Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. S. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. ir B. L. santuokoje gyveno iki (duomenys neskelbtini), kai mirė A. L.. Po sutuoktinio mirties B. L. kitos santuokos sudariusi nebuvo, gyveno viena iki savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini)

Po A. L. mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai - palikėjo sutuoktinė B. L. bei sūnus A. L..

Tačiau B. L. (duomenys neskelbtini) dovanojo be jokių sąlygų savo sūnui A. L. jam asmeninės nuosavybės teisėn, paveldėjimo teisės į turtą ir turtines teises, likusias po sutuoktinio A. L. mirties. (duomenys neskelbtini) A. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagal kurį, atsisakius palikimo mirusiojo A. L. dukrai V. S., jis paveldėjo turtą, kurio savininkas buvo palikėjas A. L..

(duomenys neskelbtini), mirus B. L., nei mano sutuoktinis A. L., nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) notaro išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad dėl B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą, veikiantį nuo (duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Po palikėjos B. L. mirties liko vienintelis palikėjos nekilnojamasis turtas - (duomenys neskelbtini) dalys iš 6,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 39/14586, esančio (duomenys neskelbtini) Kitos nurodyto sklypo dalys, po (duomenys neskelbtini) dalis, priklauso kitiems bendraturčiams.

Nurodytos žemės sklypo dalies savininke B. L. tapo ir šis turtas jos vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas po to, kai duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) jai buvo atkurta nuosavybės teisė į tėvo turėtą žemę ir neatlygintinai perduota (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties sklypas.

Palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra nuomojama. Per šį laikotarpį keitėsi tik nuomininkai. Palikėjos mirties dieną, jai priklausančią žemės ūkio paskirties sklypo dalį, kaip ir kitų bendraturčių dalis, nuo 2004 m. nuomojo R. B.. Nuomos sutartis buvo sudaryta penkerių metų laikotarpiui.

Po motinos mirties sūnus A. L. palikimą galėjo paveldėti trims būdais - faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjos mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).

Nors mano sutuoktinis A. L. po savo motinos B. L. mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, tačiau palikimą priėmė praktiškai pradėjęs palikėjos turtą (žemės sklypo dalį) valdyti.

Tiek iki palikėjos mirties, tiek ir jai mirus jos turtu, jo nuoma rūpinosi sūnus A. L.. Taip pat jam būdavo mokamas ir nuomos mokestis. (duomenys neskelbtini) A. L. mirė. Po jo mirties pareiškėja vienintelė iš įstatyminių įpėdinių kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) notaro liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas, kol nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. A. L. palikėjos B. L. palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties jo visu turėtu turtu disponavo, rūpinosi (LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Be to, po palikėjos mirties jam atiteko ir palikėjos namų apyvokos daiktai. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

LR CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu man gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl traktuojama, kad pareiškimui neprieštarauja. Dokumentai jai įteikti 2024 m. kovo 23 d. asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš byloje pateikto 2051 m. kovo 15 d. Santuokos liudijimo, nustatyta, kad L. A. gimęs (duomenys neskelbtini) ir B. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Pavardės po santuokos sudarymo L. ir L. (e. b. 1. 8); (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu (įrašo Nr. 115), kad B. L. gimusi (duomenys neskelbtini)mirė (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus. (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 57), kad A. L. minė (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kad A. L. gimė (duomenys neskelbtini), ir jo tėvas buvo A. L. ir mama B. L., Santuokos liudijimu Nr. 259210, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką A. L. ir O. P., kurių pavardės po santuokos yra L. ir L.. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kad B. L. (duomenys neskelbtini) dovanojo be jokių sąlygų savo sūnui A. L. jam asmeninės nuosavybės teisėn, paveldėjimo teisės į turtą ir turtines teises, likusias po sutuoktinio A. L. mirties. (duomenys neskelbtini) A. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagal kurį, atsisakius palikimo mirusiojo A. L. dukrai V. S.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis A. L. nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu, V. S. atsisakius palikimo paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. L., miręs (duomenys neskelbtini) ir kuris apskrities viršininko sprendimo pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė, jo motinai B. L. grąžinto natūra 1,54 ha žemės sklypo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kartu su L. K. ir A. P.. Pareiškėjos sutuoktinis dėl palikimo priėmimo po savo mamos mirties į notarą nesikreipė ir, pareiškėja kitokia tvarka neturi galimybės užregistruoti ir paveldėti po savo sutuoktinio mirties likusio nekilnojamojo turto.

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis turtą faktiškai pradėjo valdyti iš karto po motinos, B. L. mirties. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui, pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.