Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2015-10-13 sprendimą Nr. 64.5.1.9.-98 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjo teigimu, Sprendimo priėmimo pagrindai yra nepagrįsti, nes jis pateikė visą reikalaujamą informaciją, t. y. Vytauto Didžiojo universiteto sutikimą priimti pareiškėją studijuoti, taip pat pareiškėjas jau buvo gavęs būstą, pateikė duomenis apie turimas savo ir tėvo pinigines lėšas, jog galėtų pragyventi Lietuvoje. Tačiau sprendžiant vizos išdavimo klausimą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo (b. l. 10–15) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas 2015-09-21 Ambasadai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Su pareiškėju buvo atliktas pokalbis, kurio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas ketina vykti į Lietuvą studijų tikslais. Pareiškėjas ketina studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, tačiau apie mokslo įstaigą jokių žinių neturėjo, su kuo bendravo dėl jo priėmimo į studijas taip pat negalėjo nurodyti. Šios aplinkybės leido manyti, kad pareiškimas į universitetą buvo pateiktas per tarpininkus ir studijos pareiškėjo nedomino. Pareiškėjas Ambasadai pateikė universiteto tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad studijos prasideda 2015-09-01, o su pareiškėju sutartis būtų pasirašyta jei jis atvyktų iki 2015-09-30. Pareiškėjas dokumentus vizai gauti pateikė tik 2015-09-21, tuo tarpu konsulė neturėjo pareigos sprendimo priimti iki 2015-09-30, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su juo būtų pasirašyta sutartis jei jis atvyktų po 2015-09-30. Tuo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-10-13 sprendimo Nr. 64.5.1.9.-98 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015-09-21 pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti (b. l. 17). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – studijos Vytauto Didžiojo universitete, numatoma atvykimo data – 2015-10-01, kviečiančio asmens ir bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini). Su prašymu taip pat pateikė Vytauto Didžiojo universiteto 2015-09-14 išduotą raštą „Dėl tarpininkavimo išduodant Lietuvos Respublikos nacionalinę daugkartinę (D) vizą“, kuriame nurodyta, jog universitetas prašo išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą galiojančią iki 2016-09-01 bei, kad pareiškėjas yra priimtas į Vytauto Didžiojo universitetą Ekonomikos ir vadybos fakulteto nuolatinės studijų formos Marketingas ir tarptautinė komercija magistro programą, dėstomą anglų kalba. Rašte nurodyta, kad sutartis su studentu bus pasirašyta jam atvykus į Lietuvą iki 2015-09-30.

Ambasados konsulinis pareigūnas priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Priimto sprendimo pagrindas – pareiškėjas norėdamas gauti vizą nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe Lietuvos Respublikos vizų išdavimą užsieniečiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas). šio Įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktai. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo (2015-04-23 įsakymo Nr. 1V-156/V-52 redakcija; toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.

Įstatymo 19 str. (2015-06-25 redakcija) yra įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime nurodyti pagrindai numatyti Įstatymo 19 str. 2 p. ir 10 p.

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Tvarkos aprašo 4 p.). Pagal Tvarkos aprašo 72 punktą, vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius dešimt metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos aplinkybės, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų. Tuo atveju, jei užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 str., priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 78 p.). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 80 p.). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje.

Vizų kodekse numatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 21 str. 1 punkte numatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Asmuo prašantis vizos privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą, sąlygas bei įrodyti pragyvenimo lėšų turėjimą.

Vadovaujantis Vizų kodekso 21 str. 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Atsisakymo išduoti vizą pagrindai Vizų kodekse reglamentuoti 32 straipsnyje. Pagal šią nuostatą, nagrinėjamu atveju pareiškėjui vizą buvo atsisakyta išduoti Vizų kodekso 1 d. a p. ii pap. pagrindu (prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų). ESTT 2013-12-19 sprendime byloje Nr. C-84/12 R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, aiškindamas Vizų kodekso 21 str. 1 d. ir 32 str. 1 d. nuostatas, nurodė, kad Vizų kodekso 4 str. 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 str. 1 d. ir 35 str. 6 d. taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais. ES teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 str. 1 d. ir 32 str. 1 d. teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 str. 1 d. a p. ii papunktyje nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau, kaip nustatyta teismų praktikoje, turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-421/2014). Taigi sprendimas atsisakyti išduoti vizą turi būti priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą. Vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant Vizų kodekso 21 str. 8 dalyje nustatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją, ir daro atitinkamas išvadas dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014).

Kaip ir nagrinėjamu atveju, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Ambasados konsuliniam darbuotojui galėjo kilti pagrįstų, t. y. paremtų tam tikrais įrodymais, abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslų ir sąlygų nurodytų jo prašyme. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjui nacionalinė viza iš esmės buvo neišduota remiantis tuo, kad, nors pareiškėjo tikslas Lietuvoje buvo mokslo studijos Vytauto Didžiojo universitete, tačiau pokalbio su pareiškėju metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas apie mokslo įstaigą, kurioje ketino studijuoti, visiškai jokių žinių neturėjo, negalėjo nurodyti su kuo bendravo dėl jo priėmimo, o tai konsuliniam darbuotojui sukėlė abejonę, kad pareiškimas į universitetą buvo paduotas galimai per tarpininkus, ir pareiškėjo informacija apie universitetą nedomino, su universiteto darbuotojais susisiekti nebandė. Informacijos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra nevedęs, nėra žinių apie darbinę veiklą, turimą turtą, t. y. nebuvo nustatyta jokių duomenų apie pareiškėjo ryšį su jo buvimo valstybe. Tikrinimo metu taip pat buvo pastebėta, kad pateiktame universiteto tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pirmo kurso studijos prasideda 2015-09-01, o su pareiškėju sutartis būtų pasirašyta, jei jis atvyktų iki 2015-09-30, tuo tarpu pareiškėjas dokumentus vizai gauti pateikė tik 2015-09-21. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, konsulinis darbuotojas neturėjo pareigos skubos tvarka priimti sprendimo iki 2015-09-30 be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad universitetas sudarys sutartį su pareiškėju jei jis atvyks po 2015-09-30.

Kaip nustatyta, pareiškėjas prašymą išduoti vizą pateikė 2015-09-21, t. y. likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki 2015-09-30 (terminas iki kada pareiškėjas galėtų atvykti ir užsiregistruoti į studijas). Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja prašymo dėl vizos išdavimo skubos tvarka, todėl Ambasados darbuotojai neturėjo pareigos, kaip nurodė atsakovė, sprendimo dėl vizos išdavimo priimti skubos tvarka. Teisės aktais yra reglamentuota konsulinių darbuotojų pareiga susijusi su svarbių faktinių aplinkybių įvertinimu skiriant ypatingą dėmesį tam tikriems užsieniečio padėties aspektams tam, kad būtų galima nustatyti, ar galima jam išduoti vizą. Nagrinėjamu atveju įvertinus konsulinio darbuotojo vertintus pareiškėjo pateiktus dokumentus bei pokalbio metu duotus paaiškinimus laikytina, kad konsulinis darbuotojas nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui aukščiau nurodytais pagrindais. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad konsulinis darbuotojas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašymą išduoti vizą pateikė jau prasidėjus studijoms (praėjus 20 dienų nuo studijų pradžios), pokalbio metu pareiškėjas žinių apie mokslo įstaigą, kurioje ketina mokytis, neturėjo, negalėjo nurodyti su kuo bendravo dėl priėmimo į studijas, be to, kaip nurodė atsakovė, pareiškėjas pokalbio metu nurodė, kad buvo išsiėmęs užsienio pasą, nes ketino vykti studijuoti į Jungtinę Karalystę (pareiškėjas seno paso nepateikė, todėl nebuvo galimybės patikrinti neišvykimo į Jungtinę Karalystę aplinkybių – vizos negavimo), tačiau vėliau pakeitė nuomonę ir nusprendė studijuoti Lietuvoje, pareiškėjo pateiktus duomenis pagrįstai įvertino kaip nepatikimus, kurie (duomenys) pareigūnui sukėlė abejones. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, vien tik dokumentų pateikimas dar nepatvirtina, kad užsieniečiui bus išduota viza, todėl, kaip ir šiuo atveju, vien tik universiteto raštas, kuriuo tarpininkaujama dėl vizos išdavimo pareiškėjui ir tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs už mokslą, nėra besąlyginiai įrodymai, įpareigojantys konsulinį darbuotoją skubos tvarka priimti teigiamą sprendimą užsieniečio atžvilgiu. Tokio pobūdžio aplinkybes konsulo darbuotojas vertina pokalbio su užsieniečiu bei kitų pateiktų dokumentų apimtyje ir atitinkamai priima išvadą dėl vizos išdavimo/neišdavimo. Pokalbio su pareiškėju metu Ambasados darbuotojui kilo abejonė (dokumentai vizai gauti pateikti tik 2015-09-21, t. y. jau prasidėjus mokslo metams; žinių apie mokslo įstaigą, kurioje pareiškėjas ketina mokytis, neturėjimas; negalėjimas nurodyti su kuo bendravo dėl priėmimo į studijas; aplinkybės susijusios su ketinimu vykti studijuoti į Jungtinę Karalystę) dėl pareiškėjo prašyme deklaruotų tikslų, todėl konsulo darbuotojas turėjo pagrindą pareiškėjo atžvilgiu priimti neigiamą sprendimą.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada kad skundžiamas 2015-10-13 Ambasados konsulinio pareigūno sprendimas Nr. 64.5.1.9.-98 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytai ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.