lt baudą. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-04-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 nurodė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Byloje nustatyta, kad 2011-03-18 pareiškimu UAB „Moment credit“ prašė teismą išduoti teismo įsakymą ir priteisti kreditoriaus naudai iš skolininkės A. G. 978 Lt skolą, 420 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Utenos rajono apylinkės teismo teisėja 2011-03-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, o konstatavus, jog kreditorius į teismą kreipėsi dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu, tik sumažinęs delspinigių sumą tai pačiai skolininkei ketvirtą kartą, UAB „Moment credit“ skyrė 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis normomis. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas yra atsisakęs priimti tris kreditoriaus pareiškimus skolininkei A. G. konstatavęs, jog iš skolininkės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai pernelyg didelės, neprotingos ir neproporcingos. Spręsdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo tvarka. CPK 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo. Kadangi teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises, todėl prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, o teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo formaliai patikrinama ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrinamas parengtų dokumentų turinys, todėl sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų iš skolininkės priteisti delspinigių dydis. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.) . Šios aplinkybės teismas netyrė ir apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nors dėl delspinigių dydžio buvo susitarta kredito sutartimi. Kolegija daro išvadą, kad teismui nepagrįstai atsisakius priimti pareiškimą, kreditorius buvo įpareigotas mažinti sutartimi šalių aptartų netesybų dydį ir eilę kartų kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nėra pagrindo.
Dėl paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas, todėl 200 Lt bauda UAB „Moment Credit“ paskirta nepagrįstai ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. kovo 21d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-676-356/2011 uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“ (į. k. 300657515, Kalvarijų g. 2, Vilnius) paskirtą baudą panaikinti.