Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui K. Š. ir jo atstovui A. Š. bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei Alinai Karpovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 20–22) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas arba NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2013-12?03 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104)-1767 ir 2014-02-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-475 bei įpareigoti NŽT įtraukti jį į Piliečių eilę, pagal kurią, A. Š. turėtų galimybė gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto valdyba 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V jo tėvui A. Š. suteikė neatlygintinai, ekvivalentine natūra 0,1800 ha žemės sklypą individualiai statybai prie (duomenys neskelbtini). Vilniuje. Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius 2008-04-07 raštu Nr. S22-305 pranešė, jog jo tėvas A. Š. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu bus įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko patvirtintą eilę lygiaverčiam žemės sklypui Vilniaus mieste gauti. Rašte nurodyta, kad kai eilės tvarka bus siūlomi lygiaverčiai žemės sklypai A. Š. paveldėtoja – pareiškėjo motina S. Š., bus informuota atskiru Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina S. Š. mirė 2011 m., nesulaukusi jokio rašto ar pranešimo. Būdamas S. Š. teisių paveldėtojas, pareiškėjas kreipėsi telefonu į NŽT, norėdamas sužinoti, kurioje eilėje yra įtraukta jo mama. NŽT darbuotojos A. R. ir I. B. telefonu jam pranešė, jog į eilę nei A. Š., nei jo paveldėtoja S. Š. įtraukti nebuvo. Tai padaryti tiesiog pamiršo atsakingi asmenys. Todėl 2013-11-08 pareiškėjas kreipėsi raštu į NŽT, prašydamas įtraukti jį, kaip S. Š. paveldėtoją, lygiaverčiam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-12-03 sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104)-1767 atsisakė tenkinti jo prašymą, nurodydamas, jog neva nebuvo išreikšta valia dėl lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai gavimo. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas apskundė jį NŽT direktoriui, tačiau 2014-02-24 NŽT sprendimu jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjo teigimu, kuomet buvo gautas 2008-04-07 kompetentingos institucijos raštas Nr. S22-30, informuojantis, kad jo tėvas A. Š. bus įtrauktas į eilę sklypui Vilniaus mieste gauti, tuomet jis įgijo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, suteikiant žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Pasak pareiškėjo, ši teisė buvo įgyta įstatymo nustatytu laikotarpiu ir pagrindais, todėl turi būti ginama. Pareiškėjas pažymėjo, kad S. Š. nuosavybės teisių atkūrimą tvarkė valstybės institucijos, kurios yra atsakingos už tinkamą teisės aktų taikymą, piliečių informavimą apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei jų pateiktų prašymų trūkumų šalinimą. Pasitikėdamas valstybės institucijomis ir jų darbuotojų kompetencija tikėjosi, kad bus įtrauktas į piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises, suteikiant žemės sklypų individualiai statybai, eilę Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 2.3-907-1 pagrindu. Dėl kokių priežasčių tai neįvyko, pareiškėjas nežino, tačiau nurodo, jog institucijų nesusikalbėjimas ar klaidos neturėtų būti vertinamos jo nenaudai.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 91–97) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. Š. 1991-10-10 Vilniaus rajono Avižienių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Š. turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašymo skiltyje „Pretendentų į žemę valia“ nurodyta „gauti žemę tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje“. A. Š. 1992-02-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir prašymo skiltyje „Pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas“ pabraukta „ekvivalentine natūra" ir visi nuosavybės teisių atkūrimo būdai palikti. 1996-08-12 A. Š. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir prašymo 2 punkte „Naują žemės sklypą individualiai statybai“ nurodytas brūkšnys, prašymo 3 punkte „Už likusią žemę prašau kompensuoti šiais būdais" pabraukta „suteikiant lygiavertį miško plotą", kiti būdai išbraukti. Pareiškėjas, 2003-03-28 teikdamas prašymą, pageidavo žemę susigrąžinti natūra, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kuo arčiau miesto. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad 1998-10-10 mirus pareiškėjo tėvui A. Š. Vilniaus miesto 1 notarų biure 1999-04-06 pareiškėjo motinai S. Š. buvo užvesta paveldėjimo byla. Taigi, 2003-03-28 pateikdamas prašymą ir išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pareiškėjas neturėjo teisės atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu A. Š. į buvusio savininko J. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, nes paveldėjimo byla 1999-04-06 buvo užvesta S. Š. vardu. Pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą galėjo tik S. Š., tačiau iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003-04-01 suteikta galimybe nepasinaudojo ir valios dėl atkūrimo būdo nepakeitė. Pareiškėjo 2003-03-28 prašymas institucijoms, vykdžiusioms ir vykdančioms nuosavybės teisių atkūrimą, jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Todėl Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767 neteisingai nurodyta, kad pareiškėjas, pasinaudojęs Atkūrimo įstatymo suteikta galimybe, 2003-03-28 pateiktu prašymu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atkurti grąžinant žemę natūra, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kuo arčiau miesto.

Atsakovas pažymėjo, kad A. Š. nuosavybės teisės atkurtos: Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V suteikiant neatlygintinai naują 0,18 ha žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, Vilniaus apskrities valdytojo 1996-09-06 sprendimu Nr. 01-33 suteikiant lygiavertį miško plotą, Vilniaus apskrities viršininko sprendimais grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) - 2005 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3272, 2006 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3525, 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4833, 2009 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7652, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 49S-223 ir 2005 m. liepos 28 d. parengta Vilniaus apskrities išvada dėl žemės miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 01-2.12-87. A. Š. likusios negrąžintos žemės plotas buvusiame Fabijoniškių rėžiniame kaime - 0,9456 ha, buvusiame Visorių kaime - 5,0188 ha. Nuosavybės teisės į neatkurtą žemės plotą turėtų būti atkuriamos pagal paskutiniame iki teisės aktų nurodyto termino (2003-04-01) pateiktame prašyme, t. y. A. Š. 1996-08-12 prašyme, išreikštą valią - gauti lygiavertį turėtajam miško žemės plotą. Pareiškėjas 2013-11-08 Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kuriame pageidavo, kad A. Š. pavardė būtų įrašyta į Piliečių, kurie pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste, eilę (toliau – ir Piliečių eilė). Tačiau Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gruodžio 3d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767 prašymo netenkino.

Atsakovas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsniu redakcija, galiojusia iki 2012-01-31, bei redakcija, galiojančia nuo 2012-02-01, galima teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau, t.y. po 2003-04-01, pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu. Be to, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo savo iniciatyva iki 2012-01-31 turėjo teisę parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo darbus (iki 2010-06-30 apskrities viršininkas, nuo 2010-07-01 Nacionalinė žemės tarnyba). Nuo2012-02-01 buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, nebepaliekant Nacionalinei žemės tarnybai teisės parinkti atkūrimo būdo. Todėl pareiškėjo nurodytas būdas – gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, institucija vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą neparinko, t. y. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-01-31 A. Š. pavardės neįtraukė į Piliečių eilę. Taigi, nors tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos (likviduota nuo 2010-07-01) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-04-07 rašte Nr. S22-305 nurodė, kad įrašys į Piliečių eilę, tačiau šiuo metu atsakovas nurodo, kad tokio veiksmo NŽT atlikti neturi teisės. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad apie minėtą įstatymo pakeitimą ir galimybę pakeisti valią bei prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais Vilniaus miesto skyrius informavo visus pretendentus, pageidaujančius atkurti nuosavybės teises į Vilniaus mieste turėtą žemę, kuriems nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo baigtas, tame tarpe ir A. Š. įpėdinė S. Š.. Ji apie tai buvo informuota 2012-02-01 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-543.

Atsakovo teigimu, kadangi A. Š. valios gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01) nebuvo išreiškęs, jam mirus, pareiškėjo motina S. Š. taip pat neišreiškė valios gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą Vilniaus mieste, nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl Vilniaus miesto skyrius 2013-12-03 rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767 pagrįstai nurodė, kad negali A. Š. pavardę įrašyti į Piliečių eilę, pagal kurią A. Š. turėtų galimybę gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti.

2008-03-13 raštu (b.l. 36) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu informuoti ar yra įtrauktas į sąrašą sklypui gauti. 2008-04-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S22-305 pranešė pareiškėjui, jog jo tėvas A. Š. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu bus įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2.3-907-1 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintą eilę, lygiaverčiam žemės sklypui Vilniaus mieste gauti. Apie tai bus informuota A. Š. turto paveldėtoja S. Š. atskiru Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu (b. l. 4).

2009-10-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-7652 buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui A. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0010 ha žemės, grąžinant ją natūra (b. l. 31–32).

2012-04-05 raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-580 (b.l. 47-48) NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo pareiškėją, kad A. Š. likęs neatkurtas žemės plotas: 0,9820 ha (duomenys neskelbtini) ir 5,0188 ha (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. 2012-05-22 raštu pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui nurodė pageidaujantis buvusiame Fabijoniškių rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, 0,9820 ha žemės plotą atkurti natūra, (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, 2,0188 ha žemės plotą atkurti natūra, o už likusią dalį – 3 ha gauti kompensaciją pinigais (b.l. 46).

2013-03-18 NŽT sprendimu Nr. 49S-223 buvo atkurtos nuosavybės teises į piliečiui A. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,03645 ha žemės, grąžinant žemę natūra (b. l. 44–45).

2013-11-08 NŽT Vilniaus skyriuje buvo gautas pareiškėjo K. Š. prašymas įtraukti jį, kaip S. Š. paveldėtoją, A. Š. atkurtam lygiaverčiam žemės sklypui Vilniaus mieste gauti (b. l. 5–6).

2013-12-03 NŽT Vilniaus miesto skyrius sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104)-1767 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjas K. Š. neišreiškė valios dėl lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn (b. l. 7–8).

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, apskundė jį NŽT direktoriui, prašydamas įpareigoti NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojus atlikti įstatymo nustatytus veiksmus, t.y. įtraukti jį į Piliečių eilę (b. l. 9–10).

2014-02-24 NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-475 jo skundą atmetė (b. l. 11–14).

Byloje spręstinas ginčas dėl 2013-12-03 NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SF-(14.49.104)-1767 ir 2014-02-24 NŽT sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-475 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

NŽT Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013-11-08 prašymą (b.l. 5-6) ginčijamu 2013-12-03 sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767 (b.l. 7-8) nurodė, jog pareiškėjui negali būti suteiktas naujas lygiavertis žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus miesto teritorijoje. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamą sprendimą pagrindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 37 ir 38 punktų nuostatomis, kuriose nustatyta, kad piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę eilė sudaroma pagal piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises, prašymų padavimo datą, o lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Be to, atsakovas rėmėsi ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais (2003-04-01) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Ginčijamas sprendimas taip pat pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V buvo suteiktas neatlygintinai, ekvivalentine natūra 0,1800 ha žemės sklypas individualiai statybai prie (duomenys neskelbtini)., Vilniuje ir kad, atsakovo vertinimu, pareiškėjas, pasinaudojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo suteikta galimybe, 2003-03-28 prašymu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bei pageidavo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atkurti natūra Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone kuo arčiau miesto.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamu sprendimu nurodė galiojančius teisės aktus, kuriais yra apibrėžiama piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės sudarymo tvarka ir piliečių valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atlyginama už valstybės išperkamą turtą, išreiškimo terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame sprendime yra nurodytas teisinis reglamentavimas yra aktualus sprendžiant dėl naujai pateiktų prašymų žemės sklypui individualiai statybai suteikti.

Byloje nustatyti faktiniai duomenys: Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993-04-27 sprendimas Nr. 342-1157 (b.l. 84) ir Vilniaus miesto valdybos 1993-05-06 potvarkis Nr. 827V (b.l. 83) bei 1993-08-05 potvarkis Nr. 1416V (b.l. 84) įrodo, kad A. Š. buvo parinktas nuosavybės atstatymo būdas – ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 h neviršijantį žemės sklypą individualiai statybai. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamame sprendime nurodo, kad pareiškėjas dar 2003-03-28 pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau byloje esantis pareiškėjo 2003-03-28 prašymas (b.l. 98) negali būti vertinamas, kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimas. Iš minėto prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, jog 1993-12-14 sprendime Nr. 481-427-2 (b.l. 82) klaidingai nurodytas grąžintinos žemės plotas – 7,89 ha, vietoj archyvo dokumentuose nurodytų 25 ha žemės. Šiuo prašymu pareiškėjas ir I. Š., be kita ko, nurodė, jog pageidauja likusią žemę (kurios atžvilgiu sprendimas dar nepriimtas) grąžinti natūra Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone kuo arčiau miesto. Kadangi minėtame prašyme pareiškėjas nenurodo jokio pageidavimo dėl priimto sprendimo 7,89 ha žemės klypo grąžinimo ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą individualiai statybai, atsakovo išvada, jog pareiškėjas pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, vertintina kaip nepagrįsta. Tai, jog pareiškėjo valia nebuvo pakeista, rodo jo 2008-03-13 prašymas (b.l. 56) informuoti ar yra įtrauktas į sąrašą sklypui gauti, kelintas yra eilėje ir kada gali tikėtis sklypą gauti. Tai, kad pareiškėjo valios pakeitimas nebuvo fiksuojamas ir institucijose, įrodo ir į bylą pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-04-07 raštas Nr. S22-305 (b.l. 4). Visi šie nustatyti ir teismo sprendime aptarti faktiniai duomenys leidžia neabejotinai spręsti, kad pareiškėjas turėjo pagrįstų lūkesčių, jog atsakingos ir atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos veiks taip, kaip buvo įsipareigojusios, t.y. jis, kaip S. Š. paveldėtojas, bus įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-05 įsakymu Nr. 2.3-907-01 patvirtintą eilę, lygiaverčiam žemės sklypui Vilniaus mieste gauti.

Primintina, kad nagrinėjamu atveju administracinė procedūra buvo pradėta pareiškėjo 2013-11-08 prašymo (b.l. 5-6) pagrindu, kuriame pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kokiais administraciniais aktais buvo įtvirtinta jo teisė būti įtrauktam į pretendentų gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste ir paprašė, kad šie aktai būtų įgyvendinti. NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu 2013-12-03 sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767 pareiškėjui nurodė galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau nepateikė išaiškinimo dėl anksčiau priimtų administracinių aktų vykdymo, tuo pažeisdamas atsakomybės už priimtus sprendimus principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 11 p. Tuo pačiu pripažintina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamą sprendimą pagrindė ne objektyviais duomenimis (dėl pareiškėjo valios pakeitimo) ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas. Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013-12-03 sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767 laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas. Kadangi neteisėtu ir naikintinu pripažintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas, taip pačiais motyvais naikintinas ir ginčijamas NŽT 2014-02-24 sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-475 (b.l. 11-14), kuris iš esmės pagrįstas tais pačiais faktiniais duomenimis, tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis ir argumentais.

Nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius bei priimti sprendimus pavesta Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos diskrecijai (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17, 18 str.). Teismas neturi įgaliojimų vykdyti viešojo administravimo subjekto funkcijų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT įtraukti jį į piliečių eilę, pagal kurią A. Š. turėtų galimybę gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1767.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-475.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti K. Š. 2013 m. lapkričio 8 d. prašymą (reg. Nr. 49GF-4002).

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.