Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-190-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2S-190-560/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
T. K.
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-190-560/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.; 122.4; 128.17. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) L. B. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

T. K., užtikrindamas iki 2011-04-14 suteiktos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120100010249, 2010-07-12 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė L. B. skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 62/1228 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-24 nutartimi Nr. 4456/2011 areštavo šį įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir įspėjo skolininką T. K., kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos – 95 339 Lt (t.y. 70 000 Lt skolos, 25 200 Lt delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio), įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. B. 2011-10-04 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-10-07 nutartimi Nr. 4456V/2011 pareiškėjos L. B. prašymą tenkino ir nutarė: 1. išieškoti iš skolininko T. K. kreditorės L. B. naudai skolą: 70 000 Lt negrąžinto kredito, 25 200 Lt delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso: 95 339 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; 2. priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkui T. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 628/1228 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo T. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-11-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti ir procesą nutraukti; leisti pasirašyti taikos sutartį su kreditore. Pripažįsta, kad yra skolingas kreditorei, niekada neginčijo paskolos sutarties, o kilusį ginčą nori išspręsti taikiai, bendradarbiauti su kreditore, todėl prašo teismo leisti atsakovui ir kreditorei sudaryti taikos sutartį. Pažymi, kad kreditorius prašo išieškoti 70 000 Lt paskolos bei 25 000 Lt delspinigių. Delspinigiai sudaro daugiau nei trečdalį skolos. Paskolos sutarties terminas buvo tik 281 diena, todėl, apelianto vertinimu, prašomas delspinigių dydis yra neprotingai didelis, jis įgyvendina ne kompensuojamąją funkciją, o baudinę funkciją. Dėl šių aplinkybių, apelianto manymu, teismas turėtų įvertinti, ar šiuo atveju prašoma delspinigių suma yra protinga.

Atsiliepimas

Pareiškėja L. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad tokio dydžio delspinigiai buvo numatyti sutartyje ir atitiko šalių valią. Delspinigių dydis yra viena pagrindinių paskolos sutarties sąlygų. Kitomis sąlygomis pareiškėja nebūtų skolinusi lėšų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad nurodomas delspinigių dydis neatitinka protingumo kriterijų ar paskolų rinkos sąlygų. Be to, apeliantas kelis kartus žadėjo grąžinti paskolą arba jos dalį, tačiau pažadų netesėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad T. K., užtikrindamas iki 2011-04-14 suteiktos paskolos pagal 2010-07-07 paskolos sutartį ir jos pakeitimus grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120100010249, 2010-07-12 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė L. B. skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 62/1228 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkas T. K. savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdė, todėl kreditorė L. B. pateikė prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-24 nutartimi areštavo skolininko įkeistą turtą ir įspėjo skolininką, kad jei per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos skolininkas nesumokės įsiskolinimo, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nutartis buvo įteikta skolininkui 2011-08-31, tačiau įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, skola negrąžinta. Pareiškėja L. B. 2011-10-04 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-07 nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos prašymas ir nutarta išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, jį parduodant iš varžytinų.

Suinteresuotas asmuo T. K., nesutikdamas šia teismo nutartimi ir prašydamas panaikinti šią nutartį, o kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti ir procesą nutraukti bei leisti sudaryti taikos sutartį, pagrinde teigia, kad jis nori ginčą išspręsti taikiai bei kad išieškoma delspinigių suma yra nepagrįstai didelė.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį bei kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti ir procesą nutraukti, nepateikia jokių teisinių bei faktinių argumentų tokiam procesiniam sprendimui priimti, todėl toks atskirojo skundo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad procedūriniai reikalavimai priimti skundžiamą nutartį buvo įvykdyti nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šią nutartį.

Pažymėtina, kad pagal LR CPK nuostatas bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti ginčą taikos sutartimi. Priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto yra viena iš civilinio proceso stadijų, todėl vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (LR CPK 595 str.) išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Tam nereikalingas teismo leidimas, tačiau šalių sudaryta taikos sutartis turi būti patvirtinta teismo LR CPK 140 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Apeliantas taip pat nesutinka su nurodytu išieškoti delspinigių dydžiu. Kaip jau minėta, argumentai, kuriais ginčijama hipoteka užtikrintos paskolos sutarties pagrindu išieškomų sumų dydžiai (įskaitant ir delspinigių dydis), nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas hipotekos teisėjui nenustato pareigos patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, palūkanas ar delspinigius. Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio, nagrinėjamu atveju – kreditoriaus priskaičiuotų delspinigių dydžio, skaičiavimo būdo ir laikotarpio, už kurį jie skaičiuojami, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti kaip atitinkanti CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimus, o atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius