Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir reikalavimus, aiškiai išdėstyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką, ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, pateikti tinkamą skaičių procesinių dokumentų egzempliorių, įrodymais pagrįsti žyminio mokesčio atidėjimo būtinybę ir pašalinti kitus ieškinio trūkumus. Ieškovui buvo nurodyta, kad, pašalinus trūkumus teismo nustatytu laiku, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, o priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi L. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui su pridėtais dokumentais. Teismas pripažino, kad ieškovas neįvykdė 2010 m. kovo 3 d. nutarties reikalavimų dėl trūkumų šalinimo. Patikslinto ieškinio reikalavimai analogiški pradinio ieškinio reikalavimams, ir ieškovas nepašalino esminių trūkumų, t.y. nepatikslino nei vieno pradinio ieškinio reikalavimų, liko neaiškus reikalavimų faktinis pagrindas, neaiškiai išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios ieškinio dalyką, nepateikė patvirtinančių įrodymų ir ieškinio priedų egzemplioriaus atsakovei. Teismas nurodė, kad tik tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas. Todėl kiekvienas ieškinyje reiškiamas reikalavimas turi būti suformuluotas tiksliai ir nekelti abejonių dėl šio reikalavimo turinio. Ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai yra neaiškūs, todėl nesudaro galimybės juos nagrinėti teismine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškovui jo paduotą ieškininį pareiškimą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepašalino teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama ne bet kokia, o CPK nustatyta procesine tvarka t.y. asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turi laikytis įstatymo nustatytų tokio kreipimosi sąlygų ir tvarkos. CPK 135 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (t.y. atitikti CPK 111 straipsnio reikalavimus), taip pat jame turi būti CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi (b.l. 5-6) pagrįstai nustatė, kad ieškovas turėtų patikslinti ieškinio aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Tinkamas faktinio ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko nurodymas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir lemia proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, taip pat užtikrina tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą ir šalių lygiateisiškumą. Ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškininiame pareiškime nurodė tuos pačius reikalavimus, kas patvirtina, jog esminis trūkumas nebuvo pašalintas. Formuluodamas pirmąjį reikalavimą ieškovas prašo „šmeižimo požymių turinčius duomenis pripažinti žeminančiais“. Iš šios formuluotės būtų galima spręsti, jog ieškovas siekia ginti savo teises dėl tikrovės neatitinkančių ir jo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokiu atveju, formuluojant reikalavimą, turi būti aiškiai nurodyta, kokie konkretūs paskleisti duomenys, žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, ir ar juos prašoma paneigti. Ieškovas, pagrįsdamas reikalavimus, patikslintame ieškinyje lyg ir nurodo tas žinias, tačiau tai turi labai konkrečiai ir aiškiai atsispindėti reikalavime, nes būtent pagal pareikštą reikalavimą yra nagrinėjama byla. Be to, ieškovas įvardindamas procesinio dokumento (patikslinto ieškinio) pobūdį, nurodo, kad reiškia reikalavimą ne tik dėl duomenų pripažinimo žeminančiais, bet ir dėl jų paneigimo, tačiau ieškinio reikalavimas dėl duomenų paneigimo nesuformuluotas, todėl neaišku, kokiu būdu ieškovas pageidauja, kad jos būtų paneigtos. Apeliantas yra teisus nurodydamas, kad įrodinėjimo našta pagrįsti duomenų, teiginių atitikimą tikrovei turėtų tekti jį paskleidusiam asmeniui, tačiau ieškininis pareiškimas grąžintas ne dėl šios priežasties (ne dėl įrodymų trūkumo), o todėl, kad buvo netiksliai ir neaiškiai suformuluoti reikalavimai, dėl ko negalima apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų. Be to, ieškovas nepašalino ir kito trūkumo – nepateikė atsakovei būtinų įteikti ieškinio priedų nuorašų (CPK 113 straipsnis).