Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-07-20 nuosprendžiu R. A. ir A. M. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas sprendė, kad kaltinamųjų parodymai buvo nuoseklūs, o nukentėjusiojo parodymai - ne, todėl jais nesivadovavo, vertino kritiškai, laikė nepatikimais, melagingais, prieštaraujančiais kitai bylos medžiagai ir paneigtais kitais bylos duomenimis, neįrodančiais kaltinamųjų kaltės. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas atsižvelgė į tai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis E. P. buvo nenuoširdus, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atvirai nenurodė išsamių ir visų esminių įvykio aplinkybių, nuslėpė faktą, kad jis į kiemą išėjo turėdamas ginklą, kurį prieš kaltinamuosius panaudojo. Teismas pažymėjo, jog apklausiamas įvairiose bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose, nukentėjusysis nurodydavo vis kitokias įvykio aplinkybes, kas ir pagrindžia jų nenuoseklumą ir prieštaravimą teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog E. P. šaunamojo ginklo panaudojimas prieš kaltinamuosius net nebuvo nurodytas kaltinamajame akte, t. y. kad ši aplinkybė nebuvo tirta ikiteisminio tyrimo metu ir nevertinta.

Žemesnės instancijos teismas

Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, apeliantas taip pat prašo patenkinti civilinį ieškinį, atsižvelgiant į tai, jog nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas labai pavojingu būdu – suduodant basliu į galvos sritį. Gydytoja S. S. 2011-05-12 nustatė, kad nukentėjusysis blogiau mato į tolį, jam skauda akis, matymas pablogėjo praėjus trims mėnesiams po traumos. Taigi, nukentėjusiojo sveikatos būklė po traumos blogėja, ir tai yra liekamieji nusikalstamos veikos padariniai. Iš kaltinamųjų taip pat priteistinos ir nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Juškevičiaus prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo išteisinamąjį 2012-07-20 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteisti R. A. ir A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirti jiems 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, iš dalies patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei priteisti proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo išvados dėl nukentėjusiojo parodymų neatitinka objektyviai nustatytų aplinkybių. Lygindamas E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nežymius neatitikimus jo parodymuose teismas vertino kaip reikšmingus prieštaravimus ir tuo remdamasis nukentėjusiojo parodymus atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai atmetė liudytojos E. P. parodymus, laikydamas ją suinteresuota liudytoja. Pastarosios parodymai nebuvo tiriami ir vertinami nepagrįstai, o atmesti pasiremiant lakoniška išvada, kad liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi dėl santuokinių ryšių.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pasirėmė vien tik parodymų analize, teigdamas, kad kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio davė iš esmės nuoseklius, tik neesminėse detalėse besiskiriančius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, neprieštaraujantys kaltinamųjų paaiškinimams, t. y. kad jie neturėję jokio tikslo trikdyti viešosios tvarkos, kad jokių necenzūrinių žodžių E. P. atžvilgiu nenaudojo, kad kieme jie tik šaukė savo draugą E. R., kurio neprisišaukę, spyrė į automobilio ratą, kad suveiktų signalizacija, kurią turėjo išgirsti jų draugas. Teismas konstatavo, kad abu pripažino sudavę smūgius E. P., tačiau tikslo jį sumušti neturėjo, o sumušė dėl to, kad E. P. pirmas pradėjo šaudyti į juos. Taip pat nurodė, kad R. A. koja spyrė į nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį. Apelianto nuomone, išteisintųjų R. A. ir A. M. atlikti veiksmai nukentėjusiojo asmens ir jo turto atžvilgiu ir yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties objektyvieji požymiai. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Bet kuris iš šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybių tyrimas buvo neišsamus. Teismas neįvertino situacijos, kuri buvo prieš prasidedant konfliktui tarp nukentėjusiojo ir išteisintųjų. Neginčytinai nustatyta, kad jaunuolių būrys naktį prie E. P. namų elgėsi triukšmingai, šūkaliojo, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė nukentėjusiojo automobilį, dėl ko nukentėjusysis, siekdamas apsaugoti savo turtą, buvo priverstas išeiti į lauką. Šie faktai buvo svarbūs modeliuojant situaciją ir prognozuojant asmenų elgesį vėliau - įvykio metu. Visuomenės rimties sutrikdymą rodo tai, kad išteisintųjų veiksmai sukėlė išgąstį nukentėjusiajam, jo šeimos nariams, kilo sumaištis. Išteisintųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir tokiu paros metu, kai įprasta ilsėtis, elgtis santūriai. Viešosios tvarkos pažeidimą jų veiksmuose rodo ir tai, kad jie smurtavo E. P. atžvilgiu suduodami smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, naudodami medines lazdas, taip pat gadindami jam priklausantį turtą - spirdami į automobilio veidrodėlį. Dėl tokių jų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiajam sveikata, padaryta materialinė žala, sutrikdytas normalus žmonių poilsis. Nors išteisintieji neigė turėję tyčią sutrikdyti viešąją tvarką, jie atliko tokius veiksmus kaip atsaką į nukentėjusiojo elgesį - šaudymą į juos, tačiau asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia priešingumą viešajai tvarkai. Iš byloje esančių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad savo asmeniniams santykiams aiškintis išteisintieji pasirinko būtent viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl jų veika turi būti pripažįstama nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-159/2009).

Remiantis tik kaltinamųjų parodymais, nepagrįstai buvo atmesti nukentėjusiojo parodymai dėl konflikto pradžios. Prieš vertindamas kaltinamųjų parodymus ir pripažindamas juos įrodymais byloje, teismas, turėjo įvertinti bylos aplinkybes iki konflikto pradžios, atsižvelgti į tai, kad kaltinamieji buvo suinteresuoti jiems palankia bylos baigtimi, laisvi nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus. Išteisintųjų draugai, šeimos nariai suinteresuoti pozityviai pateikti situaciją iki konflikto bei konflikto aplinkybes. Tik įvertinus bylos duomenis jų patikimumo aspektu, galima pereiti prie įrodymų vertinimo. Bylos duomenų patikimumas buvo tikrinamas tik vienu aspektu - lyginant išteisintųjų ir nukentėjusiojo parodymų turinį ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Toks metodas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis apklaustų asmenų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todėl nepakankamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad R. A. ir A. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, jų atlikti nusikalstami veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. A. ir A. M. 2011-02-01, apie 00 val. 20 min., viešoje vietoje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė sniego gniūžtes į 23-ojo buto langus, spardė automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. P., taip kelis kartus įjungdami jo garsinę signalizaciją, o R. A. dar spyrė į automobilio dešinės pusės veidrodėlį ir jį sugadino, po to Aerodromo gatvėje bendrais veiksmais užpuolė išėjusį ginti savo turto nukentėjusįjį E. P. ir sudavė jam įvykio vietoje rastais mediniais pagaliais (basliais) mažiausiai tris kartus į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl daugybinių odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje, kraujosruvų odoje kairiame dilbyje, muštinės žaizdos kairio momens srityje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimo, o R. A. dar koja spyrė į automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį ir jį sulaužė, tokias įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu A. M. ir R. A. kaltais prisipažino tik iš dalies, t. y. jie pripažino tik, kad sumušė nukentėjusįjį dėl to, kad jis panaudojo ginklą, tačiau daroma išvada, jog jų kaltė įrodyta R. A., A. M. parodymais ir daliniu kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo E. P., liudytojų E. P., E. R., T. A. parodymais, specialistų išvadomis, tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolu, akistatų protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, kurios visumą apylinkės teismas įvertino netinkamai.

Kaip minėta, teismo posėdyje išteisintieji nurodė ir pripažino, jog buvo prie nukentėjusiojo namo, spyrė į automobilį, sukėlė signalizacijos garsus, vartojo necenzūrinius žodžius, sumušė nukentėjusįjį, tačiau tik dėl to, jog iš namo nesulaukė išeinačio draugo ir nukentėjusiojo šaudymo. Išteisintieji taip pat paaiškino, jog įvykio dieną kartu su dar dviem draugais gėrė degalinėje. Prireikus taksi paslaugų, sugėrovai nuėjo prie E. R. namų, kad šis nueitų į butą ir iškviestų viešąjį transportą. E. R. nuėjo į butą, o išteisintieji ir T. A. liko laukti kieme. Viešąjį transportą iškviesti išėjusiam E. R. namuose užtrukus, lauke likę sugėrovai pradėjo garsiai jį kviesti, rėkaliodami, vartodami necenzūrinius žodžius. Draugui vis neateinant, R. A. keletą kartų spyrė į nukentėjusiojo asmens transporto priemonės ratą, kad įsijungtų garsinė signalizacija ir taip atsilieptų taksi iškviesti išėjęs E. R.. Pastarajam vis tiek neišėjus, jie keikėsi, o nuėjus apie 20 metrų, iš laiptinės išėjo nukentėjusysis E. P., kuris į juos pradėjo šaudyti, o kulkos (kaip vėliau paaiškėjo – guminės) pataikė R. A.. Norėdami apsiginti kaltinamieji grįžo atgal, o T. A. išsigandęs pabėgo. Kaltinamiesiems einant link nukentėjusiojo, šis ir toliau šaudė į juos, todėl jie paėmė pakelėje rastas lazdas (medinius baslius) ir priėję prie nukentėjusiojo, jomis sudavė šiam smūgius. Be to, susinervinęs, kad buvo apšaudytas, kaltinamasis R. A. dar koja ar ranka trenkė ar užlenkė nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės veidrodėlį. Taigi, kolegijos nuomone, iš šių teismo posėdžio metu duotų išteisintųjų parodymų yra daugiau nei akivaizdu, jog patys išteisintieji pripažino, jog įvykio metu jie buvo neblaivūs; viešoje vietoje, nakties metu jie be pateisinamos priežasties garsiai šūkavo, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius; žinodami, kad transporto priemonė priklauso būtent nukentėjusiajam, spardė automobilį; nakties metu keletą kartų tyčia įjungė garsinę automobilio signalizaciją; o išėjusį į lauką ginklu ginti savo turtą nukentėjusįjį sumušė lazdomis, nes savigyna juos sunervino bei išgąsdino.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nors A. M. ir R. A. neprisipažino padarę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau jų kaltę pagrindžia nukentėjusiojo E. P. parodymai, liudytojos E. P. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmiausia, kaip minėta, daugelį nusikaltimo įvykį apibūdinančių faktinių aplinkybių patvirtino patys išteisintieji R. A. ir A. M., t. y.: jog įvykio metu jie buvo neblaivūs; kad viešoje vietoje, nakties metu jie be pateisinamos priežasties garsiai šūkavo, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius; žinodami, kad transporto priemonė priklauso būtent nukentėjusiajam, spardė automobilį; kad nakties metu keletą kartų tyčia įjungė garsinę automobilio signalizaciją; kad išėjusį į lauką ginklu ginti savo turtą nukentėjusįjį sumušė lazdomis, nes savigyna juos sunervino ar išgąsdino. Kita vertus, šių parodymų turinio dalinį tikrumą patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai (specialisto išvados, įvairių procesinių veiksmų protokolai) bei nukentėjusiojo E. P. ir liudytojos E. P. parodymai. Sutikdama su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiojo E. P. parodymai įvairiose bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose nebuvo duoti visiškai identiškai, t. y. skyrėsi, kolegija visgi sprendžia, jog pastarųjų įrodymų turinio daliniai trūkumai nepaneigia kaltinamųjų kaltės dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Esmines aplinkybes apie viešosios tvarkos pažeidimą (nakties metu išteisintieji garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė sniego gniūžtes į langą, spardė automobilį, taip įjungdami jo garsinę signalizaciją, sugadino automobilio detales) nukentėjusysis E. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatų metu. Šią aplinkybę patvirtino ir E. P. parodymai, apžiūros protokolas. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes apkalbėti išteisintuosius nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo, o jo parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje dėl išteisintųjų atliktų nusikalstamų veiksmų. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo pirminiai parodymai nėra išsamūs, nėra pagrindo jais netikėti, nes tyrimo metu apklausų protokolų duomenys gali plėstis ir būti tikslinami.

Darydama išvadas dėl išteisintųjų parodymų, kolegija atsižvelgia ir į tai, jog išteisinamųjų parodymų nuoseklumą galėjo lemti pasirinkta gynybinė taktika. Jų parodymai buvo gauti ne iš karto po įvykio, todėl jie galėjo būti suderinti tarpusavyje. Be to, teisėjų kolegijai, kelia abejonių išteisintųjų parodymų dalis, jog nakties metu spardydami jiems žinomą nukentėjusiojo automobilį, įjungdami jo garsinę signalizaciją, vartodami įvairius necenzūrinius žodžius, keikdamiesi, jie nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties, o tokiais veiksmais kvietė į namus išėjusį ir nebegrįžtantį sugėrovą, turint omenyje, jog kaltinamasis A. M. turėjo asmeninių konfliktų su nukentėjusiuoju. Be to, teisėjų kolegijai kelia abejonių ir išteisintųjų parodymų dalis, jog jiems išėjus iš namo kiemo, tačiau pradėjus nukentėjusiajam šaudyti, jie sugrįžo į įvykio vietą, sumušė apeliantą, aplaužė jo transporto priemonę, nes susinervino. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia įvykio versija yra neįtikėtina, nes nėra realu, kad prieš ginklu išėjusį ginti savo turto nukentėjusįjį, kuris, jų teigimu, keturis kartus nakties metu iš 20 metrų atstumo pataikė į R. A., jie be baimės grįžtų prie gyvenamojo namo ir pradėtų jį mušti mediniais basliais, nukentėjusiajam ir toliau į juos šaudant. Tai, jog nukentėjusysis savo nuosavybės gynybai panaudojo ginklą, vertinant kaltinamųjų padarytos veikos turinį, ypatingos reikšmės šiuo atveju neturi. Nukentėjusysis turėjo teisę ginklu ginti savo turtą, savo gyvybę ir sveikatą, o turto savigynos būtinybę arba jos teisėtumą, kaip minėta, pripažįsta patys kaltinamieji, t. y. jie patys nurodė, jog spardė automobilį, žinojo, kad jis priklauso apeliantui, nakties metu įjungė jo garsinę signalizaciją, elgėsi ypač įžūliai. Savigynos teisėtumas patvirtinamas nukentėjusiojo parodymais, duotais įvairiose tyrimo ir bylos nagrinėjimo stadijose. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis patvirtino, jog ginklą panaudoto tik tuomet kai vienas iš įvykyje dalyvavusių vaikinų paragino jį pulti, jie pasiėmė lazdas ir link jo bėgo. Taip nukentėjusysis patvirtino aplinkybę, kad vaikinai jį puolė ir jam buvo grėsmė. Pažymėtina, kad R. A. ir A. M. nebuvo jokio reikalo grįžti link nukentėjusiojo E. P., jeigu kaip teigia išteisintieji, į juos šaudė nukentėjusysis. Jie galėjo netrukdomai pasišalinti iš konflikto vietos. Tačiau nepaisant to, jie pasiėmė įrankius ir jų pagalba smurtavo prieš nukentėjusįjį. Todėl kolegija konstatuoja, jog nepagrįsta yra teismo išvada, jog nukentėjusiojo veiksmai paskatino išteisintuosius grįžti prie nukentėjusiojo.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad T. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad T. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas negali būti pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį A. M. ir R. A. atžvilgiu. Visų pirma, įvertinama ta aplinkybė, kad T. A. veiksmai, kuriuos jis atliko įvykio metu, skiriasi nuo A. M. ir R. A. atliktų veiksmų, kurie yra vertinami kaip nusikalstami. Antra, teismas privalėjo vertinti kaltinime A. M. ir R. A. pateiktas aplinkybes, kurios niekaip neturi įtakos nutrauktam ikiteisminiam tyrimui T. A. atžvilgiu.

Pripažindama A. M. ir R. A. kaltais padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirdama bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio.

A. M. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, padaryto nusikaltimo pavojingumą rodo atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, t. y. tai, kad buvo panaudoti mediniai basliai sumušant nukentėjusįjį, buvo pasikėsinta ne tik į visuomenės tvarką ir rimtį, tačiau ir žmogaus į sveikatą, nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje (tai pripažintina sunkinančia aplinkybe). Įvertinus šių aplinkybių visumą, konstatuojama, jog bausmės tikslams pasiekti A. M. skirtina bausmės rūšis - laisvės apribojimas 9 mėnesiams bei teismo įpareigojimai (BK 48 str. 4 d.).

R. A. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, padaryto nusikaltimo pavojingumą rodo atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, t. y. tai, kad buvo panaudoti mediniai basliai sumušant nukentėjusįjį, buvo pasikėsinta ne tik į visuomenės tvarką ir rimtį, tačiau ir žmogaus į sveikatą, nusikaltimą padarė, neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje (tai pripažintina sunkinančia aplinkybe). Įvertinus šių aplinkybių visumą, konstatuojama, jog bausmės tikslams pasiekti R. A. skirtina bausmės rūšis - laisvės apribojimas 9 mėnesiams bei teismo įpareigojimai (BK 48 str. 4 d.).