- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- AN2-379-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00062-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. K.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Arūno Sakalausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarties G. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Vilkaviškio r. PK) tyrėjos E. Š. 2020 m. vasario 28 d. nutarimu G. K. (toliau – G. K.) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda už tai, kad jis, 2019 m. gruodžio 14 d. 18.30 val., kavinėje „H.P.“, adresu (duomenys neskelbtini), I. Z. (dabartinė pavardė – A.) (toliau – I. A.) atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.
2. Dėl minėto nutarimo, G. K. atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas pateikė skundą, kuris Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. liepos 20 d. nutartimi buvo atmestas ir Vilkaviškio r. PK tyrėjos E. Š. 2020 m. vasario 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde G. K. atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį bei Vilkaviškio r. PK 2020 m. vasario 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo šališkai, netinkamai įvertindamas bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, taip pat netinkamai taikė ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skunde teigiama, kad administracinė atsakomybė G. K. taikyta nepagrįstai, jo veiksmuose nesant jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.
3.2. Skunde teigiama, kad 2019 m. gruodžio 14 d. 18.30 val. G. K. atvykus į kavinę „H. P.“ jis I. A. bei E. A. (toliau – E. A.) atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių neišsakė. Išėjęs iš kavinės G. K. paskambino bendruoju pagalbos numeriu, informuodamas apie galimai netinkamą I. A. elgesį ir jų bendros dukros V. K. nepriežiūrą. Pasak G. K. atstovo, išėjusi iš kavinės pati I. A. jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, kuriuos girdėjo J. R., tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino G. K. atstovo prašymo apklausti minėtą asmenį, nurodydamas, kad J. R. negalės paaiškinti jokių įvykio aplinkybių, kadangi tuo metu jo nebuvo kavinėje. Skunde nurodoma, kad ši aplinkybė tik patvirtina apylinkės teismo šališkumą ir išankstinę nuostatą dėl G. K. skundo atmetimo.
3.3. Skunde nurodoma, kad 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu I. A. nurodė, jog 2019 m. gruodžio 14 d. į jos namus atvykus policijos pareigūnams ji kreipėsi į juos nurodydama, kad G. K. kavinėje ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir teigė, norėjusi rašyti pareiškimą, tačiau policijos pareigūnai dėl šio įvykio jokių dokumentų nesurašė. Pasak apelianto, šiuos I. A. parodymus paneigia teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų A. B. ir E. S. parodymai, kurie nurodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. nei I. A., nei kiti asmenys jiems nepranešė apie G. K. galimai padarytą administracinį nusižengimą. Skunde pažymima, kad I. A. dėl netinkamai G. K. elgesio į Vilkaviškio r. PK kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 20 d. papildomai nurodydama, kad be 2019 m. gruodžio 14 d. kavinėje įvykusio įvykio, G. K. grasino padegti namus, susprogdinti automobilį ir pan. Dėl šių aplinkybių buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau tyrėja E. Š. nurodė, kad G. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, todėl spręstinas klausimas dėl administracinės teisenos pradėjimo.
3.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme apklausus tiek G. K., tiek kavinės darbuotojus, nepasitvirtino aplinkybė, kad G. K. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie I. A.. Vienintelis, kuris tai parodė – I. A. sutuoktinis E. A., kuris yra suinteresuotas ir jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai arba išvis nevertinami. Skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. sausio 3 d. apklausos protokole esantys I. A. parodymai ir jos pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nėra vienodi ir nuoseklūs.
3.5. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti tas aplinkybes, kad pagal I. A. 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškimą nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Taip pat, pasak apelianto, teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad tarp G. K. ir I. A. vyksta teisminiai procesai, kurie dar nėra pasibaigę. G. K. teigimu, I. A. su pareiškimu dėl neteisėto buvusio sugyventinio elgesio kreipėsi galimai kerštaudama, nes jis (G. K.) jau tris kartus kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai I. A. nederamo elgesio, dukros netinkamos priežiūros, taip pat ir galimai dėl poveikio civilinėje byloje, kad G. K. sutiktų su visais I. A. civilinio ieškinio reikalavimais.
Atsiliepimas
4. Vilkaviškio r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Agnė Petraitienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį bei Vilkaviškio r. PK tyrėjos E. Š. 2020 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. K. atstovo advokato Arūno Sakalausko apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, taip pat netinkamai taikė ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo nagrinėjamu atveju. Apelianto teigimu, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Apygardos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad ANK 576 straipsnio 2 dalis numato, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tačiau išskyrus G. K. atstovo nuomonę, apie teismo šališkumą nepateikiama jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjų šališkumo pagrindų egzistavimą nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau nors skunde ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nagrinėjamu atveju pasinaudota nebuvo. Apeliacinio skundo teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina kaip deklaratyvius ir pažymi, kad ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas, negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas.
7. ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama, jog jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
8. Asmuo gali būti pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą tik tuo atveju, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių to asmens kaltę. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad galėjo būti padarytas teisės pažeidimas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmenį pripažinti kaltu galima tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonės dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atkreiptinas dėmesys, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, jog asmuo suvokė, kad savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 481 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose ar kitus panašius veiksmus, kuriais būtų trikdoma viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Sprendžiant klausimą ar buvo padarytas minėtame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, būtina atsižvelgti į konkrečius asmens veiksmus, jų pobūdį bei pavojingumą.
10. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad G. K. veiksmuose, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
11. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad G. K. 2019 m. gruodžio 14 d. 18.30 val., kavinėje „H. P.“, adresu (duomenys neskelbtini), I. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų R. R., E. S., A. B., R. Š., I. A., E. A. parodymais. Teismo vertinimu, nors kavinės „H. P.“ darbuotojai liudytojai R. R. ir R. Š. parodė, kad įvykio metu galimai dirbo kavinėje ir jokių konfliktų nepastebėjo, tai nepaneigia I. A. ir E. A. parodymų dėl įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių. Apylinkės teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai, vertinant juos visumoje su nukentėjusiosios parodymais, leidžia pagrįstai tikėti nukentėjusiąją, jog G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos, todėl skundžiama nutartis naikintina.
12. Kaip jau nurodyta aukščiau, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 481 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose ar kitus panašius veiksmus, kuriais būtų trikdoma viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl taip pat būtina įrodyti ir tai, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gruodžio 14 d. 18.30 val. G. K. užsuko į Kybartuose esančią kavinę „H. P.“ ir ten pamatė savo buvusią sugyventinę I. A. su dabartiniu jos sutuoktiniu E. A.. Pats G. K. neginčija tos aplinkybės, kad I. A. jis pasakė, jog ji ne kavinėje sėdėtų ir alkoholinius gėrimus gertų, o būtų su jų dukra V. K.. Vėliau tą patį vakarą į I. A. namus atvykus policijos pareigūnams ji atsisakė pasitikrinti blaivumą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad jos atžvilgiu G. K. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Šios aplinkybės nenurodė ir E. A.. 2019 m. gruodžio 14 d. kavinėje „H. P.“ dirbę kavinės darbuotojai R. R. ir R. Š. parodė, kad tą dieną kavinėje jokių konfliktų nebuvo kilę. Nors apylinkės teismas ir vertino šiuos liudytojų parodymus, tačiau neįvertino teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, o būtent to, kad G. K. savo veiksmais neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos ar žmonių rimties. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad G. K. iš tiesų I. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip matyti iš bylos dalyvių parodymų, tarp G. K. ir I. A. yra susiklostę asmeniniai konfliktiniai santykiai, taip pat vyksta teisminiai procesai, kurie dar nėra pasibaigę ir tai patvirtina aplinkybę, kad tiek G. K., tiek I. A. yra priešingai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir, kad tarp jų galimai dažnai kyla asmeniniai konfliktai, tačiau pažymėtina, kad kavinėje galimai įvykusio konflikto metu G. K. veiksmai nebuvo viešąją tvarką pažeidžiančio pobūdžio, kadangi aplinkybę dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nurodo tik I. A. bei jos dabartinis sutuoktinis, tačiau tuo metu dirbę kavinės darbuotojai tokios aplinkybės nepatvirtina. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymys, darytina išvada, kad G. K. veiksmai ir išsakyti žodžiai buvo nukreipti į I. A. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą tuo, kad ji nebuvo kartu su mažamete dukra Vakare Kvedaraite, t. y. šiuo atveju nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad I. A. 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Vilkaviškio r. PK, papildomai nurodydama, kad 2019 m. gruodžio 14 d. kavinėje įvykusio įvykio, G. K. grasino padegti namus, susprogdinti automobilį ir pan., tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors tyrėja E. Š. priimdama minėtą nutarimą nurodė, kad G. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, tačiau tai paneigia aukščiau šioje nutartyje išdėstytos apygardos teismo išvados.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima tvirtinti, jog G. K. veiksmuose buvo tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta faktų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad buvo pažeista viešoji rimtis, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog G. K. neteisėtai bei įžeidžiančiai kibo prie kitų asmenų. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai, kadangi G. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių.
14. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog G. K. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartis naikintina, o administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
G. K. atstovo advokato Arūno Sakalausko apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. K. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.