- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-444-7681-10
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š., atstovaujamos advokato A. G., apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. spalio 6 d. nutarimu Šiaulių miesto apylinkės teismas K. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį paskyrė 700 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3150 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jai paskirtos nuobaudos - 3150 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Nuobaudos K. Š. paskirtos už tai, kad ji, 2008 m. spalio 19 d. vairuodama automobilį, nedavė kelio nespėjusiai pereiti per reguliuojamą pėsčiųjų perėją mažametei P. S., ją kliudė ir sužalojo (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas), iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi apie įvykį policijai.
Teismas įvertino K. Š., nukentėjusiosios P. S., liudytojų S. G., E. N. parodymus. Nors K. Š. neigė padariusi pažeidimą, teigė nesupratusi, kad sužalojo mergaitę, ji iš esmės pripažino pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Įrodymai patvirtino, kad K. Š. vairuotas automobilis kliudė mažametę P. S., mergaitė pargriuvo, tačiau vairuotoja nepasiteiravo apie jos sveikatą, net neišlipo iš automobilio. Teismas konstatavo, kad K. Š. sukėlė eismo įvykį (Kelių eismo taisyklių 3 punktas), kurio metu P. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas vadovavosi Kelių eismo taisyklių 35 punktu, nurodė, kad K. Š. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje ir prijungta baudžiamosios bylos Nr. 40-1-43708 medžiaga. Bylos duomenys patvirtino, jog nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, kad baigiant pereiti pėsčiųjų perėją jai užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Teismas konstatavo, kad nukentėjusioji turėjo baigti eiti per perėją, o K. Š. privalėjo būti pakankamai atidi ir praleisti asmenį, einantį pėsčiųjų perėja. Teismas nurodė, kad bylos duomenys surinkti teisėtu būdu, jie pakankami K. Š. kaltei nustatyti. K. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, jog pakartotinai per metus buvo padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, K. Š. paskirtos artimos minimumui sankcijose numatytos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
II.
K. Š., atstovaujama advokato A. G., apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, paskiriant jai švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą - 1000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundu prašoma atsižvelgti į protingumo bei proporcingumo principus, į tai, kad numatytas ATPK 130 straipsnyje pažeidimas buvo padarytas neatsargiai, o ATPK 127 straipsnyje numatyto pažeidimo padaryme nėra K. Š. kaltės. Apeliantas mano, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė teisės normas. Pažymi, kad ne bet koks veiksmas ar neveikimas, sukėlęs nežymų asmens sveikatos sutrikdymą, užtraukia ATPK numatytą sankciją, o Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Apeliantas paaiškina, kad pradėjus šviesti žaliam šviesoforo signalui K. Š. kelias sekundes palūkėjo, kadangi pėsčiųjų srautas jau buvo praėjęs per perėją, ji nesitikėjo, kad kažkas dar gali būti likęs važiuojamojoje dalyje, to ji ir negalėjo matyti, nes vaizdą užstojo kitas automobilis, stovėjęs už „stop" linijos. Lėtai pajudėjusi iš vietos ji išgirdo smūgį į automobilį ir pamatė P. S., kuri greitai atsistojusi nubėgo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šioje situacijoje nebuvo jokių K. Š. neteisėtų veiksmų, ne ji atsitrenkė į pėsčiąją P. S., o pastaroji į K. Š. automobilio šoną. Apelianto teigimu, K. Š. nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nėra ir jos kaltės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. Š. veiką vertinant pagal ATPK 11 straipsnį, ji turėjo matyti, kad per perėją bėga mergaitė, suprasti, kad jei ji pajudės, tai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėtis, kad jų bus išvengta. Tuo tarpu šiuo atveju ji net neįtarė, kad jos pajudėjimas iš vietos užsidegus žaliam šviesoforo signalui sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, prieštarauja bylos medžiagai, pvz. liudytojų S. G., E. R., E. N. parodymams. Pažymima, kad žalias šviesoforo signalas automobilių vairuotojams nepradeda šviesti tą pačią sekundę, kai jis nustoja šviesti pėstiesiems, todėl tikėtina, kad P. S. elgėsi neatsargiai, bėgo jau degant raudonam šviesoforo signalui. Apelianto manymu, byloje ši aplinkybė svarbi, o esant prieštaringiems parodymams aplinkybės turi būti vertinamos K. Š. naudai. Apelianto teigimu, šiuo atveju nebuvo eismo įvykio, nes iš to, kad mergaitė greitai atsikėlė ir nubėgo, K. Š. padarė išvadą, jog ji visiškai sveika ir joks pavojus jos gyvybei ar sveikatai negresia. Automobilio važiavimo greitis buvo labai mažas, ant automobilio jokių žymių neliko, smūgis buvo nestiprus. Supratusi, kad žmonių sužeista nebuvo, turtas neapgadintas, ji nuvažiavo toliau. Pažymima, kad K. Š. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad įvykio metu nukentėjo P. S., apie tai, kad įvykio metu nežymiai buvo sutrikdyta pėsčiosios sveikata, sužinojo iš policijos ir nedelsdama nuvyko į policijos komisariatą. Paaiškinama, jog K. Š. labai gailisi dėl to, kad P. S. nukentėjo, prašo atsižvelgti į tai, kad ji buvo rūpestinga, vairuodama nepažeidė Kelių eismo taisyklių bei negalėjo numatyti, jog įvykio metu P. S. susižeidė (ji pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., padarė ne netiesiogine tyčia, o neatsargiai). Apelianto manymu, paskirtos administracinės nuobaudos yra neproporcingai didelės, nes pažeidėja nėra piktavališka Kelių eismo taisyklių pažeidėja, vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas darbe. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad anksčiau nuobaudos K. Š. buvo paskirtos už pažeidimus, nesusijusius su asmens sveikata ar turtu. Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skirtingo pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti per vienerius metus, nebūtinai turi būti traktuojami kaip pagrindas skirti griežtesnę nuobaudą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas šiuo atveju buvo surašytas tik 2009 m. sausio 22 d., nors galėjo ir turėjo būti surašytas įvykio dieną - 2008 m. spalio 19 d. Skunde remiamasi ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu K. Š. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantė neigia padariusi nurodytus pažeidimus, tačiau iš jos paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, kad iš pradžių ji pripažino pažeidimų padarymą, nurodė besigailinti, paaiškino pasitraukusi iš įvykio vietos, nes buvo ištikta šoko.
K. Š. pripažįsta, kad į jos vairuotą automobilį atsitrenkė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgusi P. S. Pastarajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 5). Liudytojas S. G. paaiškino, kad P. S. įžengė į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, kad ji buvo „numušta“ automobilio, po smūgio buvo nublokšta apie 2 metrus nuo pėsčiųjų perėjos. Liudytojas E. N. taip pat nurodė, kad mergaitė atsitrenkė į automobilį jau jam pajudėjus. Liudytojai E. R. ir A. M. nurodė, kad P. S. kliudė važiuojantis automobilis, kad jie įsidėmėjo šio automobilio valstybinius numerius. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nenustatyta pagrindo. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. Š., vairuodama automobilį, nebuvo pakankamai atidi, pažeidė KET 9 bei 35 punktų reikalavimus, kliudė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgusią P. S. ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo padarydama ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. K. Š. paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo protokole bei teismo posėdyje, liudytojų E. N., S. G., E. R. ir A. M. paaiškinimai taip pat patvirtina, kad nors K. Š. suvokė, kad į jos vairuotą automobilį atsitrenkė P. S., po eismo įvykio ji nesustojusi, neįsitikinusi, kad dėl smūgio nebuvo sutrikdyta P. S. sveikata, nuvažiavo toliau, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešusi policijai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjos asmenybę apibūdinančius duomenis, jai paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos kaip ne per griežtos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, be to, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, minėto straipsnio nuostatos paprastai netaikomos..
Išdėstytomis aplinkybėmis K. Š., atstovaujamos advokato A. G., apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
K. Š., atstovaujamos advokato A. G., apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.