Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-350-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-12-08Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-03-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-30
Bylos Nr.
1A-129-350-2011
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00344-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gaputis Ričardas, Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
S. K.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-129-350/2011

Teisėja Artūras Dilys Baudžiamojo proceso Nr. 1-83-1-00344-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. kovo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nuteistajam S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal BK 164 str. ir nuteistas devynerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad jis pagal 1999-09-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo nutarta išieškoti alimentus I. K. naudai dukros E. K., gim. 1994-04-21 išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio ( pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės, šį nutarimą 2009-03-03 pakeitus Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu nuo 2008-11-21 priteisus išlaikymą E. K. periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009-08-19 iki 2009-11-10, nuo 2009-12-31 iki 2010-02-09, nuo 2010-02-09 iki 2010-04-27, nuo 2010-04-27 iki 2010-07-09, nuo 2010-07-09 iki 2010-09-01 nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaiko išlaikymui, taip vengdamas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą E. K., dėl ko 2010-09-01 sudarė 4512,73 įsiskolinimas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.

Neginčija teismo jam nustatytos pareigos išlaikyti vaiką ir kiek gali, šią pareigą vykdo. Po teismo sprendimo dukrai išlaikymą teikė pilnai, tačiau vėliau, jį keleriopai padidinus, dėl sunkios ekonominės padėties, bedarbystės, savo turtinės padėties ir asmeninių aplinkybių, visiškai ir kasmėnesinėmis išmokomis išlaikymo teikti nebegalėjo. Tuo labiau, kad didėjo ne tik dukros, bet ir jo dabartinės šeimos, tame tarpe ir dviejų vaikų poreikiai. Išlaikymą dukrai teikė, tik tai darė nereguliariai, ne pilna apimtimi ir tai darė ne dėl sąmoningo siekimo neteikti išlaikymo, o dėl to, kad neturėjo pastovaus darbo ir negalėjo gauti savalaikių pajamų. Šios pareigos nevykdė dėl svarbių priežasčių, todėl mano, kad šios aplinkybės nerodo jo piktybiškumo siekiant neteikti dukrai teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir tai šalina baudžiamąją atsakomybę. Viso jam inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu, jis dukters išlaikymui kelis kartus yra sumokėjęs žymiai didesnes pinigų sumas, nei jam priteista. Be to, tyrimo eigoje padengė visą įsiskolinimą. Tai paneigia piktybiškumą vengiant išlaikyti vaiką.

Nesutinka su teismo išvada, kad atsisakydamas darbo biržoje siūlytų darbų, siekė neapskaityti darbo užmokesčio ir tai laikoma vengimu mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Siūlomi darbai buvo apmokami minimaliai, todėl gaunamo atlyginimo ne tik neužtektų dukrai išlaikyti, bet iš jo negalėtų pragyventi ir jo dabartinė šeima.

Tas faktas, kad dabartinės šeimos gyvenamasis namas povedybine sutartimi pripažintas dabartinės sutuoktinės L. K. asmenine nuosavybe, negali būti laikoma kaip įrodymu, vengiant išlaikyti dukrą. Namas įgytas L. K. ikisantuokinėmis lėšomis, todėl povedybine sutartimi ir buvo sutarta dėl tokio turto teisinio režimo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad išsituokęs su I. K., jokio turto negavo, savo lėšų namui įgyti neturėjo.

Be to, pažymi, kad netgi pripažinus jį kaltu dėl vengimo išlaikyti vaiką, jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, be jokio teisinio motyvavimo paskyrė įpareigojimą, kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose. Inkriminuota veika niekaip nesusijusi su buvimu ne namuose nakties metu, nėra jokio būtinumo skirti šį įpareigojimą. Šis įpareigojimas tik apsunkina galimybes ieškotis pamaininio darbo, susijusio su komandiruotėmis, kas yra žalinga tiek nukentėjusiajai tiek dukrai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, kad jis kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo dukters išlaikymui. Apelianto skundo argumentas, kad jis savo dukros negalėjo remti dėl savo sunkios materialinės padėties, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999-09-30 nutarimu I. K. buvo priteisti alimentai iš apelianto jų dukros E. K. išlaikymui iki jos pilnametystės, mokant po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio ( pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį ir to paties teismo 2009-03-03 sprendimu 1999-09-30 nutarimas buvo pakeistas - S. K. nuo 2008-11-21 priteisus išlaikymą E. K. periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 11-16). Iš byloje esančio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo matyti, kad teismas pakeisdamas 1999-09-30 nutarimą ir priteisdamas iš S. K. išlaikymą dukrai E. K. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, įvertino apelianto turtinę padėtį ir nustatė atitinkamo dydžio išlaikymą dukrai atsižvelgdamas į tai, kad nuo 1999-09-30 jo turtinė padėtis pagerėjo: S. K. 2003 m. įsigijo automobilį, 2008 m., automobilį įgijo jo sutuoktinė L. K., 2005 m. sutuoktinės vardu buvo įgytas žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas su garažu ir atskiru pirties pastatu. Kadangi minimas turtas įgytas S. K. ir L. K. santuokos metu laikytina, kad jis priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors apeliantas skunde teigia, kad namas pastatytas už sutuoktinės pinigus įgytus iki santuokos, (teismo posėdyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad sklypas pirktas už sutuoktinės parduotą butą b.l. 11), tačiau teismas nustatė, kad sklypas namui statyti pirktas 2005 m., o L. K. butas parduotas tik 2008 m., tai reiškia, namo statybai ir savo asmeniniams poreikiams apeliantas pinigų turėjo, tačiau vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo dukros išlaikymui, pirmenybę teikdamas tik savo dabartinei šeimai.

Iš Rokiškio darbo biržos pažymos matyti, kad S. K. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2000-05-29 iki 2000-05-30, nuo 2002-01-24 iki 2002-01-25, nuo 2007-04-03 iki 2008-03-07, nuo 2008-11-27 iki 2009-11-30, nuo 2009-12-02 iki 2010-11-05, darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn., nurodytais laikotarpiais nedarbo draudimo išmokos mokamos nebuvo ( b.l. 81,105). Apeliantas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad darbo birža siūlydavo jam darbus, tačiau jis darbų atsisakydavo, nes darbai neatitikdavo jo kvalifikacijos, uždarbio, darbo sąlygų. Jo specialybė technikas –mechanikas, darbo ieškodavosi pats, savarankiškai, dirbdavo nelegaliai, atsitiktinius darbus. Stengėsi išlaikyti dabartinę savo šeimą, kurioje auga du vaikai, todėl priteistą išlaikymą dukrai mokėjo nereguliariai ( b.l. 109). Tokiu būdu iš bylos duomenų darytina išvada, kad apeliantas turėjo pajamų šaltinį, kurio jam užteko savo ir savo dabartinės šeimos poreikiams tenkinti, ko neneigė ir pats apeliantas. Vadinasi jis turėjo galimybę teikti išlaikymą ir dukrai, tačiau to nedarė. Šios aplinkybės rodo, kad S. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo dukros išlaikymui. Nors apeliantas teigia, kad privalo išlaikyti ir savo dabartinę šeimą, kurioje auga du vaikai, tačiau tai negali būti pagrindu priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes kol yra galiojantis tuo klausimu teismo sprendimas, nuteistasis besąlygiškai privalo jį vykdyti.

Įstatymas numato, kad vengimas išlaikyti vaiką yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti alimentus, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas sąmoningai nevykdė savo pareigos, tai yra, nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas dukros išlaikymo nustatytais terminais, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Nuteistasis, žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaiką, pastovaus darbo neieškojo, darbo biržoje siūlomų darbų atsisakydavo, tai yra nesiėmė priemonių šiai pareigai vykdyti. Iš to seka, kad nuteistasis sąmoningai vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą savo dukrai iki jos pilnametystės ir padarė nusikaltimą numatytą BK 164 str.

Iš byloje esančios S. K. iš L. K. vedybų sutarties kopijos matyti, kad ja buvo nustatytas jų turimo turto teisinis režimas ir sutarta, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir turtinės teisės, įgytos sutuoktinio vardu iki ir po vedybų sutarties sudarymo, asmenine nuosavybe priklauso sutuoktiniui, valdančiam turtą asmeninės nuosavybės teise (b.l. 23-24), t.y. šiuo atveju priklauso S. K. sutuoktinei L. K., su kuria apeliantas santuoką sudarė 2002-12-31. Tačiau sutartis buvo sudaryta 2009-07-15, t.y. po to Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo priėmimo, kuomet jam buvo priteistas dukros išlaikymas, tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad S. K., pakeitė bendrąja jungtine nuosavybe jam priklausančio turto teisinį režimą tam, kad užkirsti kelią nukreipiant išieškojimą į jo turimą turtą ir tai padarė turėdamas tikslą nuslėpti savo turtą, vengdamas išlaikyti dukrą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 20 str., tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir, remdamasis visų bylos įrodymų analize, pagrįstai S. K. pripažino kaltu pagal BK 164 str. Šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos tinkamai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva patvirtina jį neturėjus lėšų ir negalėjus teikti vaikui išlaikymą, nepaneigia aptartų teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str.

Tačiau, kolegijos nuomone, S. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta neteisinga bausmė.

Sutinkamai su BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų darymo, atimant ar apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė- laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant jį tuo laikotarpiu nuo 21 iki 6 val. būti namuose. Šiuo įpareigojimu ypač griežtai suvaržoma nuteistojo judėjimo laisvė Pirmos instancijos teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl nuteistajam paskyrė tokį įpareigojimą ir kaip jis galėtų padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad S. K. padarytas nusikaltimas niekaip nėra susijęs su apelianto buvimu ar nebuvimu naktimis namuose, todėl tokio įpareigojimo paskyrimas šiuo atveju ne tik kad nepadeda įgyvendinti bausmės tikslų, bet ir akivaizdžiai neproporcingai padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui suvaržo nuteistojo teisę pasirinkti buvimo vietą bei prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

Pažymėtina ir tai, kad tokiu įpareigojimu ženkliai suvaržoma net ir nuteistojo galimybė įsidarbinti (pvz. dirbti pamaininį darbą ar darbą kitame mieste), o tuo pačiu jam apribojama galimybė teikti privalomą išlaikymą savo vaikams, nors būtent už tokios pareigos nevykdymą S. K. skundžiamu nuosprendžiu ir nuteistas. Dėl šių motyvų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam įpareigojimas būti tam tikru laiku namuose paskirtas aiškiai nepagrįstai, o tuo pačiu paskirta ir aiškiai neteisinga bausmė. Dėl to nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.)

LR BK 48 str. numato teismui teisę, bet ne pareigą, paskyrus laisvės apribojimo bausmę skirti ir vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo skirtas tik vienas minimas įpareigojimas, kuris dėl aukščiau išdėstytų motyvų yra paskirtas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokie kiti draudimai ir įpareigojimai, kad ir galintys padėti maksimaliai pasiekti bausmės tikslus, pablogintų nuteistojo teisinę padėtį, o baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija kitų draudimų ar įpareigojimų S. K. skirtini negali ir vadovaujantis BPK 320 str. 4 d. nuostata, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skunduose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.,-

nuspr endė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas Gaputis Ričardas GilysNijolė Sušinskienė