Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. kaltinamas tuo, kad 2020 m. sausio 26 d., 2.20 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, stabdomas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį. Įvykio metu apgadino ne jam priklausantį automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, jam administracinio nusižengimo protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje (b. l. 1–2), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, gautas transporto priemonės savininkės prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

S. B., surašant administracinio nusižengimo protokolą paaiškino, kad vairavo automobilį be teisių, policijai nestojo, nes išsigando, kad be teisių. Todėl bėgdamas nesuvaldė ne savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė eismo įvykį (b. l. 1).

Be S. B. prisipažinimo, teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius protokole nurodytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas (b. l. 1–2); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 26 d., apie 2.20 val., važiuodami (duomenys neskelbtini), pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, kurį tarnybinio automobilio raudonos-mėlynos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu stabdė. Tačiau automobilis nestojo ir nuvažiavo toliau. Pradėjus vytis automobilį, S. B. nepasirinkęs saugaus greičio ir bandydamas sukti į kiemus posūkyje, ties namu, (duomenys neskelbtini), neišvairavo transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė eismo įvykį. S. B. nustatytas 0,11 prom. neblaivumas, jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Eismo įvykio metu S. B. apgadino draugei priklausantį automobilį „Volvo“, kelio bortelį bei žalią veją (b. l. 3); eismo įvykio schema (b. l. 4–5); alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas, patikros sertifikatas (b. l. 6–7, 8); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b . l. 9); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 10); kompaktinis diskas su įvykio fotonuotraukomis (b. l. 12); asmens duomenys, iš kurių matyti, kad S. B. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 21); VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad transporto priemonės „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra K. Š. (b. l. 26); kita bylos medžiaga.

S. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį atsakomybę, užtraukia neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti KET pažeidimą ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.

Nagrinėjamoje byloje aktualus sąvokos „kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė“ aiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodytų pažeidimų (2 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kurie atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo požymius, padarymo, yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu, pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2, 3 dalis nekyla (nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-62-2509/2010, N-261-3550/2010, N-62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-3550/2010, N-261-46/2011, N-575-435/2012, N-261-1024/2012). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011, LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019). Nagrinėjamu atveju S. B., be kita ko, kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta tik jo vairuota, ne jam priklausanti, transporto priemonė. Nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio metu galimai buvo apgadintas ir kelio bortelis bei žalia veja, tačiau šių aplinkybių administracinio nusižengimo protokole esančiame kaltinime nėra nurodyta ir duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir teismų suformuotą praktiką, vien tik S. B. vairuoto, nors ir ne jam priklausančio, automobilio apgadinimas nesukelia atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Tačiau S. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl S. B. inkriminuota ANK 423 straipsnio 1 dalis perkvalifikuotina į ANK 424 straipsnio 2 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad S. B., 2020 m. sausio 26 d., 2.20 val., vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino vairuotą, ne jam priklausančią, transporto priemonę. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 16, 127 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, todėl jis baustinas.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, o vairavimas neturint teisės vairuoti ir nestojimas stabdant policijos pareigūnams, kelia didelį pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, jų turtui, todėl šis pažeidimai priskirtini prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusižengimas (ANK 424 straipsnio 2 dalyje) padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Skiriant nuobaudos rūšį ir jos dydį atsižvelgiama į tai, kad nėra S. B. atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nusižengimų sunkumą, į asmenį charakterizuojančius duomenis: anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka (b. l. 14–20), teistas (b. l. 22–24), nedirba (b. l. 25). Įvertinus visų šių aplinkybių visumą, S. B. už administracinių nusižengimų, numatytų 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtinos sankcijose numatytos didesnės nei vidurkis baudos. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Iš bylos duomenų matyti, kad S. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kadangi iš bylos duomenų matyti, jog S. B., naudodamasis šia teise padarė vienus pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kurie kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių, todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje ir kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, ši administracinio poveikio priemonė už šį administracinį nusižengimą jam skirtina įvertinant įstatyme nurodomas aplinkybes, atimant (uždraudžiant) teisę vairuoti transporto priemones vidutiniam terminui – ketveriems metams (pagal ANK 426 straipsnio 5, 7 dalis), jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne S. B., o K. Š.. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų žinojęs, jog juo bus daromi administraciniai nusižengimai. Pats S. B. paaiškino, kad automobilį pasiėmė be savininkės žinios. Transporto priemonės savininkė K. Š. prašyme nurodė, jog S. B. automobilį pasiėmė savanaudiškai. Todėl, šiuo atveju, nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Be to, teismas sprendžia, kad skiriama bauda ir administracinio poveikio priemonė yra pakankamos priemonės pažeidėjui nubausti bei auklėti. Atsižvelgiant į tai, automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas bei grąžintinas savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. B. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje bei skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nutarimui, transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti transporto priemonės savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam asmeniui.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį 20110070982, esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.