Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4181-374/2012, pagal pareiškėjų V. L. ir B. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: M. L., AB „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB SEB bankui, notarei D. L., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, A. G. dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Skundžiama nutartimi ginčo klausimas buvo neišspręstas ir tokia nutartis kaip neteisėta ir nepagrįsta turi būti panaikinta. Iš apeliacinio skundo motyvų jau buvo aišku, kad šalims nepavyks taikiai susitarti ir ištaisyti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų. Todėl buvo netikslinga nustatyti terminą sutarties trūkumams pašalinti. Teismas turėjo skirti teismo posėdį, kurio metu byla būtų nagrinėjama iš esmės.

Šalių ginčas prasidėjo padavus ieškinį ir priešieškinį, kuriuose buvo pareikšti reikalavimai ne tik dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau ir keliami papildomi reikalavimai dėl sandorio negaliojimo, dėl prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo 2012-09-07 nutartimi buvo panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-04 nutartis, kuria priimtas ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimų atsisakymas. Todėl, netgi šalims pakoregavus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, liktų neišspręstas ieškovo ir trečiojo asmens papildomų reikalavimų klausimas. Teismas apskritai nesprendė papildomų ieškovo be trečiojo asmens reikalavimų klausimo, neišaiškino šalims tolimesnių procesinių veiksmų sekos dėl paduoto ieškinio bei priešieškinio, liko visai neaiški padėtis dėl abiejų šalių sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti trūkumus neatitiko šio instituto paskirties. Bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet teismo posėdžio metu.

Teismas neatsižvelgė ir į principą, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio. Teismas privalėjo iš esmės išspręsti ginčą, o ne laikyti pareiškimą nepaduotu ir tokiu būdu sukurti situaciją, kai šalys privalės iš naujo kreiptis į teismą ginčo tvarka.

Pareiškėjai savo valia pateikę reikalavimą bylą toliau nagrinėti ypatingos teisenos tvarka, pateikę procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu, jų neatšaukė ir raštu neinformavo teismo, kad byla toliau būtų nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, pagal pareikštą ieškinį ir priešieškinį. Todėl, teismas, teisingai pritaikė įstatymą ir nurodė per 20 dienų laikotarpį pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią įstatymo normas.

Šioje byloje iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną buvo pareita ieškovo V. L. ir atsakovės B. L. prašymu, tačiau įstatymas nenumato galimybės grįžti atgal ir bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, kaip to prašo apeliantė (CPL 375, 377 str., CK 3.64 str. 2 d.).

Žyminio mokesčio sumokėjimo, grąžinimo ar užskaitymo procedūra, kuri minima kaip reikšmingas skundo argumentas, yra teisiškai lengviausiai išsprendžiama problema šioje byloje, ir tai nėra pagrindas teismo nutarčiai panaikinti.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog prieš pereinant į ypatingąją teiseną byla buvo nagrinėta ieškinio teisenos tvarka. Teismas, skundžiama nutartimi neišsprendė ieškiniu ir priešieškiniu keliamų reikalavimų klausimo.

Akivaizdu, jog tiek ieškovas tiek atsakovė yra nusprendę skirtis, todėl likus galioti ginčijamai nutarčiai jie bus priversti pakartotinai kreiptis į teismą, kas reiškia, kad bus papildomai leidžiamos lėšos žyminiam mokesčiui bei teisinei pagalbai bei neefektyviai eikvojamas tiek šalių, trečiųjų asmenų bei paties teismo laikas.

Teismas, turėtų būtu aktyvus, atsižvelgti į proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus ir bylą nagrinėti pagal pateiktus procesinius dokumentus. Tuo atveju, jei šalims pavyktų susitarti ir bendrom pastangom parengti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turės galimybę pereiti į ypatingąją teiseną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. L. patikslintu ieškiniu (4 t., b. l. 80-87) prašė tarp V. L. ir B. L. sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; panaikinti akto įrašą dėl bažnyčioje sudarytos santuokos įregistravimo; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – L., L.; kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“ AB priteisti solidariai ieškovui ir atsakovei; kreditorinį įsipareigojimą A. G. priteisti atsakovei; pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. DŽM-8336, sudarytą tarp V. ir B. L. bei M. L., negaliojančia; taikyti dalinę restituciją: M. L. įpareigoti grąžinti nekilnojamąjį turtą ieškovui ir atsakovei, nepriteisti iš ieškovo pinigų M. L. bei bankui; pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, sudarytą tarp M. L. ir AB SEB banko; padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsakovė B. L. priešieškiniu prašė (4 t., b.l. 67-77) nutraukti tarp V. L. ir B. L. sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, panaikinant CMS akto įrašą dėl bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje; padalinti turtą; priteisti 2 427 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; palikti atsakovei L. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas; kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB pagal vartojimo kredito sutartį 5 214,66 pripažinti asmenine ieškovo prievole; kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, pagal kreditinės kortelės sutartį Nr. 10-009057-EG pripažinti asmenine ieškovo prievole; kreditorinius įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 011894959 pripažinti asmenine atsakovės prievole; kreditorinius reikalavimus pagal paprastąjį vekselį kreditoriui A. G. pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo (5 t., b. l. 127), prašydami tarp ieškovo ir atsakovės 1980 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą santuoką, Kauno m. CMB akto įrašo Nr. 2506, nutraukti abipusiu sutarimu, panaikinti akto įrašą dėl bažnyčioje sudarytos santuokos įregistravimo; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – L., L.; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 8336, pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0003-0025, buto Nr. 2, unikalus Nr. 5198-4014:0001, ūkinio pastato, unikalus Nr. 5198-1008-4058, pastato – garažo, unikalus Nr. 5198-1008-4036, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalinimo tarp ieškovo bei atsakovės bei hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; priėmė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. G. pareiškimo su dėl prievolės pagal paprastąjį vekselį pripažinimo solidaria ieškovo ir atsakovės prievole atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu (5 t., b. l. 139-141) pareiškimą tenkino. Teismas panaikino pareiškėjų, santuokos sudarytos 1980 m. rugpjūčio 9 d. Garliavos bažnyčioje ir 1980 m. rugpjūčio 9 d. įtrauktos į apskaitą Kauno m. CMS, akto įrašą Nr. 2506, patvirtino sutartį dėl santuokos įrašo Nr. 2506 panaikinimo pasekmių.

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjams V. L. ir B. L. 20 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumams šalinti – pateikti naują sutartį, atitinkančią šalių valią bei kreditorių interesus.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjų V. L. ir B. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: M. L., AB „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB SEB bankui, notarei D. L., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, A. G. dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais padavusiam asmeniui, kadangi per nustatytą terminą nebuvo pašalinti trūkumai.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, bylą nepagrįstai nagrinėjo ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą ir yra įgyvendinamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme iš pradžių buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. 2012 m. balandžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą toliau bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir santuoką nutraukti bendru sutarimu (t. V., b.l. 137). Ieškovas tokiam atstovės prašymui pritarė, su pareikštu prašymu bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka taip pat sutiko tiek atsakovė, tiek jos atstovas (t. V., b.l. 137). Taigi, būtent pačios šalys, įgyvendindamos dizpozityvumo principą, pasirinko bylą toliau nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Kauno apygardos teismui panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo - bylos nagrinėjimo tvarka nepasikeitė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo supaprastinto proceso, o ne ginčo teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nebuvo aktyvus, todėl liko neišspręsti visi byloje kelti klausimai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, taigi pagrindo konstatuoti CPK 376 straipsnio pažeidimą nėra.

Aplinkybė, kad šalių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neatitiko CK 3.51 straipsnio 2 punkto ir 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčo santykiui taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-09-13 bei 2012-10-08 dienos nutartis nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, kadangi, kaip jau minėta, turėjo pareiškėjams pasiūlyti sudaryti naują sutartį, atitinkančią įstatymų reikalavimus ir bylą sustabdyti. Esant tokioms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nutartis naikintina, kadangi buvo netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios trūkumų šalinimą, ir nepagrįstai netaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimo tvarką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 str. 4 d.). Nors Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis nėra atskirojo skundo objektas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis yra išvestinė iš 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, t.y . pastarosios nutarties pasekmė – apeliacinės instancijos teismas naikina ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jog, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą, ir nepagrįstai netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo tvarką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 str. 4 d.), todėl atskirasis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. spalio 8 d. nutartys naikintinos ( C P K 329 straipsnio 1 dalis).

Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai ir trūkumai šalintini.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. spalio 8 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.