Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2239-656/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
2A-2239-656/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-08029-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Atsakovas
UAB „Senamiesčio ūkis“
Ieškovas
E. K.
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2239-656/2011Teisminio proceso Nr.2-03-3-08029-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3., 11.9.7.,121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui G. G., ieškovui nedalyvaujant,

kolegijos posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą pas atsakovą į buvusias šilumininko pareigas; priteisti iš atsakovo jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-11-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-03-15 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią dirbo šilumininku. 2010-11-02 parašė prašymą atsakovo direktoriui atleisti jį iš darbo nuo 2010-11-12. Iki atleidimo dienos, 2010-11-09, ieškovas susirgo, tapo laikinai nedarbingas ir serga iki šiol. Poliklinikoje jam buvo taikomos reabilitacinės priemonės, tačiau 2010-12-13, atėjęs į polikliniką, sužinojo, kad yra atleistas, darbdavys nebemoka socialinio draudimo įmokų, todėl poliklinika atsisako jam suteikti paslaugas. 2010-12-14 nuvažiavęs pas atsakovą, iš atsakovo atstovo direktoriaus gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo, iš kurio sužinojo, kad yra atleistas iš darbo nuo 2010-12-06 pagal LR DK 127 str. 1 d., t.y. darbuotojo pareiškimu. Taip pat nurodo, kad darbdavys jį atleido ne tik jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, bet ir praėjus 24 dienom po jo prašyme atleisti jį iš darbo nustatytos datos. Neinformavo jo apie atleidimą ir neįformino darbo sutarties nutraukimo, kaip tai numato LR DK 127 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovas 2010-11-02 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-11-12. Nors ieškovas 2010-11-09 laikinai tapo nedarbingas, atsakovas turėjo teisę, esant paties darbuotojo prašymui, atleisti ieškovą nuo jo prašyme nurodytos datos, t.y. nuo 2010-11-12. Atsakovas nurodė, kad LR DK 131 str. 1 d. 1 p. norma taikoma tik tada, kai darbdavys savo iniciatyva nori nutraukti darbo sutartį ir įspėti apie jos nutraukimą. Kadangi ieškovas nebuvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, o pats pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, todėl LR DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta teisės norma netaikoma šiuo konkrečiu atveju. Atsakovo manymu, jis teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu esant jo prašymui, kurį ieškovas parašė būdamas darbingas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ tenkino iš dalies. Pripažino ieškovo E. K. ir atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ darbo sutarties 2010-12-06 nutraukimą LR DK 127 str. 1 d. pagrindu neteisėtu. Grąžino ieškovą E. K. į darbą UAB „Senamiesčio ūkis“ į buvusias šilumininko pareigas. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2010-12-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2011-04-19 - 8670,09 Lt ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant po 89,01 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Nutarė sprendimą dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą į buvusias šilumininko pareigas bei vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos (1878,24 Lt) priteisimo ieškovui vykdyti skubiai. Ieškovo reikalavimą atsakovui dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo atmetė. Įpareigojo atsakovą vykdant teismo sprendimą, sumas priskaičiuotas ieškovo naudai išmokėti iš jų atskaičius privalomus mokėjimus valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 260,10 Lt žyminio mokesčio bei 14,20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Teismas nustatė, kad ieškovas prašymą atleisti jį iš šilumininko pareigų parašė 2010-11-02, prašydamas jį atleisti nuo 2010-11-12, t.y., įspėjo atsakovą raštu prieš dešimt dienų, tačiau nuo 2010-11-09 dėl ligos tapo laikinai nedarbingu. Atsakovas iš darbo ieškovą atleido jo nedarbingumo laikotarpiu. DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta garantija, draudžianti darbdaviui darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti jį iš darbo. Ši norma taikoma bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis pasibaigia LR DK 136 str. 1 d. nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Todėl darbo sutartis pagal darbuotojo prašymą, kuriame nurodyta darbo sutarties nutraukimo data, darbuotojui susirgus, galėtų būti nutraukta tik pasibaigus laikinam darbuotojo nedarbingumui. Kadangi ieškovas pagal DK 127 str. 1 d. atsakovo iš darbo buvo atleistas ieškovo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, teismas konstatavo, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti įvykdymo atgręžimą iš ieškovo atsakovui priteisti atsakovo ieškovui sumokėtus 7301,35 Lt (b.l.57-59).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-466/2010, nes minėtos bylos ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios.

2. LR DK 131 str. 1 d. 1 p. norma taikoma tik tada, kai darbdavys savo iniciatyva nori nutraukti darbo sutartį ir įspėti apie jos nutraukimą. Kadangi ieškovas pats pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, todėl LR DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta teisės norma šiuo konkrečiu atveju neturi būti taikoma. Teismas nagrinėjamoje byloje taikydamas LR DK 131 str. 1 d. 1 p. nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje J.K. v. UAB „Alvora", bylos Nr. 3K-3-391/2004; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje A.S. v. SR UAB „Alsa", bylos Nr. 3K-3 - 442/2008).

3. Nepagrįstas teismo sprendimas grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti jam vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą už pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos dar ir dėl to, jog ieškovas pats buvo parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį. Šis pareiškimas net ir būnant laikinai nedarbingu netampa negaliojančiu. Todėl darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo pirmą dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ar po šimto dvidešimt dienų iš eilės arba po šimto keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių (DK 133 str. 2 d.). Taigi, net jeigu ir vadovaujantis kitokiu normų aiškinimu, ieškovas turėtų būti atleistas iš darbo pirmą dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, t. y. 2011-01-07. Į ieškovo darbo vietą priimti kiti darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-11-02 parašė ir įteikė atsakovo direktoriui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2010-11-12. Ieškovas DK 127 str. 4 d. nustatyta tvarka per tris dienas nuo prašymo padavimo savo prašymo neatšaukė ir prarado teisę be darbdavio sutikimo atšaukti savo pareiškimą. Iki atleidimo dienos, 2010-11-09, ieškovas tapo laikinai nedarbingas. Atsakovas ieškovo nedarbingumo laikotarpiu 2010-12-06 nutraukė darbo sutartį DK 127 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas nurodė, kad 2010-11-13 sužinojo apie jo atleidimą iš darbo, atvyko pas atsakovą prašyti, kad grąžintų į darbą, tačiau atsakovo atstovai jam paaiškino, kad jis jau atleistas. Byloje nustatyta, kad atsakovas žinojo apie ieškovo nedarbingumą. Apeliacinio instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra teisės klausimas, ar darbdaviui, į kurį kreipėsi darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu, taikomas DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytas draudimas atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo metu, ar nurodyto ribojimo pažeidimas yra pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta garantija, draudžianti darbdaviui darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti jį iš darbo. Ši norma taikoma bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis pasibaigia LR DK 136 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Be to, teismo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010, buvo sprendžiamas terminuotos darbo sutarties nutraukimo darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje kasacinės instancijos nutartyje išaiškino dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, nepriklausomai nuo to, ar pagal atleidimo iš darbo vienu ar kitu pagrindu procedūrą įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, darbdaviui draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, taip pat ir dėl to, kad suėjo darbo sutarties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas darbuotojo atleidimas iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu tokiu atveju nepripažintinas neteisėtu, o taikytinas ne DK 297 str. 1 d. numatytas darbuotojų teisių gynima būdas, kitas jo teisių gynimo būdas - nukeliant darbuotojo atleidimo datą iki to laiko, kol pasibaigs nedarbingumo laikotarpis. Ieškovo nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2011-01-06 (b.l.23).

Tiek nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, tiek nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas tokio paties pobūdžio juridinis faktas – darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį. Pirmuoju atveju darbo sutartis nutraukiama suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, o antruoju atveju - suėjus darbuotojo pareiškime dėl atleidimo nurodytam terminui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 133 straipsnio 2 dalį darbuotojo, atleisto iš darbo pagal DK 127 sr. jo laikinojo nedarbingumo dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (t. y. ne dėl sužalojimo darbe arba profesinio susirgimo) laikotarpiu, pažeista garantija dėl darbo vietos per laikinojo nedarbingumo laiką išsaugojimo gali būti apginta perkeliant darbo sutarties nutraukimo laiką į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo, o ne pripažįstant atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikant DK 297 straipsnio 3 ar 4 dalių nuostatas. Tokios apimties darbuotojo pažeistos teisės gynyba būtų neproporcinga našta darbdaviui, kuris, nutraukdamas pagal DK 127 straipsnį darbo sutartį su darbuotoju jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, padarė procedūros pažeidimų – parinko netinkamą darbo sutarties nutraukimo laiką, tačiau buvo teisus dėl esmės – atleido darbuotoją iš darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui, t. y. dėl to, kad po darbuotojo pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo suėjo terminas įforminti darbo santykių pasibaigimą.

Pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 str.).

Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos įeina ir laikas, kai darbuotojas gavo ligos pašalpą (DK 170 str. 1 d. 4 p.). Byloje nėra duomenų už kelias darbo dienas ieškovui turi būti paskaičiuota kompensacija už nepanaudota atostogas, todėl nėra galimybės apskaičiuoti ieškovui mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir šia suma sumažinti iš ieškovo priteisiamą skubaus sprendimo vykdymo tvarka išmokėtą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas, nesant pakankamai duomenų, teismo sprendimo atgręžimo klausimą perduoda spręsti pirmos instancijos teismui (CPK 762 str. 1 d.).

Ieškinio turtinius reikalavimus atmetus, atsakovui iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – už apeliacinį skundą sumokėtas 260 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Perkelti ieškovo E. K. darbo sutarties su UAB „Senamiesčio ūkis“ nutraukimo LR Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu datą iš 2010-12-06 į 2011-01-06.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš atsakovo E. K. 260 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo atgręžimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė