Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sena redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo XIV-1925 redakcija) ir R. M. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi peržiūrėtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis ir nutarta perkvalifikuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023m. sausio 31 d. nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į švelnesnę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šią veiką skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam R. M. subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą dalyvaudamas pozityvaus užimtumo veiklose, kitose tikslinėse priemonėse. Galiojančių nuobaudų neturi, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Šiuo metu stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, yra skatintas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta rizika yra vidutinė. Prokuroras nurodo tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už keturis subendrintus nuosprendžius, savo kaltę neigė ir laikosi pozicijos, jog yra nekaltas, todėl tai, kad asmuo nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti savo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Taip pat, skunde nurodoma, kad nors ir nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Nuteistajam nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimai), dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą (dėl sveikatos problemų), yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, savitvardos problemos, negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad apsauginių veiksnių nenustatyta. R. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl prokuroro nuomone, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį R. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog R. M. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam R. M. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimai); dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą (dėl sveikatos problemų); yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savitvardos problemos; negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nors ir nebaustas drausmine tvarka, tačiau per visą atlikimo laiką skatintas buvo tik vieną kartą (2024 m. sausio 23 d.). Pažymėtina, kad apsauginių veiksnių, kurie leistų daryti teigiamus nusikalstamo elgesio pokyčius, nenustatė. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat įvertina, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus. Nuteistasis atlieka bausmę už kelis subendrintus nuosprendžius, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Kas rodo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę neigia, stebima žema frustracija aplinkai. Pokalbio metu aiškiai stebima, jog nuteistojo impulsų kontrolė priklausoma nuo situacinių veiksnių. Stebima, jog gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su jo paties nusikalstamu elgesiu ribotas, yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to kaip jis pats prisideda prie problemos egzistavimo. Asmuo nejaučia poreikio spręsti problemų. Kalbėdamas apie ateities tikslus, nuteistasis įvardina konkrečius tikslus, tai yra pasistatyti namą pagal savo brėžinius, plėtoti verslą, tačiau stokoja konkretumo kaip tą įgyvendins, kai kurie planai patys sau prieštarauja. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kurių įvykdymui būtina sąlyga yra stabilios oficialios darbinės pajamos. Ir nors nuteistajam yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tačiau neturint stabilaus pajamų šaltinio (darbo) yra didelė tikimybė pakartotinai nusikalsti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. M. neatliktos bausmės dalis (2 metų 2 mėnesių 15 dienų), kai nuteistasis yra nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad R. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.