Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-270/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
1-1656-270/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00046-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
J. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-270/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00046-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro V. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2013-08-19 nuo 9.00 val. iki 10.50 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Kalvarijų g. 28, baudžiamojoje byloje Nr. 1-182-298/2013 (teisminio proceso Nr. 1-57-1-01650-2012-1) teismo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusiuoju, prieš tai teismo pagal Lietuvos Respublikos BPK 277 str. pasirašytinai prisaikdintas sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti bei įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdamas, kad kaltinamasis V. A. išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad tiksliai nematė, kas jį 2012-08-26 apie 1.00 val. jo namuose, (duomenys neskelbtini), apipylė benzinu, tik pagalvojo, kad tai galėjo būti kaimynas V. A., nors 2012-08-26 (duomenys neskelbtini), kreipdamasis su pareiškimu į policiją ir liudytojo apklausos metu konkrečiai nurodė, kad jį padegti norėjo kaimynas V. A.; 2012-08-30 (duomenys neskelbtini). papildomos liudytojo apklausos metu parodė: „2012-08-25 apie 21.00 val. būdamas savo namuose, atsibudęs iš miego, nes degus skystis graužė akis, bei uždegęs šviesą pamatė savo kambaryje šalia lovos V. A..“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. Š. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2013-08-19 nuo 9.00 val. iki 10.50 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Kalvarijų g. 28, teismo posėdžio metu, apklausos metu, davė melagingus parodymus apie tai, kad tiksliai nematė, kas jį 2012-08-26 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apipylė benzinu. J. Š. pripažįsta, kad šie parodymai buvo melagingi. Tokius parodymus davė todėl, kad nenorėjo daugiau konfliktų su V. A. šeima, bijodamas pakartotinio įvykio. 2012-08-26 į jo namus atėjęs V. A. norėjo jį padegti už tai, kad J. Š. jį apvogė. J. Š. pagalvojo, kad V. A. gali pakartoti savo ketinimą sužaloti jį, jeigu jis bus pasodintas į kalėjimą. Dėl šių priežasčių J. Š. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2013-08-19, teismo posėdžio metu, apklausiamas davė melagingus parodymus. Prieš duodamas parodymus, J. Š. buvo pasirašytinai prisaikdintas sakyti tik tiesą ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. J. Š. nebuvo daromas psichologinis poveikis iš V. A. šeimos, tai buvo jo sprendimas duoti melagingus parodymus, kad toliau galėtų ramiai gyventi. J. Š. labai gailisi, kad teisme melavo (b. l. 61,70).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo J. Š. kaltę patvirtina sekantys įrodymai:

Iš priesaikos teksto matyti, kad J. Š. pasirašytinai prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. (b. l. 49)

2013-08-19 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti J. Š. parodymai. J. Š. parodė, jog tiksliai visko neprisimena, nes buvo šoko būsenoje, viską pradėjo suvokti tik po poros dienų. Jis žino, kad buvo apipiltas benzinu, tik nežino, ar tai buvo kaimyno darbas. Prieš tai buvo konfliktas su V. A.. Tiksliai nematė, kas jį apipylė benzinu. J. Š. paėmė telefoną ir iškvietė policiją. J. Š. pagalvojo, kad tai kaimynas V. A., tačiau jo nematė. Pareigūnai viską aiškinosi. J. Š. teigimu, antros apklausos metu galbūt jau buvo atsigavęs ir galėjo viską suvokti. Pirmame prašyme J. Š. rašė, kad nežino, ar tai buvo V. A.. Pas J. Š. atvyko pareigūnai – vyras ir mergina. J. Š. buvo susižalojęs koją, todėl pareigūnai paklausė, kas sulaužė jam koją. J. Š. atsakė, kad pats. Pareigūnai patarė sakyti, kad tai padarė V. A.. J. Š. tame kaime gyvena seniai, kaimyną V. A. pažįsta 10-15 metų, su juo normaliai bendravo. J. Š. pagal balsą jo atpažinti negalėtų, nes ne kiekvieną dieną su juo bendravo. Šviesa buvo, tik J. Š. nežiūrėjo į žmogų, o pradėjo bėgti. J. Š. pagalvojo, kad galėjo būti kaimynas V. A., nes vakare jie buvo susipykę, todėl ir pranešė policijai. J. Š. norėjo po įvykio pasikalbėti su V. A., tačiau jo nebuvo. Lapkričio pab. J. Š. parašė policijai pareiškimą, nes logiškai pagalvojo, kad tai negalėjo būti V. A.. Tuo metu mirė jo tėvai, brolis. J. Š. buvo šoke. Jis neįsivaizduoja, kas galėjo jį apipilti benzinu ir bandyti padegti. Po įvykio, iki antros apklausos, tiksliai datos neprisimena, galbūt po dviejų savaičių, J. Š. buvo susilaužęs dešinę koją. J. Š. nematė, ar asmuo, kuris bandė jį padegti, turėjo rankoje degtukus. J. Š. teigimu, kaime galėjo būti asmenų, su kuriais jis buvo susipykęs. Pas J. Š. buvo pavogtas benzininis pjūklas. J. Š. nematė, kaip buvo apsirengęs asmuo, kuris jį apipylė benzinu. J. Š. teigimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš V. A., kur J. Š. buvo pripažintas įtariamuoju ir nuteistas. Ši vagystė buvo padaryta prieš pasikėsinimą padegti, prieš vieną/du mėnesius. J. Š. kalbėjo su V. A. apie vagystę. Santykiai dėl to tarp jų nepablogėjo. (b. l. 52-53).

Įsiteisėjusiu 2013-10-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teisiamojo posėdžio metu užfiksuotais liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas, remiantis bylos duomenimis, pripažino, jog neginčytinai įrodyta, kad būdamas neblaivus V. A. tyčia apipylė nukentėjusįjį benzinu ir bandė jį uždegti, taip grasindamas jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Įvertinus nukentėjusiojo J. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kurie iš esmės skirėsi, teismas vertino, jog nukentėjusiojo J. Š. parodymai teisme yra melagingi (b.l. 2-5).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. Š., apklausiamas nukentėjusiuoju, prieš tai būdamas teismo pagal Lietuvos Respublikos BPK 277 str. pasirašytinai prisaikdintas sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti bei įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė melagingus parodymus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, J. Š. duota priesaika, jo parodymais duotais 2013-08-19 teisiamojo posėdžio metu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jis neteistas (b. l. 74, 81-83), galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų neturi (b. l. 84-85), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2013-10-28 iki 2013-11-04 (b. l. 87). 2014-03-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: nėra duomenų, kad J. Š. jam inkriminuojamos veikos metu sirgo ar šiuo meti serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 90). Į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. Š. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir siūlomais įpareigojimais sutiko (b.l. 94). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, J. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti J. Š. galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Zaicevas