Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, A. S., I. Š. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. V. ir J. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų – I. V. (dabar – Š.) ir A. V. (dabar – Š.). Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės 2022 m. liepos 20 d. pažyma Nr. S-53 patvirtina, kad po J. V. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau rūpinosi bendru turtu, t. y. užsakė įvairių paslaugų tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini): 1998 m. spalio 11 d. sudarė vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartį, 2001 – 2002 m. sudarė šalto vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo ir namo vidaus tinklų eksploatavimo sutartis, 2006 m. rugsėjo 11 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėja mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1997 m. gruodžio 9 d., priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t. y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. V. ir J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. V. po sutuoktinio J. V. mirties toliau rūpinosi likusiu turtu, kaip pati teigė pareiškime, liko gyventi šeimos būste, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir kt. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiojo dukros, šioje byloje suinteresuoti asmenys A. S. ir I. Š.. Pripažintina, kad pareiškėjos A. V. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą.

Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. V. po sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.