Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį 43 Eur bauda už tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. nuo 1.00 val. jam priklausančioje negyvenamojoje patalpoje rūsio patalpose (duomenys neskelbtini) buvo keliamas didelis triukšmas, pasireiškiantis garsios muzikos leidimu, tuo pažeidžiant viešąją rimtį.G. K. nesutikdamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu padavė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. balandžio 27 d., nutartimi netenkino G. K. skundo, konstatavęs, kad nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalies pažeidimą. G. K. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas pažeidė teisės normas, netaikydamas įstatymų, kuriuos reikėjo taikyti, neteisingai išaiškindamas įstatymus. Pakartoja apylinkės teismui pateiktame skunde dėl 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo nurodytus motyvus ir pažymi, kad skundžiamoje nutartyje remtasi liudytojų parodymais, duotais teisme, tačiau neatkreipta dėmesio į tai, kad jie skiriasi nuo šių liudytojų duotų parodymų administracinių teisės pažeidimo bylose. Anot skundo autoriaus, nors liudytojai šiose bylose skrupulingai buvo nurodę laiką, kada neva sklido garsi muzika iš rūsio patalpų, tačiau teisme jie tokių aplinkybių netvirtino.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojos O. S. parodymų, duotų teisme, nepatvirtina jokia bylos medžiaga, t. y., byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai buvo kviesti daugybę kartų, apeliantas iki šių nutarimų niekada nebuvo baustas administracine tvarka dėl keliamo triukšmo, šioje konkrečioje byloje nagrinėtoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūnas būtų atvykęs į namus arba prie patalpų ir būtų įsitikinęs, kad liudytojos patalpoje girdisi triukšmas ir kad jis, būtent, sklinda iš byloje nurodytos patalpos. Šios liudytojos parodymai, kad jos bute sienos virpėjo nuo muzikos ir nuo „bumbsėjimo“, yra niekuo nepagrįsti. Teigiama, kad tokius parodymus galėjo lemti tik kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įsikūrusi virš patalpų, kuriose būna pareiškėjas, veikla. Būtent dėl kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos gyventojai buvo skundęsi ne kartą, kvietę policijos pareigūnus, iš tiesų iš kavinės sklisdavo didelis garsas, o pareigūnai baudė kavinės savininką. Iš tiesų liudytoja nesutiko, kad jos patalpose būtų matuojamas triukšmo lygis, tokiu būdu ji pati trukdė nustatyti byloje objektyvią tiesą.Kritikuojant liudytojo J. A. S. parodymus, skunde tvirtinama, kad liudytojas kalbėjo tik prielaidomis ir pripažino, kad niekada pats asmeniškai nebuvo patikrinęs, iš kur sklinda triukšmas. Ir nors pats su policininkais nebuvo niekur ėjęs, tačiau, prieštaraudamas pats sau, nurodė konkrečią vietą, iš kur sklido muzika, patikslindamas, kad „muzika sklido pro duris prie kampo“. Kadangi liudytojai S. nurodė duris prie kampo, todėl vėliau apeliantas pateikė teismui nuotraukas, iš kurių matyti durys prie kampo, kurios yra pačiame viršuje, kairėje pusėje, tuo tarpu įėjimo į rūsį durys yra dešinėje, apačioje, o už tų durų dar yra laiptinė, kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos ir dar po kavine esantis rūsys (tai matosi kitose nuotraukose). Be to liudytojų S. parodymuose yra prieštaravimų. Liudytoja O. S. nurodė, kad „vyras apeina paklausyti ir aš pati einu paklausyti“, tuo tarpu J. A. S. parodė, kad „su policininkais žmona ėjo, ji nuvedė parodyti“.Dėl liudytojo A. M. parodymų skunde teigiama, kad liudytojas susipainiojo savo parodymuose, nes pirmiau nurodė, kad triukšmas sklinda iš kavinės, o vėliau, kad iš rūsio. Jis taip pat asmeniškai netikrino, iš kur tiksliai sklinda triukšmas. Be to, teismui davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, kad jo butas yra prie pat kavinės sienos, nes kavinės patalpas nuo liudytojo namo skiria vienas gyvenamas pastatas, kuriame įrengti įvairūs biurai, o apelianto patalpos yra kavinės pastato rūsyje.Nesutinkant su liudytojos D. A. parodymais, skunde nurodoma, kad apeliantas paaiškino, kad kieme žmonės keldavo triukšmą nuo to meto, kai dėl kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kavinės savininkas neišleisdavo žmonių į gatvės pusę ir jie turėdavo išeiti parūkyti, o kartu ir patriukšmauti, į kiemo pusę. Šioje byloje nebuvo nustatinėjamos jokios aplinkybės dėl kokių nors žmonių kelto triukšmo kieme. Nors liudytoja nurodė, kad ji anksčiau tikrai kvietė policiją, kai apeliantas buvo kieme ir neva iš rūsio patalpų sklido garsi muzika, tačiau dėl tokio fakto skundo autorius neturi jokių oficialių duomenų, jis pats dėl tokio fakto niekada nebuvo nubaustas. Liudytojos parodymai, kad ji gali atpažinti garsus, sklindančius iš kavinės ar rūsio, vertintini skeptiškai, kadangi garsas keičiasi pradarius kavinės duris ar langą, arba tiesiog garsiau (tyliau) paleidus muziką.Dėl liudytojo J. Š. parodymų skunde nurodoma, kad per klaida teismui buvo pateikta tik dalis tyrimo medžiagos, nes apeliantas manė, kad tyrimas atliktas vienu protokolu. Tik po teismo posėdžio apeliantas išsiaiškino, kad buvo surašyti du tyrimo protokolai, o apeliantas teismui nepateikė tyrimo protokolo dėl infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo. Būtent šiame protokole yra nurodyta, kad „kalibravimo vertė prieš matuojant 93,9 dB, po matavimų 93,9 dB“. Nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis dėl 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo surašymo aplinkybių ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų apie klubo veiklą prieštaringumo, skundo autorius pažymi, kad jis tuo metu atsisakė duoti parodymus pareigūnui, surašiusiam minėtą nutarimą.Kritikuodamas apylinkės teismo teiginius apie klube leidžiamos muzikos leistino garso viršijimą, duomenų, kuriais paneigiamas toks viršijimas, vertinimą, taip pat tyrimą atlikusio liudytojo J. Š. parodymų analizę, apeliantas teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes garsas sklido ne iki gretimo namo, o už gretimai stovinčio namo. Liudytojas J. Š. teisme patvirtino, kad garsas buvo įjungtas dideliu garsu ir tai yra užfiksuota prie skundo pridėtame tyrimo protokole. Jokių „nurodymų“ specialistas negirdėjo, be to, parodė, kad „šalia esančiose patalpose, 2 aukšte (ten įsikūrusi kavinė „(duomenys neskelbtini)“), ten girdėjosi žemas dažnis, "bumčikas". Todėl akivaizdu, kad garso pritildymu nebuvo manipuliuojama, o besiskundę asmenys patys atsisakė dalyvauti tyrime ir jį kokiu nors būdu kontroliuoti. Be to, nei policija, nei neva nukentėję asmenys neatliko jokių kitokių tyrimų. Dėl šių priežasčių teismo padaryta išvados yra nepagrįstos.Anot skundo autoriaus, taip pat reikėtų vertinti kritiškai liudytojų parodymus apie negalimą muzikos sklidimą iš gretimais įsikūrusios kavinės ,,(duomenys neskelbtini) “.Be to, skunde pabrėžiama, jog apylinkės teismas jokiomis priemonėmis nenustatė, kad būtent apeliantas buvo 2016 m. balandžio 1 d. nuo 1.00 vai. negyvenamojoje patalpoje klubo "(duomenys neskelbtini)" patalpose (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autorius teisme nurodė, jog kartais patalpomis gali naudotis ir kiti asmenys. Todėl tokiu atveju už pažeidimą, jį tinkamai įrodžius, turi būti atsakingas arba patalpų savininkas, kuriuo apeliantas nėra, arba tas asmuo, kuris tikrai naudojosi patalpomis.Galiausiai skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesivadovavo kitais byloje pateiktais įrodymais – nuotraukomis, kuriose yra užfiksuota vieta, kurioje yra patalpos, kuriose veikia klubas „(duomenys neskelbtini)“, ir būtent tai, kad tos patalpos yra toli nuo besiskundusių asmenų namo, jos yra namo rūsyje. Virš rūsio yra įrengta kavinė, kavinės pastatas yra sublokuotas su kitu pastatu ir tik dar už to pastato yra besiskundusių asmenų namas. Muzika buvo leidžiama tik vidinėje rūsio patalpų dalyje. Garsas iš tokios patalpos galėjo girdėtis tik per langą, kuris yra visiškai priešingoje pusėje nuo besiskundusių asmenų namo. Patys besiskundę asmenys nurodė, kad jie garsą girdėjo ne iš tos vietos, o iš patalpų, kurios yra sujungtos su kavine „(duomenys neskelbtini)“. Prie tos vietos garsas, sklindantis iš rūsio, neturi jokios tiesioginės prieigos. Todėl, anot apelianto, neįtikėtini yra liudytojos O. S. parodymai, kad „sklinda toks triukšmas, kad vibruoja net pagalvės“. Tokio lygio triukšmas gali sklisti tik iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, ką kai kurie liudytojai ir patys patvirtino teismo posėdžio metu, o pagal specialisto atliktą tyrimą jokia vibracija dėl garsiai leidžiamos muzikos klubo „(duomenys neskelbtini)“ rūsyje tame name nebuvo juntama. Per visus ankstesnius tyrimus, kuomet buvo kviečiami policijos pareigūnai, nubausti buvo tik kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkai, tuo tarpu pareiškėjas dėl triukšmo nebuvo baustas.Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma atmesti G. K. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

G. K. skundas atmetamas.Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjos veiksmų pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertina­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinky­bių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmin­gas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vi­mai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių pa­ti­ki­mu­mas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nus­ta­tymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsiti­ki­ni­mas – tai įro­dymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­ja­mi reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrody­mas ats­ki­rai ir jų visuma. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 86 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį ad­mi­nistracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įro­domos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažei­di­mo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyz­džiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pir­mo­sios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos ap­lin­ky­bėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teis­mas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog G. K. padarė administracinį teisės pa­žeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.G. K. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. nuo 1.00 val. jam priklausančioje negyvenamojoje patalpoje rūsio patalpose (duomenys neskelbtini) buvo keliamas didelis triukšmas, pasireiškiantis garsios muzikos leidimu, tuo pažeidžiant viešąją rimtį. Tokie G. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė inkriminuoto pažeidimo, jo klube „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama muzika neviršija teisės aktuose nustatytų ribų, o tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. galimai liudytojų girdėtą muziką leido būtent jis, nepatvirtina bylos duomenys, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šiuos G. K. teiginius paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą užfiksavusių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1032-16, b. l. 3), apie rūsyje, esančio adresu (duomenys neskelbtini), keliamą triukšmą pranešusios O. S. pareiškimo ir paaiškinimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1032-16, b. l. 5-6) – matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurias patvirtino liudytoja apklausta O. S., bylą nagrinėjant teisme (b. l. 28-29), bei kiti garsią muziką girdėję asmenys – liudytojai D. A., A. M., J. A. S. (b. l. 29, 36-37, Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1032-16, b. l. 7, 8). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose parodymuose nėra esminių prieštaravimų, jie yra lo­giš­ki ir nuoseklūs, juose nurodomos iš esmės vienodos aplinkybės. Pastebėtina ir tai, kad priešingai nei nurodo apeliacinio skundo autorius, nėra pagrindo abejoti liudytojų O. S., D. A., A. M. ir J. A. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus šie liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantas nepateikė.Nepagrįsta laikytina ir apeliaciniame skunde daroma prielaida, kad triukšmas galėjo girdėtis iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi iš liudytojų O. S., D. A., A. M. ir J. A. S. parodymų matyti, kad jie nuosekliai viso proceso metu nurodė, jog muzika girdėjosi būtent iš administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančio klubo patalpų. O pats G. K. neneigė, kad klubas yra jo, nurodė, kad jis naudojasi rūsio patalpomis ir dažniausiai jis leidžia muziką (b. l. 20-21). Apelianto vertinimas, kad liudytojai galėjo apsirikti dėl vietos, iš kur sklido triukšmas įvykio metu, yra tik G. K. subjektyvi nuomonė, nepagrįsta bylos medžiaga. Skundo autorius nurodo, kad liudytojų parodymus apie triukšmo sklidimą iš rūsio patalpų paneigia byloje pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota vieta, kurioje yra klubo patalpos ir tai, kad tos patalpos yra toli nuo besiskundusių asmenų namo, tačiau šios nuotraukos G. K. padaryto pažeidimo nei paneigia, nei patvirtina. Pastebėtina, kad jose matomas tik bendras vaizdas, nėra užfiksuota, kur konkrečiai konkretūs liudytojai gyvena. Be to, tai, kad, apelianto manymu liudytojai fiziškai negalėjo girdėti iš klubo patalpų sklindančios muzikos yra tik apeliacinio skundo autoriaus nuomonė, kuria anksčiau aptarti liudytojų parodymai paneigia. Nors skunde taip pat remiamasi infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimu, kaip pagrindžiančiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, tačiau nurodyti matavimai buvo atlikti kitu laiku nei buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, o tai, kad aparatūra, kurios skleidžiamas garsumas buvo tiriamas, buvo ir nagrinėjamo įvykio metu, nėra nustatyta.G. K. teiginiai, kad jis niekada nebuvo baustas administracine tvarka dėl keliamo triukšmo, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnas būtų atvykęs į namus arba prie pa­talpų ir būtų įsitikinęs, kad liudytojos patalpoje girdisi triukšmas ir jis sklinda būtent iš byloje nurodytos patalpos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.