- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-689-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00178-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- Elenos B
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Teisėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-689-397/2011
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Elenos B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu išteisinamuoju nuosprendžiu atmestas Elenos B. S. civilinis ieškinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Elene B. S. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka kaltindama V. P. nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog jis 2010-11-02, apie 16 val., namo, esančio Juozapavičiaus pr. 48, Kaune, kieme, užsuko jai ranką, ją stipriai suspaudė, kumščiu sudavė tris smūgius į galvą, spyrė į koją, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. B. S. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, dešinėje blauzdoje, nubrozdinimą kairiame žaste, tuo sukeldamas E. B. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.
Apeliaciniame skunde E. B. S. nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, teismas šališkai vertino įrodymus, nevertino objektyvių faktų ir įrodymų, įrodančių V. P. kaltę, iškreipė tikrovę ir nustatė nuosprendyje tiesos neatitinkančias aplinkybes. Byloje neginčijamai įrodyta, jog V. P. konfliktavo su E. B. S., kadangi pats V. P. tai pripažino. V. P. kaltę taip pat įrodo specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Teismas šališkai tvirtino, jog apeliantė konfliktuoja su kaimynais, kadangi kaimynų paaiškinimuose nurodoma priešingai. Nuosprendis neužtikrino teisingumo, nes kadangi senos, ligotos moters atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai, kaltininkas buvo išteisintas, todėl prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį, V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat patenkinti civilinį ieškinį – už vaistus 110 Lt, už teisinę pagalbą 600 Lt, už patirtą moralinę žalą – 5000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis V. P. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai ištyrė bylos aplinkybes, surinko papildomą medžiagą, apklausė nešališkus liudytojus, o E. B. S., kaip privati kaltintoja, neįrodė teismui V. P. kaltės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė ištyręs ir įvertinęs ne tik privataus kaltintojo E. B. S. parodymus, išteisintojo paaiškinimus, bet ir kitus įrodymus, jų visumą.
Nukentėjusiosios parodymus, kad V. P. 2010-11-02, apie 17-18 val., prieš ją panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgius ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, paneigė ne tik išteisintasis, kuris kategoriškai neigė prieš nukentėjusiąją smurtavęs, bet ir tuo metu įvykio vietoje buvęs A. L., bei netrukus ten atvykęs policijos pareigūnas.
Liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad 2010-11-12 po pietų, dirbo bendrame kieme esančiame garaže ir ten prie jo priėjo išteisintasis, kuris vėliau nuėjo prie greta esančio savo garažo ir tuo pačiu metu prie V. P. priėjo E. B. S., kuri užsipuolė pastarąjį, kad jis šlapinasi ant jos garažo. Matė, kad V. P. traukėsi nuo nukentėjusiosios, prašė atstoti nuo jo ir nuejo link savo laiptinės. Netrukus po to atėjo ir policijos pareigūnai. Per tą laiką tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios jokio fizinio kontakto nebuvo, jis nepastebėjo ir jokių sužalojimų (kraujo) ant nukentėjusiosios.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad 2010-11-02 pagal iškvietimą atvykus nurodytu adresu į Juozapavičiaus prospektą, namo kieme sutiko nukentėjusiąją, kuri pasiskundė, kad kažkoks vyriškis dergia prie jos garažo, taip pat, kad tas pats vyriškis ją daužė, smaugė. Paprašius parodyti sužalojimus, nukentėjusioji jų nerodė, jis pats jų taip pat nepastebėjo, pasiūlius iškviesti medikus, nukentėjusioji to taip pat atsisakė. Ten pat jis matė ir V. P., kuris elgėsi mandagiai ir tolerantiškai.
Minėtas liudytojas paneigė ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie tai, kad jos užpuolimą ir sumušimą matė prie stotelės buvę žmonės, kad V. P. mėgino smurtą naudoti ir policijos pareigūno akivaizdoje.
Netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. Tad, nustatęs šias aplinkybes bei ištyręs priešiškus nukentėjusiosios bei išteisintojo santykius, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai suabejojo dėl E. B. S. nurodytų 2010-11-02 įvykio aplinkybių ir konstatavo, kad įrodymų, papgrindžiančių V. P. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra, bei todėl V. P. išteisino.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiosios Elenos B. S. apeliacinį skundą atmesti.