- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 1-590-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00468-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- T. J.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nukentėjusiajam E. P., jo atstovui – advokatui Sauliui Alysui, kaltinamajai T. J., jos gynėjui – advokato padėjėjui Daliui Vaičiuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) dėstytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. 2011 m. gruodžio 7 dieną apie 12.53 valandą, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį FORD FIESTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, Birutės gatvėje, prie Šiaulių Medelyno pagrindinės mokyklos, esančios Birutės g. 40, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus, tai yra, artėdama Birutės gatve prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nuo Marijampolės link Geležinkelio gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti mažametės pėsčiosios H. P.ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai H. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės blauzdos abiejų kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamoji T. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu FORD FIESTA iš parduotuvės, jos važiavimo greitis buvo apie 20 km/val. Prieš ją važiavo mikroautobusas.Važiuodama per pėsčiųjų perėją, nukentėjusiosios nepastebėjo. Iš dešinės į kairę ėjusią nukentėjusiąją pamatė tik įvažiavusi ant pėsčiųjų perėjos, kai pažiūrėjo į dešinę. Tarp jos automobilio ir nukentėjusiosios buvo apie 2 metrai. Siekdama išvengti nukentėjusiosios pertrenkimo nutolinti kliūtį, pasuko vairą į kairę, nespausdama stabdžių pedalo. Prieš priešais pamatė atvažiuojantį sunkvežimį. Po to tik paspaudė stabdžių pedalą, tačiau išvengti pėsčiosios partrenkimo nepavyko. Nukentėjusiąją partrenkė automobilio dešiniuoju šonu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškūs, su sutrumpintu įrodymu tyrimu sutiko kaltinamoji, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamosios T. J. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta: kaltinamosios T. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriose nurodyta, kad T. J. parodė vietą kur įvyko kelių eismo įvykis, vietą, kur ji pamatė nukentėjusiąją ir ją partrenkė (b. l. 79-83); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriuose aprašyta įvykio vieta (b. l. 8-14, 15-17); transporto priemonės apžiūros protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad automobilis FORD FIESTA buvo techniškai tvarkingas (b.l. 18-19); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 238 duomenimis, kuriuose nurodyta, kad T. J. eismo įvykio metu buvo blaivi (b. l. 30); specialisto teismo mediko išvada, kurioje nurodyta, kad H. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l.34); nukentėjusiojo E. P. parodymais, kuriuose nurodyta, kad H. P. jam papasakojo, kad išėjo iš parduotuvės TAU, kuri randasi Birutės gatvėje ir priėjusi prie pėsčiųjų perėjos sustojo, nes reikėjo pereiti į kitą pusę, į mokyklą. Kurioje pėsčiųjų perėjos vietoje sustojo ant šaligatvio, nepamena. Paskui pamena, kad labai gerai pasižiūrėjo į dešinę, o kairėje nieko nepastebėjo ir paėjusi porą žingsnių, pradėjo lėtai bėgti. Daugiau nieko nebepamena. Nepamena, kas ją pakėlė nuo žemės, bet tikrai ne vairuotoja ir ji pamena, kad priėjusi moteris jai pasiūlė paskambinti tėveliui, ką ji ir padarė. E. P. po skambučio atvažiavo po 3-4 minučių. Atvažiavęs į įvykio vietą pamatė nuo TAU parduotuvės pusės kelkraštyje vyriškio už pažastų prilaikomą dukrą, kuri buvo jau dedama į greitosios pagalbos vežimėlį. Su ta pačia greitąja ir klasės mokytoja R. B. išvažiavo į ligoninę. Įvykio vietoje jau buvo atvažiavę du policijos ekipažai. Dukrą partrenkusio automobilio vairuotoja, tuo metu policijos pareigūnams aiškino eismo įvykio aplinkybes ir neskyrė jokio dėmesio sužalotai dukrai. Vėliau už kelių valandų vairuotoja aplankė dukrą Vaiko ir moters klinikos chirurgijos skyriuje (b.l. 35-36); liudytojos R. B. parodymais, kuriose nurodyta, kad jos klasės mokinys I. U., 8 metų amžiaus, paaiškino apie įvykį, įvykusį gruodžio 7 dieną, kad jis buvo tuo metu nuo įvykio vietos apie 50-100 metrų atstumu ir papasakojo, kad matė kaip H. ėjo per perėją nuo TAU prekybos centro pusės. Ji tiksliai išsiaiškino, kad H. ėjo, o ne bėgo, jis tai kelis kartus patvirtino. Ignas dar pasakė, kad matė, kaip atvažiavusi mašina Birutės gatve nuo parko pusės sustojo praleisti H. einančią iš kairės pusės, nuo TAU parduotuvės, o atvažiavusi mašina nuo Medelyno pusės jos nepraleido. Kokia sustojo mašina praleisti - negalėjo pasakyti, nes nepažįsta mašinų. Dar prisimena, kad iškart po įvykio Ignas minėjo, kad vairuotoja buvo užsižiopsojusi. Tokius Igno žodžius ji negali paaiškinti, nes jį paklausus, jis nesugebėjo to paaiškinti. Ji pati eismo įvykio nematė, tik išbėgo vėliau, be jos buvo dar susirinkę daugiau mokytojų, kurie irgi išėjo tik po įvykio (b.l 55-56); liudytojo G. S. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2011-12-07 apie 13 valandą buvo mokyklos pirmo aukšto fojė, dekoravo langus šventėms. Eidamas pro fojė duris, atkreipė dėmesį į gatvę, kur pėsčiųjų perėjoje pamatė stovinčias mašinas, mašinų kamštį ir keletą (3-4) žmonių. Pamatęs šį sambrūzdį, išėjo lauk pasižiūrėti, kas ten dedasi. Eidamas link gatvės, pamatė kaip vienas iš žmonių priešais save prilaiko ant vienos kojos stovinčią mergaitę. Priėjęs pamatė, kad tai jo mokyklos mokinė, ji buvo išsigandusi, nieko negalėjo pasakyti. Pamena iš nuogirdų, kad laikęs mergaitę vyriškis aiškino, kad jis mergaitę ištraukė iš po mašinos iš po priekio ir kad viskas įvyko prie jo akių. Moteris vairuotoja buvo strese, nieko nekalbėjo. Jis telefono neturėjo ir nuėjęs į mokyklą pasakė mokytojai R. B., kad nukentėjo jos klasės mergaitė. Iš mokyklos prie įvykio vietos jis išėjo pirmas ir be jo daugiau darbuotojų nebuvo, jis įvykio nematė ir kiek žino daugiau mačiusių mokinių ar darbuotojų nėra. Tuo metu, kada įvyko įvykis, nukentėjusiai mergaitei jau buvo pasibaigę pamokos (b.l. 59-60); liudytojo K. V. parodymais, kuriuose nurodyta, kad mergaitė ėjo per pėsčiųjų perėją nuo parduotuvės TAU pusės, link mokyklos pusės. Išėjo į pačią perėją per vidurį. Gali patvirtinti, kad ji ėjo, bet nebėgo. Iš pradžių pirmoje apklausoje sumaišė mergaitės ėjimo kryptį ir nurodė, kad ėjo nuo mokyklos pusės, nes po įvykio buvo didelis šokas ir nemiegojo 3 naktis, buvo susijaudinęs, labai išgyveno, kad jo akyse pertrenkė mažą mergaitę. Gali paaiškinti, kad prie perėjos įsidėmėjo tik tą vieną mergaitę, ar buvo prie perėjos daugiau žmonių ar vaikų nepamena. Mergaitė buvo praėjusi daugiau nei pusę vienos krypties eismo juostos, kada automobilis, atvažiavęs nuo Marijampolės gatvės pusės, ją partrenkė dešinės pusės priekiniu kampu. Ar smūgis buvo stiprus ar ne - pasakyti negali. Po smūgio mergaitė nukrito aukštielninka, ant nugaros. Automobilis nesustojo, palengva važiavo toliau ir pervažiavo mergaitei per kojas, lėtai dar važiavo toliau ir sustojo tik tada, kai jis sustabdė. Prieš įvykį jokių automobilių sustojusių prieš perėją praleisti mergaitės nebuvo nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Automobiliai stovėjo ne gatvėje, bet prie TAU parduotuvės aikštelėje. Į mergaitę partrenkusį automobilį prieš susidūrimą dėmesio neatkreipė, kokiu greičiu jis važiavo pasakyti negali, tik atkreipė dėmesį, kai jau buvo smūgis (b.l. 61-63); liudytojo K. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriose nurodyta, kad K. V. parodymų patikrinimo metu parodė vietas, kur jis būdamas pamatė mergaitę, kur buvo mergaitė, kur sustojo mergaitė prieš įžengdama į perėją, kur įvyko susidūrimas, kur nukrito mergaitė (b.l. 64-67). Nusikalstamos veikos objektas yra asmens sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.Subjektyvioji pusė pasireiškė neatsargumu. Kaltinamosios T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Nukentėjusysis ir kaltinamoji pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, tuo atleidžiant T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pateikė teismui susitaikymo protokolą.
Kaltinamoji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atlygino padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamoji byla jos atžvilgiu gali būti nutraukta.
Kadangi draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino padarytą neturtinę žalą, nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi neįgalumą, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, todėl kaltinamajai netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d.,
nusprendžia:
T. J. pripažinti padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., kaip kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.