Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-174-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2008-07-17
Bylos Nr.
1A-294-174-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
M. M.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A–294-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam M. M.,vertėjai Irinai Fiodorovai,gynėjui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-06 nuosprendžio, kuriuo M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Iš M. M. priteista 1800 litų G. B. turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis 2006-12-04, apie 00.30 val., UAB „Sėkmės tiltas“ „Pramogų banko“, esančio Turgaus g. 1, Klaipėdoje, kazino salėje, nuo kėdės, stovėjusios prie ruletės žaidimo stalo, pagrobė be priežiūros paliktą G. B. priklausančią 100 Lt vertės juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 1700 litų, AB Vilniaus banko „Visa electron“ kortelė, išduota G. B. vardu, skaitytojo nuolaidų kortelė, vizitinės kortelės ir „Autopunkto“ taksi kalendoriukas. Tokiu būdu M. M. pagrobė G. B. priklausančio turto už 1800 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Tvirtina, kad nukentėjusiojo G. B. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pats nuketėjusysis net kelis kartus papildė savo parodymus, duotus pradinės apklausos metu. Pradinės apklausos metu G. B. net neužsiminė, jog piniginę į kazino jam atvežė jo vairuotojas ir kad pinigai piniginėje tikrai buvo perskaičiuoti. Pradinės apklausos metu buvo nurodyta tik 1700 litų suma. Tačiau praėjus 6 mėnesiams, t. y. 2007-06-11 papildomos apklausos metu, jis prisiminė, jog pradėdamas žaisti pamatė, jog piniginę su pinigais paliko automobilyje. Kai vairuotojas atvežė jam piniginę, jis pasižiūrėjo į piniginę, t. y. patikrino pinigus, nors vaizdo juostoje to nesimato. 2007-09-14 papildomos apklausos metu nukentėjusysis dar kartą patikslino, jog piniginėje esančius pinigus perskaičiavo ne iš karto, tačiau kol prie stalo žaidė vienas, piniginę paėmė nuo kėdės ir ją peržiūrėjo. Kad pinigai buvo perskaičiuoti, to nepatvirtina nei įrašas vaizdo juostoje, nei liudytojas R. J., kuris atnešė nukentėjusiajam piniginę. Teismas visiškai netyrė aplinkybės, ar tikrai vaikinas, atnešęs G. B. piniginę ir matomas vaizdo įraše, yra liudytojas R. J., ar kitas asmuo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog lošdamas pritrūko pinigų ir tuomet paprašė savo vairuotojo, jog šis atneštų jam piniginę, tačiau nė vienos apklausos metu G. B. nepatvirtino, jog iš piniginės paėmė pinigų, kad galėtų toliau lošti, nors, kaip žinoma, visą laiką nukentėjusysis kazino lošė. Daro išvadą, kad jis visą tą laiką, būdamas kazino, lošė be pinigų, nes iš atvežtos piniginės jis pinigų neėmė, o tik tiksliai juos perskaičiavo. Mano, kad tokios aplinkybės patvirtina M. M. versiją, jog nukentėjusiojo piniginėje pinigų nebuvo. Netgi nuėjęs prie kito stalo lošti ir pamiršęs savo piniginę, nukentėjusysis visą pusvalandį lošė ir negalima atmesti aplinkybės, jog žaidė pinigais, paimtais iš savo piniginės. Pasigedęs savo piniginės, nukentėjusysis netgi dar kartą skambino savo vairuotojui, kad pasitikslintų, ar jis iš tikrųjų atvežė jam piniginę. Toks neapdairus, neatsargus ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, jo netinkamas požiūris į savo turto saugojimą sudarė sąlygas tokiai situacijai kilti. G. B. nelabai gerai prisiminė įvykius, vykusius tuo metu kazino, todėl negalima atmesti aplinkybės, jog pinigus jis tiesiog pralošė ir apie tai pamiršo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog piniginė nukentėjusiajam G. B. buvo atnešta 23.48 val. Kitas užfiksuotas vaizdas yra tik 00.13 val., todėl visiškai neaišku, kas vyko tą laiko tarpą, kada kazino vykę įvykiai nėra užfiksuoti. Abejonių kelia ir pats piniginės atnešimo faktas. Nukentėjusysis G. B. nurodė, jog supratęs, kad paliko piniginę automobilyje, paskambino savo vairuotojui ir paprašė, kad šis piniginę atneštų. Tačiau liudytojas R. J. parodė, jog G. B. piniginę pamatė automobilyje pats, kai ruošėsi išvažiuoti ir net nenurodė tos aplinkybės, jog G. B. jam skambino. M. M. nedviprasmiškai parodė, kad aptikęs ne savo piniginę, jis ją paliko ant laiptų turėklų. Todėl neteisinga teigti, kad būtent jis G. B. piniginę suplėšė ir išmetė į tualete esantį šiukšlių konteinerį. Kokiomis aplinkybėmis ir kas su nukentėjusiojo turtu taip pasielgė, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kaip ir tinkamai neįvertinta ta aplinkybė, kad apsirengęs ir einantis link išėjimo M. M. niekur daugiau nebuvo užėjęs. Tvirtina, kad dėl suplėšytos piniginės G. B. padaryta 1800 Lt žala neįrodyta. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. K. ir E. L. parodymais, kurie įvykio dieną, tai yra 2006-12-04, „Pramogų banke“ kazino net nedirbo. Liudytojas R. K. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nukentėjusįjį G. B. pažįsta asmeniškai, todėl jo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Abu šie liudytojai nurodė, jog stebėdami vaizdo įrašą matė, jog kaltinamasis prieš išeidamas iš kazino užsuko į tualetą. Tačiau tai paneigia liudytojo E. S., kuris dirba „Pramogų banke“ administratoriumi, parodymai ir teisminio nagrinėjimo metu paržiūrėtas vaizdo įrašas. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, jog rūsyje tualetas nefilmuojamas ir nė viena kamera nefiksuoja asmenų, kurie leidžiasi laiptais į rūsį. Be to, kameros paskirstytos taip, kad filmuojami lošimo stalai ir įėjimas į klubą. O papildomos apklausos metu netgi nurodo, jog vaizdas, įrašytas į CD, yra nevientisas ir vietomis iškarpytas. Toks vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl, teismo nuomonė, kad kaltinamasis išeidamas buvo užėjęs į tualetą, yra nepagrįsta ir klaidinga.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai M. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 1 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiojo G. B., iš dalies ir paties nuteistojo M. M. bei liudytojo S. P. parodymai, kompaktinės plokštelės apžiūros, daiktų (SEB Vilniaus banko kortelės, suplėšytos piniginės ir kt.) apžiūros protokolai, liudytojų L. M., A. K., R. K., E. L., I. J., R. N. parodymai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo piniginę prie lošimo stalo paėmė M. M.. Šio fakto neginčija ir pats nuteistasis, tačiau jis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad piniginę jis paėmė tyčia, žinodamas, kad ji yra ne jo. Taip pat jis abejoja, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo 1700 Lt. Liudytojai R. K., E. L., I. J. bei R. N. parodė, kad jie iš vientisų vaizdo įrašų matė, kaip M. M. įsidėjo G. B. piniginę ir netrukus nuo lošimo stalo pasišalino (t. 2, b. l. 41–43, 73–78). Todėl šiuo atveju neturi reikšmės apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojai R. N., E. L. ir R. K. įvykio dieną nedirbo.

Nuteistasis M. M. parodė, kad piniginę jis paėmė pamanęs, kad ji yra jo, nes piniginė buvo apsitrynusi, išoriškai panaši į jo piniginę. Tačiau nukentėjusysis parodė priešingai, kad jo piniginė buvo beveik nauja, pirkta prieš pusmetį, dar nebuvo nunešiota (t. 1, b. l. 118). Taip pat nepagrįsta nuteistojo versija, kad iš piniginėje esančių daiktų nebuvo galima nustatyti savininko. M. M. parodė, kad supratęs, jog yra paėmęs svetimą piniginę. Piniginėje buvo tik smulkios monetos, dokumentų nebuvo, todėl nustatyti, kieno piniginė, nebuvo galimybės. Piniginę jis apžiūrėjo kartu su S. P.. Todėl piniginę jie paliko prie įėjimo į kazino (t. 1. b. l. 114–117). Analogiškus parodymus davė ir nuteistojo draugas S. P., kuris patvirtino, kad pinigų ir kortelių nebuvo (t. 1, b. l. 119). Tačiau nuteistojo nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka kitų bylos įrodymų, netgi jiems prieštarauja. Liudytoja L. M. parodė, kad vyrų tualete, esančiame pirmajame aušte, klozete rado dvi korteles, iš kurių viena buvo banko kortelė. Vėliau šiukšliadėžėje prie klozeto apsaugos darbuotojas A. K. rado piniginę (t. 1, b. l. 141–144). Liudytojas A. K. patvirtino L. M. parodymus. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta SEB Vilniaus banko kortelė yra išduota G. B. vardu, vyriška odinė juodos spalvos piniginė suplėšyta į šešias dalis, penkios vizitinės kortelės, „Autopunkto“ taksi kalendoriukas, „Gold Olialia“ skaitytojo nuolaidų kortelė (t. 1, b. l. 11–12). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad piniginėje buvo banko kortelė, iš kurios buvo galima nustatyti, kam priklauso piniginė. Be to, nuteistasis, kaip pats nurodo, šia svetima pinigine lengvabūdiškai atsikratė, palikęs ją prie įėjimo. Tačiau tokie jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes piniginė buvo rasta ir palikta suplėšyta tualete, o joje buvusios kortelės išmestos į klozetą. Nėra pagrindo tikėti tokia nuteistojo gynybos versija. Įvykio metu kazino dirbo ir aplink tikrai buvo darbuotojų, kuriems galėjo perduoti svetimą piniginę, tačiau nuteistasis to nepadarė. Be to, nuteistasis tvirtina, kad savo rūbus iš rūbinės pasiėmė pats, tačiau tokius jo parodymus taip pat paneigia apklausti „Pramogų banko“ darbuotojai, kurie patvirtino, kad žmonės iš rūbinės patys rūbų pasiimti negali, nes yra žetonai.

Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad M. M. parodymai yra nenuoširdūs, prieštaringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl neabejotinai apylinkės teismas juos vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą.

Apeliacinės instancijos teismas neabejo, kad M. M. svetimą piniginę užvaldė tyčiniais veiksmais. Iš kompaktinės plokštelės apžiūros protokolo matyti, kad 23.48 val. 53 sek. prie G. B. prieina vaikinas ir jam paduoda piniginę. G. B. šią piniginę pasideda ant šalia stalo stovinčios kėdės. 00.13 val. 31 sek. prie ruletės stalo sėdi G. B., šalia jo per vieną kėdę sėdi M. M., savo ranką jis pasidėjęs ant kėdės su pinigine atlošo. 00.13 val. 36 sek. G. B. nuo stalo nueina. 00.13 val. 49 sek. M. M. toliau sėdi prie stalo, jis atsistoja nuo savo kėdės, daro statymus ant ruletės stalo. 00.14 val. 55 sek. M. M. atsisėda ant kėdės, ant kurios padėta G. B. piniginė. Iš įrašo nustatyta, kad M. M. matė, kad piniginė padėta ant kėdės ir ant jos atsisėdo. 00.19 val. M. M. paima piniginę, ją įsideda į galinę kelnių kišenę ir nueina nuo stalo. 00.50 val. iš „Pramogų banko“ išeina du asmenys, įsėda į prie įėjimo stovintį tamsios spalvos automobilį ir nuvažiuoja (t. 1, b. l. 16–18). M. M. neabejotinai matė, kad ant šalia G. B. esančios kėdės yra padėta piniginė, kuri ten pragulėjo apie pusvalandį. Be to, jis buvo šalia, ir, kaip pats nurodė, darė statymus prie lošimo stalo, todėl matė visą stalą, atitinkamai matė ir kas yra prie pat stalo – tai yra kėdė, ant kurios gulėjo piniginė. Be to, jis parodė, kad alkoholinių gėrimų ten negėrė, todėl buvo blaivus. Nukentėjusiajam atsistojus ir nuėjus nuo stalo, M. M. atsisėdo ant kėdės, ant kurios buvo nukentėjusiojo palikta piniginė. Ši kėdė buvo laisva ir anksčiau, tačiau ant jos jis net pusę valandos neatsisėdo, nes ant jos gulėjo piniginė. Todėl neįtikėtina gynybos versija, kad jis, tuoj nuėjus G. B., sėdosi ant kėdės nematydamas, kad ten jau gana ilgą laiką guli svetima piniginė.

Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ar jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Nors skunde teigiama, kad nukentėjusysis net kelis kartus papildė savo parodymus, tačiau tokie papildymai nėra prieštaringi jo paties parodymams. Nukentėjusysis parodė, kad jis perskaičiavo piniginėje buvusius pinigus ir tikrai atsimena, kad joje buvo 1700 Lt po 100 Lt nominalo banknotais. Jis šių pinigų neišleido. Kai jam, lošiant prie kito stalo, pritrūko pinigų, tada jis ir pasigedo savo piniginės (t. 1, b. l. 113). Vaizdo įraše taip nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis iš piniginės ėmė pinigus. Tokių faktų nepatvirtino nė vienas vaizdo įrašą peržiūrėjęs ir byloje apklaustas kazino darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl M. M. kaltės.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Remigijus PreikšaitisLinas Pauliukėnas