Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios B. K. gynėjo advokato Zigmo Pociaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajai B. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. B. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, tai yra:

2023 m. birželio 24 d., apie 23:30 val., B. K., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (neblaivumas 3,07 prom.), konflikto su savo sutuoktiniu J. K. metu metaliniu šluotos kotu ne mažiau kaip 8 kartus smogė į įvairias kūno dalis, padarydama jam: linijinę puslankio formos muštinę žaizdą veide kaktos vidurinėje dalyje, išilginės juostos formos odos nubrozdinimą dešinio užausio srityje, tris smulkius išilginių juostų formos paviršinius odos nubrozdinimus-nudrėskimus veido dešinėje pusėje smilkinio ir skruosto srityse, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą su smulkiais taškiniais paviršiniais odos nubrozdinimais kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės projekcijoje, apvalios formos poodines kraujosruvas pilve pokrūtinkaulinėje, kairio pakrūtinio ir kairėje klubinėje srityse, ko pasėkoje sukėlė fizinį skausmą J. K. ir nežymiai jį sužalojo.

2. Be to, B. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 13 punktą kaltinama tuo, kad, siekdama išreikšti neapykantą dėl tautybės, pasikėsino nužudyti savo bejėgiškos būklės šeimos narį, bet veika nebuvo baigta nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra:

2024 m. sausio 1 d., apie 15:20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r. sav., B. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, gulinčiam ir apsvaigusiam nuo alkoholio sutuoktiniui J. K. pasakė, jog užmuš jį dėl to, kad jis yra rusas ir nemažiau kaip tris kartus peiliu dūrė J. K. į kūną ir padarė: durtines-pjautines žaizdas kairio peties sąnario ir kairės šlaunies srityse, žaizdą pažasties srityje, dėl kraujavimo iš žaizdų išsivystė sunkus hemoraginis šokas (kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktas). B. K. tyčia neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, užrakino buto duris, pasišalino iš įvykio vietos ir paliko sunkiai sužeistą J. K. mirti. Tačiau B. K. nepavyko nužudyti J. K., nes šiam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka B. K. laikinai sulaikyta 2024 m. sausio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartimi B. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamosios B. K. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir paskirti B. K. švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kt. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skunde nesutinkama su nutarties išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog B. K. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Bylos teisminio nagrinėjimo metu prokuroras suabejojo teismo medicinos specialisto išvadomis dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumo. Sumažėjus kūno sužalojimų sunkumui, keistųsi ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tuo pačiu neliktų BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo.

6.2. Byloje apklausti visi liudytojai ir nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo manyti, kad paleista iš suėmimo B. K. galėtų trukdyti procesui.

6.3. B. K. suėmimas taikomas jau devynis mėnesius. Šioje byloje paskyrus teismo medicinos ekspertizę bylos nagrinėjimas užsitęs. Tikėtina, kad atlikus teismo medicinos tyrimą B. K. nusikalstama veika gali būti kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą.

6.4. Skunde nurodoma, kas kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti viena ar keliomis, švelnesnėmis už suėmimą, kardomosiomis priemonėmis. B. K. turi sodo sklypą su gyventi pritaikytu namu, kur ji galėtų gyventi.

7. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios B. K. gynėjo skundas atmetamas ir kaltinamajai pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios B. K. gynėjo skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajai B. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

9. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamosios kaltę, nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje išnagrinėjus visus įrodymus ir po to teismui tuos įrodymus įvertinus ir išsprendus asmens kaltės klausimą. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo B. K. kaltės pagrindimui, o tik įvertina, ar tų duomenų pakanka kardomosios priemonės , t. y. suėmimo, taikymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktus bylos duomenis, daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji B. K. galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo J. K., liudytojų R. V., Ž. S., K. L. parodymuose, specialisto išvadose, apžiūrų protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Gynėjo skunde nurodoma aplinkybė dėl byloje paskirtos teismo medicinos ekspertizės, kuria ekspertams pavesta atsakyti į klausimus apie J. K. 2024 m. sausio 1 d. padarytus kūno sužalojimus ir padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, savaime nereiškia, kad B. K. pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, o taip pat, jog galėtų keistis jai pareikšto kaltinimo, susijusio su pasikėsinimu nužudyti šeimos narį, kvalifikavimas. Šioje dalyje pažymėtina, kad B. K. kaltinama ne baigto nusikaltimo padarymu, o tik pasikėsinimu padaryti kvalifikuotą nužudymą, ir tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimas priklauso ne tik nuo padarytų kūno sužalojimų sunkumo, bet ir nuo kitų bylos aplinkybių.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajai B. K. pagrįstai pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdama laisvėje kaltinamoji gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11. Šioje baudžiamojoje byloje B. K. kaltinama padariusi ir pasikėsinusi padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Labai sunkus nusikaltimas, kurį ji kaltinama pasikėsinusi padaryti, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad B. K. teista. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu B. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad nesunkiai sužalojo šeimos narį ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Taigi B. K. jau buvo nuteista už smurtą, įvykdytą savo sutuoktinio atžvilgiu. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad B. K. nesilaikė jai paskiros švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartimi B. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo J. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 300 metrų atstumu. Šia nutartimi B. K. taip pat buvo įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje. Taigi B. K. ne tik nesilaikė jai paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, bet ir galimai pasikėsino padaryti naują labai sunkų nusikaltimą prieš savo sutuoktinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdama nesuimta kaltinamoji B. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

12. Suėmimo terminas kaltinamajai nebuvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad ji trukdys procesui, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl su tuo susijusių gynėjo skundo teiginių.

13. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajai taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes (B. K. teistumą, švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų nesilaikymą, galimai padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą) kaltinamosios gynėjo prašomos taikyti kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas – nelaikytinos pakankamomis siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamosios B. K. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Nors gynėjas pagrsįtai nurodo, kad paskyrus teismo medicinos ekspertizę bylos nagrinėjimas užsitęs, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamosios gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau B. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios B. K. gynėjo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pratęstą B. K. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.