- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- II-19-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00733-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- G. K., K. S.
- Advokatai
- Povilas Juzikas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo ir Č. B. bei T. B. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 518 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. 2017 m. spalio 20 d. 11.22 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai gavo pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajono(duomenys neskelbtini), T. B. ir Č. B. neteisėtai aria savo kaimynų K. S. ir G. K. žemę. Policijos pareigūnus pasitiko pareiškėjų dukra Ž. S., kuri paaiškino, kad T. B. ir Č. B. ariama žemė priklauso jos tėvams. T. B. ir Č. B. nurodė, kad dėl ariamos žemes yra iškilęs ginčas, tačiau žemė pagal dokumentus priklauso jiems. 2017 m. spalio 20 d. Ž. S., atstovaudama savo tėvų: K. S. ir G. K. interesus, pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareiškimą, kuriame nurodė, kad tarp jos tėvų ir kaimynų T. B. bei Č. B. yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2017 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimus dėl ginčo žemės sklypų ribų ir nagrinėti iš naujo sklypų plotus.
2. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. V. 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl savavaldžiavimo, t. y. pagal ANK 518 straipsnį, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimai dėl naudojimosi ginčijamu objektu panaikinti.
Šalies argumentai
3. 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai K. S. ir G. K. pateikė skundą dėl Institucijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo.
II. Pareiškėjų skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimą, o Jų žemės sklypo dalimi neteisėtai besinaudojančiais T. B. ir Č. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.
4.1. Nurodo, kad jie nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi Institucija, išnagrinėjusi jų skundą dėl T. B. ir Č. B. veiksmų, visiškai netyrė jų sunaikintų pasėlio fakto. Nuo 1995 m., t. y. nuo to laiko, kai namų valdos žemės sklypo planuose buvo nustatytos ir suderintos abiejų šalių faktiškai naudojamų namų valdų žemės sklypų ribos nebuvo kilę abejonių dėl projektuojamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tinkamumo. Bet vėliau tarp Pareiškėjų ir T. B. ir Č. B. kilo ginčas dėl šių dviejų žemės sklypų dydžio ir ribų, t. y. dėl to, kam turi būti priskirtas ginčo žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į nepagrįstus T. B. ir Č. B. skundus, kuriais jie siekia pasisavinti niekada jų faktiškai nenaudotą žemę, sprendė klausimą dėl žemės sklypų projekto patikslinimo, perprojektuojant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir galiausiai Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2017-03-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pakeitė suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą.
Kadangi Pareiškėjai su tokiu sprendimu, pagal kurį jų naudojamas ginčo žemės plotas buvo įtrauktas į Č. B. suprojektuoto namų valdos žemės sklypo ribas, nesutiko, jie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sprendimus dėl ginčo žemės ploto perprojektavimo priskiriant jį Č. B. namų valdos žemės sklypui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 Pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir panaikino Tarnybos 2017-02-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarnybos 2017-05-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu grąžindamas Tarnybai klausimą dėl ginčo žemės ploto priskyrimo Č. B. namų valdos žemės sklypui teisėtumo nagrinėti iš naujo. T. B. ir Č. B. nesulaukę sprendimo įsiteisėjimo, po trijų dienų, t. y. 2017 m. spalio 20 d. suarė jiems nepriklausantį žemės plotą ir sunaikino jame buvusius Pareiškėjų pasėtus pasėlius.
Mano, kad Institucija, remdamasi ANK 591 straipsnyje 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nepagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes šis punktas numato, kad administracinių nusižengimų teiseną negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nors skundžiamame nutarime jokių aplinkybių, pagrindžiančių šio pagrindo taikymą, nėra nurodyta. Institucija savo sprendimą grindė tuo, kad nepradės administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes yra priimtas teismo sprendimas, kuris nėra įsigaliojęs ir kad šiame sprendime teismas nepasisakė dėl apribojimo disponuoti ginčo žemės sklypu. Mano, kad pažeidimas, dėl kurio Pareiškėjai kreipėsi į Instituciją, nesusijęs su disponavimu ginčo žemės plotu, kadangi pažeidimas buvo padarytas konkrečiais T. B. ir Č. B. veiksmais, t. y. jiems suarus ginčo žemę ir sunaikinus pasėlius, o ne perleidžiant jos nuosavybės teises. Be to pažymėjo, kad ANK nėra numatyta galimybė nepradėti arba nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną tuo pagrindu, jog teisme yra nagrinėjama kita byla.
4.2. Teismo posėdžio metu Pareiškėjai ir jų atstovas advokatas P. Juzikis papildomai paaiškino, kad ginčo žemės sklype buvo pasėti Pareiškėjų pasėliai, o T. B. ir Č. B., žinodami šį faktą, nes matė, kad Pareiškėjai eilę metų naudojai šiuo žemės sklypu, atsivežė savo techniką ir sunaikino pasėlius. Policijos pareigūnai nesiaiškino žemės naudojimosi aplinkybių. Mano, kad ta aplinkybė, jog nėra nustatytos žemės sklypų ribos, nesuteikia T. B. ir Č. B. teisės naikinti svetimą turtą. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių mano, kad tyrimas buvo atliktas formaliai, neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Pareiškėjų skundą Institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Argumentai:
5.1. tiriant Pareiškėjų 2017-10-20 pareiškimą buvo nustatyta, kad nuo 1995 m., kai namų valdos žemės sklypo planuose buvo nustatytos ir suderintos S. K. ir Č. B. faktiškai naudojamų namų valdų žemės sklypų ribos, nebuvo kilę abejonių dėl projektuojamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (0.32 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0.19 ha) ribų tinkamumo. Bet vėliau tarp Pareiškėjų T. B. ir Č. B. kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius sprendė klausimą dėl projektų patikslinimo, perprojektuojant jau suprojektuotų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2017-03-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pakeitė žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių ginčo šalims, ribas ir plotą. Pareiškėjai su tokiu sprendimu, kai jų naudojamas ginčo žemės plotas buvo įtrauktas į Č. B. suprojektuoto namų valdos žemės sklypo ribas, nesutiko, ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-3085-643/2017 Pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir panaikino Tarnybos 2017-02-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarnybos 2017-05-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu grąžindamas Tarnybai klausimą dėl ginčo žemės ploto priskyrimo Č. B. namų valdos žemės sklypui teisėtumo nagrinėti iš naujo. Kadangi Pareiškėjų pranešimas apie suartą žemę buvo gautas 2017 m. spalio 20 d., t. y. praėjus tik trims dienoms nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo ir nesulaukus jo įsiteisėjimo, bei esant ginčui dėl Pareiškėjų pareiškime minimo žemės sklypo, buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
5.2. Įvykio vietoje įvykį tyrusiems pareigūnams T. B. ir Č. B. pateikė paaiškinimus, kad jie dirba jiems priklausančią žemę jau daugelį metų ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgus į tai, kad nėra konkrečiai aišku kam vis gi priklauso ginčijamas žemės sklypas buvo pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes pagal ANK 518 straipsnį atsakomybę užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, o veikos kvalifikavimui pagal ANK 518 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tuo trapu nagrinėjamoje medžiagoje pateikti ginčo šalių dokumentai dėl žemės sklypo nuosavybės nurodo tiek į T. B. ir Č. B., tiek ir į Pareiškėjų teisėtą disponavimą ginčijamu sklypu.
5.3. Pareiškėjai, pareiškę ieškinį CK 1.138 straispnio pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Šalies argumentai
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai.
III. Teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl savavaldžiavimo, t. y. pagal ANK 518 straipsnį. Institucija tokį sprendimą argumentavo tuo, kad suarto žemės sklypo, dėl kurio Pareiškėjai ir kreipėsi į Instituciją, prašydami pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra kilęs teisinis ginčas, kuris yra nagrinėjamas teismuose, todėl spręsti klausimą, kad T. B. ir Č. B. veiksmuose, suariant šį žemes sklypą, yra savavaldžiavimo požymiai, nėra teisinio pagrindo, nes nėra aiški ginčo žemės sklypo teisinė padėtis.
9. Teismas sutinka su šiuo argumentu, nes pagal ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
10. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. spalio 20 d. T. B. ir Č. B. veiksmuose, suariant žemes sklypą, kurio teisinis klausimas yra ginčijamas teismuose ir galimo pažeidimo padarymo metu nuosavybės teisės klausimas dėl žemės sklypo nėra išspręstas, todėl savavaldžiavimo požymių šia prasme pagrįstai nebuvo nustatyta.
11. Visgi, susipažinus su byloje esančiais įrodymais matyti, kad tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, paneigiančių Pareiškėjų versiją dėl jiems priklausančių pasėlių, kurie buvo pasodinti ginčo žemės sklype, sunaikinimo. Institucijos darbuotojai, tyrę šį įvykį, nors ir apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau nesiaiškino šių faktinių aplinkybių aplinkybių, ar tikrai ginčo žemės sklype buvo pasodinti pasėliai, ar jie buvo sunaikinti T. B. ir Č. B. veiksmais, ar šie veiksmai buvo tyčiniai, nepadarė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota pati įvykio vieta, neapklausė T. B. ir Č. B. bei neatliko kitų būtinų veiksmų tam, kad pagrįstų skundžiamą nutarimą, t.y. paneigtų Pareiškėjų versiją ir patvirtintų, jog T. B. ir Č. B. veiksmuose nėra kito nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekse (pvz.: ANK 115 straipsnyje).
12. Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, galimai šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų galimai padaryto nusižengimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių.
13. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Institucijos darbuotojai nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Tokiu būdu Institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti Pareiškėjų nurodytus duomenis, ko teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas Institucijos procesinis sprendimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
K. S. ir G. K. skundą tenkinti dalinai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir perduoti bylą jį priėmusiai institucijai iš naujo tirti.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.