Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Egidijus Mickevicius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant S. R., jos atstovui advokatui Algimantui Juciui, nukentejusiajai S. Z., išnagrinejes S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbancios, baustos, administracinio teises pažeidimo byla,

S. R. surašytas administracinio teises pažeidimu protokolas už tai, kad ji 2010-10-14 apie 21.30 val., Klaipedos r. sav., kelio Klaipeda-Liepoja 17,33 km vairuodama automobili „D. G. Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neisitikino eismo saugumu, nepasirinko reikiamo saugaus greicio bei saugaus atstumo iki priekyje ta pacia kryptimi važiuojancio automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir i ji atsitrenke. Po eismo ivykio automobili paliko eismo ivykio vietoje, o pati iš eismo ivykio vietos pasišalino. Šia veika S. R. padare administracinius teises pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Su pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarynu S. R. sutinka, taciau neigia samoningai pasitraukusi iš eismo ivykio vietos, su kuria buvo susijusi, t.y. neprisipažista ivykdžiusi pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posedyje ji paaiškino, kad 2010-10-14 apie 19.00 val. ji su drauge V. T. nuvyko i savo soda, esanti greta Palangos. Ten sodo namelyje rado savo sugyventini J. K., kuris su draugu vartojo alkoholinius gerimus. Apie 21.00 val. ji sedo i J. K. automobili ir išvažiavo namo, mane, kad J. K. i namus parveš jos drauge. Važiuojant keliu link Klaipedos jai po kojomis pariedejo vandens butelys, ji atsisege saugos dirža ir pasilenke paimti butelio. Po to pajuto smugi, nesuprato kas ivyko, pamena, kad ja iš automobilio išlaipino jos drauge V. T., kuri nuvede i savo automobili ir veže ja i ligonine. Prie ligonines sustojo, apsižiurejo, kad nera jokiu lužiu ar kitu akivaizdžiu traumos pasekmiu ir su drauge nuvažiavo i namus. Ten išgere vaistu, arbatos, nusiramino ir abi kartu išvažiavo i eismo ivykio vieta. Nuvažiavus i manoma ivykio vieta jokiu automobiliu nepastebejo. Grižo atgal i Klaipeda, V. T. išvažiavo namo, o ji, sedo i savo automobili ir vel išvažiavo link Palangos. Nepastebejusi jokiu su eismo ivykiu susijusiu automobiliu ar policijos mašinu, nuvažiavo i soda, kur apie 2.00 val. ja ir surado policijos pareigunai, patikrino blaivuma, ji bande rašyti paaiškinima, taciau jautesi blogai. Mano, kad iš ivykio vietos ji tycios pasišalinti neturejo, nes buvo blaivi, automobilis buvo draustas. Ivykusios avarijos metu jai buvo sutrenkta galva, po autoivykio jai buvo šokas, todel ji nelabai orientavosi aplinkoje, sutiko su drauges siulymu vykti i gydymo istaiga, be to, ivykio vietoje paliko J. K., kuris, budamas policijos pareigunu, jos nuomone, turejo žinoti kaip elgtis ir galejo paaiškinti su ivykiu susijusias aplinkybes.

S. R. atstovas advokatas Algimantas Jucys prašo administracine byla dalyje del Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti nesant jos veiksmuose pažeidimo sudeties – tycios.

Nukentejusioji S. Z. paaiškino, kad 2010-10-14 apie 21.30 val. ji iš darbo keliu Liepoja-Klaipeda važiavo namo. Netiketai pajuto smugi i automobilio gala, jos vairuojama automobili nubloške nuo važiuojamosios kelio dalies i žalia veja, skiriancia priešingas eismo juostas. Atsigavusi po streso ji išlipo iš automobilio, ji apžiurejo ir paskambino policijai pranešdama apie ivyki. Jokiu kitu transporto priemoniu arti nesimate, todel pagalvojo, kad kitas, su ivykiu susijes vairuotojas, pasišalino iš ivykio vietos. Po kurio laiko sustojo pro šali važiave automobiliai, ju vairuotojai klause ar nereikia pagalbos, ar iškviesta policija. Netrukus žalia veja priejo policijos uniforma vilkintis asmuo, kuri ji atpažino kaip Palangos m. PK viršininka J. K.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, paklause ar nera sužeistu, paaiškino, kad automobili, kuris sukele eismo ivyki vairavo jo sugyventine, kuri išvyko i ligonine. Atvykus policijos pareigunams ir iforminus ivyki ji buvo parvežta namo.

Byloje apklausti liudytojais V. T. ir J. K. paaiškino iš esmes tokias pat aplinkybes kaip ir S. R.. Nurode, kad S. R. iš sodo išvažiavus J. K. automobiliu, po 10 min. jie išvyko i Klaipeda. Kelyje pamate stovinti J. K. priklausanti automobili, sustojo, pastebejo jame už vairo sedincia S. R., V. T. ja išveže i ligonine, o J. K. pasiliko. Jokiu kitu automobiliu aplink nesimate, todel jie nusprende, kad su eismo ivykiu susijes vairuotojas iš ivykio vietos pasišalino.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dali organas (pareigunas), nagrinedamas administracinio teises pažeidimo byla, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teises pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinems atsakomyben, ar yra atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turincias reikšmes bylai teisingai išspresti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teises pažeidimo byloje irodymai yra vertinami pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvima ar nebuvima galima tik remiantis byloje surinktu irodymu visuma, o ne atskirais irodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi ju prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu šaltiniu patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvada, kad irodymu vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu. Vidinis isitikinimas – tai ne išankstinis isitikinimas, nuojauta, o irodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktu irodymu, kada išnagrinejami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, ivertinami kiekvienas irodymas atskirai ir ju visuma.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybe už KET pažeidima, nulemusi kitiems asmenims priklausanciu transporto priemoniu, kroviniu, keliu, kelio ir kitu irenginiu arba kitokio turto sugadinima. Ginco del ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nera, teismas, patikrines byloje esancius irodymus, neturi pagrindo abejoti del administracinen atsakomyben patraukto asmens kaltes padarius pamineta pažeidima.

S. R. savo kaltes del ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teises pažeidimo padarymo neneigia, taciau teigia, kad iš eismo ivykio vietos pasitrauke del patirto šoko.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia itvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo ivykio, su kuriuo vairuotojas yra susijes, vietos pažeidžiant Keliu eismo taisykles – užtraukia bauda vairuotojams nuo triju tukstanciu iki keturiu tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu arba administracini arešta nuo penkiolikos iki trisdešimties paru su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu. Iš šio ATPK straipsnio galima daryti išvada, kad pasitraukimas iš eismo ivykio, su kuriuo vairuotojas yra susijes, vietos užtraukia atsakomybe tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policija apie eismo ivyki numatyta Keliu eismo taisyklese.

Keliu eismo taisykles numato pareiga pranešti policijai apie eismo ivyki, jeigu eismo ivykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei kai eismo ivykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemones (269.4 punktas), taip pat, jeigu del eismo ivykio padaryta tik turtine žala ir nukentejusio asmens eismo ivykio vietoje nera (272 punktas).

Šios bylos medžiaga yra užfiksuoti visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje itvirtinto administracinio teises pažeidimo sudeties objektyviosios puses požymiai, taciau teismas laiko, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teises pažeidimo esme, kalte del jo padarymo gali pasireikšti tik samoningu veiksmu – tycia. Baudžiant asmeni pagal šia norma butina nustatyti, kad iš eismo ivykio vietos pasitraukta tycia, t. y. asmuo, sukeles autoivyki, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybes, pasišalino iš ivykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali buti traukiamas administracinen atsakomyben tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybes, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei ivertinamos ( ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 81 str.). Asmens kalte yra vienas iš subjektyviosios teises pažeidimo puses požymiu. Administracine atsakomybe kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidima, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešinga teisei elgesio varianta. Kalte ivardijamas asmens suvokimas, kokia veika jis daro ir kokiu tai sukels pasekmiu, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais.

Asmuo traukiamas administracinen atsakomyben tik tada, kai byloje esanciu irodymu pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teises pažeidimo sudetis. Sprendžiant asmens administracines atsakomybes klausima yra butina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje itvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukianciu in dubio pro reo principu, pagal kuri visos abejones bei neaiškumai, kurie negali buti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinen atsakomyben asmens naudai. Tik nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu S. R. kalte ivykdžius pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 130 straipsnio 1 dalyje bei nepašalinus visu abejoniu del jai inkriminuojamu administraciniu teises pažeidimu padarymo, administracine byla jos atžvilgiu, vadovaujantis nurodytu principu, turi buti nutraukta.

S. R. teigia, kad eismo ivykio metu jai buvo sutrenkta galva, buvo šoko busenoje, nesuprato savo veiksmu, todel nera pagrindo ja kaltinti už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teises pažeidimo padaryma.

ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad administracinen atsakomyben netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešinga teisei veikima arba neveikima, buvo nepakaltinamumo busenoje, tai yra negalejo suprasti savo veiksmu esmes arba ju valdyti del chroniškos psichines ligos, laikino psichines veiklos sutrikimo, silpnaprotystes ar kitokios patologines busenos. Nustacius šia aplinkybe administracinio teises pažeidimo bylos teisena turi buti nutraukta (ATPK 250 str. 3 p.). Taigi asmens nepakaltinamumas eliminuoja administracines atsakomybes galimybe. Del šios priežasties, sprendžiant asmens patraukimo administracinen atsakomyben klausima, aplinkybes, sudarancios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi buti ivertintos.

Byloje nera jokiu duomenu, kad S. R. turetu kokiu nors psichikos sveikatos sutrikimu ar po eismo ivykio buvo tokioje patalogineje busenoje, kad negalejo suprasti savo veiksmu ir ju valdyti. Po ivykio i medicinos gydymo istaiga ji nesikreipe, už neilgo laiko tarpo pati galejo vairuoti transporto priemone.

Toje pat situacijoje buvusi nukentejusioji S. Z. taip pat patyre emocini sukretima, taciau suvoke savo, kaip eismo ivykio dalyves pareiga, apie ivyki pranešti policijai, pasiliko ivykio vietoje. Byloje pacios S. R. parodymais, liudytoju paaiškinimais nustatyta, kad nuo eismo ivykio iki prie S. R. vairuoto automobilio sustojo V. T. ir J. K. praejo apie 10 min., S. R. buvo samoninga, jokiu akivaizdžiu sužalojimu nebuvo patyrusi, todel laikytina, kad ji galejo ir privalejo vykdyti Keliu eismo taisyklese numatyta pareiga pranešti policijai apie eismo ivyki ir pasilikti ivykio vietoje. Tai, kad S. R. po eismo ivykio suprato savo veiksmu esme ir galejo juos valdyti patvirtina velesni jos veiksmai – i jokia gydymo istaiga nei tuoj po ivykio, nei veliau ji nesikreipe, iš pradžiu su V. T., o veliau ir pati važiavo i ivykio vieta, žinojo, kad avarijos vietoje paliko policijos pareiguna (J. K.), t.y. ji suprato priešinga teisei savo veikima, turejo numatyti žalingas jo pasekmes ir ju norejo arba nors ir nenorejo šiu pasekmiu, bet samonigai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

Administracine atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Skirdamas nuobauda, teismas atsižvelgia i pažeidimu pobudi, pažeidejo asmenybe, i atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. Ivertinus išdestytas aplinkybes, S. R. už padaryta teises pažeidima skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 127 straipsnio 2 dali, S. R. skirti administracine nuobauda – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litu, 00 ct) bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 130 straipsnio 1 dali, S. R. skirti administracine nuobauda – 3000,00 Lt (triju tukstanciu litu, 00 ct) bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu trims metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 33 straipsniu, S. R. už padarytus administracinius teises pažeidimus skirti galutine nuobauda – 3000,00 Lt (triju tukstanciu litu, 00 ct) bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu trims metams.

Nutarimas per 10 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.