Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniais miesto apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas iš Vilniaus apygardos teismo persiųstas D. Č. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama: pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat svarbu įvertinti ir praleisto termino trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2265/2010, N575-4659/2011, N575-4689/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad terminų laikymasis administracinių bylų teisenoje yra būtina sąlyga, neatsiejama nuo pačios administracinio proceso esmės, užtikrinant efektyvų jo įgyvendinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant proceso terminų praleidimo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimus turi būti atsižvelgiama į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, nes piktnaudžiavimas savo teisėmis yra netoleruotinas.

Pažymėtina, kad įstatyme numatytas pakankamai ilgas – dvidešimties dienų – terminas skundui paduoti ne tik asmeniui suteikia pakankamai laiko pasinaudoti šia procesine teise, tačiau ir įpareigoja jį šia teise naudotis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Šiuo gi atveju nutartis, kurią skundė D. Č., buvo priimta 2015 m. liepos 21 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. rugpjūčio 10 d., tuo tarpu D. Č. nurodo, jog šią nutartį jis gavo š.m. liepos 24 d., iš bylos duomenų matyti, jog apeliacinis skundas buvo surašytas tik rugpjūčio 11 d., tai yra, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, išsiųstas rugpjūčio 12 d., Vilniaus apygardos teisme gautas rugpjūčio 14 d. S. Č. prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės apeliuoja į susilpnėjusią fizinę būklę, kad dėl kaitros jis negalėjo dirbti pilna jėga bei finansinę padėtį, tačiau tai nėra tos objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą. Pabrėžtina, jog elgdamasis rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, apeliantas galėjo operatyviau imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

D. Č. atskirtąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.