Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs H. W. H. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimu H. W. H. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. H. W. H. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

H. W. H. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad su 2011-09-22 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu bei paskirta galutine 3000 litų bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams nesutinka. Teigia, kad teismas, grubiai pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindinių nuostatų reikalavimus, neužtikrino H. W. H. teisės kalbėti gimtąja suomių kalba arba naudotis vertėjo paslaugomis, tuo pažeidė visų piliečių lygybės prieš įstatymą ir administracinę bylą nagrinėjantį teismą principą bei neužtikrino teisių duoti objektyvius parodymus dėl 2011-08-29 eismo įvykio aplinkybių.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisės normą ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnis įpareigoja visus teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, t.y. įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta bei įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Nurodo, kad teismas nutarime privalėjo ne tik išvardinti Anykščių PK kelių policininkų surinktus įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, t.y. privalėjo pasisakyti ir dėl H. W. H. argumento, kad 2011-08-29 apie 04.00 valandą jis automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes su drauge miegojo draugės tėvų namuose, tuo automobiliu tą naktį jo leidimu naudojosi draugės A. C. brolis R. C.. Pažymi, kad visus vyresniojo patrulio R. M. ir teismo surašytus dokumentus jis pasirašė, baksnojant pirštu į jo parašui dokumentuose skirtas vietas, jokių dokumentų tekstų vertimų į suomių ar kitas kalbas niekas nedarė - jis iki 2012-02-24 teismo posėdžio manė, kad pasirašė dokumentus už padidinto pavojaus šaltinio valdytojui - lizingo bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio padarytą žalą - sugadintą elektros stulpą. Nurodo, kad jo draugė A. C. kaip, kaip ir jis, yra baigę vidurinę mokyklą, todėl tarpusavyje sunkiai susikalba anglų - suomių - švedų kalbų nuotrupomis, bendratimis, todėl policininko R. M. 2011-08-29 surašytas paaiškinimas ir patrulio T. V. 2011-09-29 surašytas ATP protokolas N. F 411783 yra tik pareigūnų iškelta 2011-08-29 eismo įvykio versija, kuri niekaip nepatvirtinta kita bylos medžiaga, o H. W. H. parašai ant procesinių ir kitų dokumentų liudija tik jo lojalumą Lietuvos valstybei bei policijos pareigūnų nurodymams, bet jokiu būdu ne patvirtinimą ar sutikimą su jų surašytų dokumentų turiniu. Nurodo, kad dokumentų turinio ir esmės jis nesuprato iki 2012-02-24 teismo posėdžio.

Taip pat skunde nurodo, kad vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas tariamai pažeistas ATPK straipsnis, ar keli straipsniai, nereiškia, jog pažeidimų esmė yra atskleista. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ATPK 284 str. 2 d. leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius to nesiejant su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ar nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Teigia, kad jo atveju, dėl padarytų grubių administracinių teisės bylų teisenos pažeidimų, bylos esmė liko neatskleista, nes skundžiamame nutarime tinkamai liko neatskleistas KET pažeidimo turinys bei įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatyta, ar jis kaltas dėl ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. - numatytų pažeidimų padarymo. Nurodo, kad buvo būtin nustatyti, kad jis atliko valinį veiksmą - 2011-08-29 apie 04.00 valandą vairavo automobilį ir sukėlė pavojų visuomenės saugomiems gėriams konkrečioje vietoje ir laiku. Pažymi, kad jokių pravažiuojančių automobilių vairuotojų ar keleivių parodymų dėl jo sukelto tariamo eismo įvykio nėra, todėl visi kaltinimai jam yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti surinktais įrodymais. Teismas, spręsdamas jo atsakomybės klausimą, apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išvardijimu.

Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl mano, kad apygardos teismas patikrinęs jo bylą įrodymų vertinimo ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų laikymosi aspektu, konstatuos, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesudaręs jokių sąlygų kalbėti gimtąja kalba ar naudotis vertėjo paslaugomis bei neigiant jam inkriminuojamus KET pažeidimus, skundžiamą nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų bylos duomenų ir neišaiškinęs kitų svarbių bylos aplinkybių.

Nurodo, kad 2011 m. rusėjo 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo esmę H. W. H. suprato suomių - lietuvių kalbų vertėjos pagalba tik 2012-02-24.

Byloje yra gautas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, kad nėra pagrindo naikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, bylą tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2011-08-29 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas H. W. H., kuris yra Suomijos Respublikos pilietis ( b.l. 5, 16). H. W. H. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimu nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą subendrinta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad H. W. H. atstovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo pažeistos H. W. H. teisės kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis.

ATPK 253 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. ATPK 272 str. 1 d. numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendžia, kad paminėtos teisės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. W. H. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo užtikrintos.

Iš 2011-09-22 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta dalyvaujant tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu H. W. H., o duomenų, kad apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtų dalyvavęs vertėjas nėra. Tuo tarpu vertinant bylos duomenis darytina išvada, kad apylinkės teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, dėl H. W. H. sugebėjimo suprasti lietuvių kalbą. Iš byloje esančio 2011-08-29 H. W. H. paaiškinimo matyti, kad jis surašytas vertėjaujant A. C. ( b. l. 7). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad H. W. H. su A. C. tarpusavyje sunkiai susikalba, jie kalba anglų - suomių - švedų kalbomis. Tuo tarpu byloje abejonių nekeliančių įrodymų, jog H. W. H. supranta lietuvių kalbą ir moka ja rašyti, nėra, todėl teismas sprendžia, jog negalima pagrįstai teigti, kad apeliantas suprato, kuo jis yra kaltinamas ir procesas apylinkės teisme galėjo vykti vertėjui nedalyvaujant.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis įstatymo numatytų priemonių tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą užtikrindamas vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Tokia pareiga numatyta ATPK 253 str. - dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant vertėjui, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, padarė minėtą H. W. H. procesinių teisių pažeidimą, o skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių H. W. H. kaltės klausimu, bylos įrodymų vertinimu, inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimu, nepasisako. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog H. W. H. nesuprato jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei paaiškinimo, kuriuos jis pasirašė, nagrinėtinos apylinkės teisme užtikrinant vertėjo dalyvavimą bei apklausiant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei paaiškinimą surašiusius policijos pareigūnus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.