Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Birutės Jonaitienės (pranešėja)

dalyvaujant ieškovėms E. S., V. P., E. P., J. P., ieškovų atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, atsakovės UAB „Sekundė“ atstovei advokatei Giedrei Domkutei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S., V. P., E. P. ir J. P. bei atsakovo UAB „Sekundės redakcija“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-400/2009 pagal ieškovų E. S., V. P., E. P. ir J. P. ieškinį atsakovams UAB „Sekundės redakcija“, I. K., A. R. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai E. S., V. P., E. P. ir J. P., sutikslinę ieškinį (b. l. 4-7), vadovaudamiesi LR CPK 5 str. prašė:

1) priteisti iš atsakovų UAB „Sekundės redakcija“, I. K. bei A. R. solidariai neturtinės žalos atlyginimą: E. P. 10 000 Lt, V. P. 10 000 Lt, J. P. 5 000 Lt, E. S. 5 000 Lt;

2) įpareigoti atsakovą UAB „Sekundės redakcija“ nemokamai paskelbti atsiprašymą be komentarų, toje pačioje vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos leidinių su siūlomu tekstu:

„Praėjusių metų lapkričio 23 d. mūsų laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis „Kraujo klane gaujos vadeiva“ apie Panevėžyje nužudytą J. P.. Prie publikacijos buvusi žuvusiojo nuotrauka kraujo klane įžeidė, suteikė daug skausmo ir papiktino J. P. artimuosius. Nuotrauka išspausdinta negavus žuvusiojo artimųjų sutikimo, leidimo dėl jos publikavimo.

Artimųjų teigimu žiaurūs nuotraukos vaizdai šokiravo ne tik šeimos narius, bet ir kitus laikraščio skaitytojus.

„Sekundė“ gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas. Jose pripažįstama, kad redakcija neturėjo piktnaudžiauti mirties ir smurto vaizdais.

Nuoširdžiai atsiprašome J. P. šeimos narių ir artimųjų už suteiktą skausmą, dvasinius išgyvenimus“;

3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Panevėžio miesto dienraščio „Sekundė“ 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 264 (3292) pirmajame puslapyje, vedamajame straipsnyje, stambiu planu buvo išspausdinta nužudyto J. P. fotonuotrauka iš nusikaltimo padarymo vietos. J. P. buvo tyčia nužudytas, nušautas šūviais į galvą bei kitas kūno vietas. Išspausdintoje fotonuotraukos matyti padaryti sužalojimai galvos srityje, kraujas akiduobėse ir pan. Nurodė, kad analogiška fotonuotrauka tik mažesnio formato buvo išspausdinta ir Panevėžio miesto dienraščio „Sekundė“ 2006 m. gruodžio 30 d. Nr. 293 (3321) penktame puslapyje. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dėl dienraštyje „Sekundė“ 2006 m. lapkričio 23 d. išspausdintos nuotraukos nusprendė, kad laikraščio „Sekundė“ redakcija prie publikacijos „Kraujo klane - gaujos vadeiva“ išspausdindama žuvusio žmogaus nuotrauką pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 47 str. , kuriame nustatyta, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, smurto ir agresijos vaizdais, kurie gali žeisti ten atvaizduojamųjų asmenų ar jų artimųjų jausmus bei skaitytojų ir (ar) žiūrovų jautrumą.

Ieškovai nurodė, kad artimo žmogaus fotonuotraukų iš nusikaltimo padarymo vietos publikavimas stambiu planu, neapibrėžtam skaitytojų ratui, sukėlė jiems ypatingai dideles kančias ir skaudžius dvasinius išgyvenimus. Nei Panevėžio dienraščio „Sekundė“ žurnalistai, nei leidėjai negavo ir neprašė nei vieno iš nužudytojo J. P. artimųjų leidimo publikuoti tokio pobūdžio fotonuotrauką.

Ieškovė E. P., pagrįsdama ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ji yra nužudytojo J. P. motina, I-os grupės invalidė, nedarbinga, turi judėjimo sutrikimų. Fotonuotraukos publikavimu buvo sukelti ypatingai sunkūs papildomi išgyvenimai po mylimo, vienintelio sūnaus netikėtos netekties. Dėl viešo tokio pobūdžio fotonuotraukos paskelbimo paūmėjo sunkios, nepagydomos ligos, sukeliamas papildomas skausmas, dvasiniai išgyvenimai. Taip pat nuo jos pradėjo atsiriboti kaimynai (su ja nebebendrauja po atsakovų nuotraukos ir straipsnio paskelbimo), nors prieš tai nebuvo jokių bendravimo problemų.

Ieškovė V. P., pagrįsdama ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad ji yra nužudytojo J. P. sutuoktinė. Po sutuoktinio nužudymo patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus. Tačiau dar papildomi pergyvenimai buvo sukelti dėl neatsakingo, tyčinio atsakovų J. P. nužudymo scenos fotonuotraukos publikavimo. Ją ištiko šokas, kai trejų metų amžiaus mažametis sūnus, pamatęs laikraštyje išspausdintą fotonuotrauką, pasakė, jog tai tėtis gulintis. Dėl atsakovų veiksmų dvasinis skausmas gilinamas.

Ieškovas J. P., grįsdamas ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad jis yra nužudytojo J. P. tėvas, 2-os grupės invalidas, nedirbantis. Fotonuotraukos skelbimu padaryta neturtinė žala, nes sukelti papildomi dvasiniai pergyvenimai; nuo jo pradėjo atsiriboti kaimynai, pažįstami vengia bendrauti.

Ieškovė E. S. , grįsdama ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ji yra nužudytojo J. P. sesuo. Dirba VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, dispečere - iškvietimų priėmėja, bendrosios praktikos slaugytoja. Jai tenka bendrauti su daugeliu žmonių, kai kurie, žinoję giminystės ryšius su nužudytuoju J. P., pradėjo nebebendrauti su ja, uždavinėti klausimus, domėtis apie nužudytąjį, vertinti išspausdintą fotonuotrauką. Budėjimų metu nuvykus pas ligonius tenka išklausyti įvairių vertinimų, fotonuotraukos aptarinėjimų, komentarų, kas sukelia didelius ir skausmingus dvasinius išgyvenimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Sekundės redakcija“ ieškovams V. P., E. P. ir J. P. po 5 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Sekundės redakcija“ ieškovams E. P., V. P. ir J. P. po 200 Lt žyminio mokesčio, iš E. S. priteisė 100 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Sekundės redakcija“ naudai, iš UAB „Sekundės redakcija“ – valstybei 26,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei iš V. P., E. P., J. P. ir E. S. – solidariai valstybei 26,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2009-06-01 nutartimi pripažino, jog atsakovas UAB “Sekundės redakcija” pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 47 str., kuriame numatyta, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, smurto ar agresijos vaizdais, kurie gali žeisti ten atvaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus bei skaitytojų ir (ar) žiūrovų jautrumą. Pagal LR visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 6 p., siekiant nepažeisti asmens teisių, draudžiama be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus. Nustatė, kad ieškovas laikraščio pirmame puslapyje greta straipsnio „Kraujo klane - gaujos vadeiva“ stambiu planu išspausdino nužudytojo J. P. kūno, gulinčio kraujo klane, nuotrauką. Žuvusiojo artimųjų sutikimo atsakovas tokios nuotraukos publikavimui negavo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad įvykdytas nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, kas galėjo sukelti grėsmę aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl visuomenė turėjo teisę žinoti apie įvykusį nusikaltimą, tačiau pripažino, kad nužudytojo kūno kraujo klane stambiu planu nuotraukos publikavimas nepateisina tokio intereso ir yra neproporcingas siekiamam tikslui. Teismas sprendė, kad buvo pažeistas LR visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 6 p. numatantis be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu. Tokios nuotraukos publikavimas skaudina žuvusiojo artimuosius, taip žeidžia skaitytojų jautrumą, nes nuotraukoje stambiu planu parodomas žiaurus vaizdas, galintis sukelti neigiamas emocijas, ypač aukos artimiesiems.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės E. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, vadovaudamasis CK 2.22 str. 3 d. , kurioje nustatyta, kad po fizinio asmens, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, mirties, teisę pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai ir tėvai. E. S. yra mirusiojo J. P. sesuo, ir pagal įstatymą reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo negali.

Nustatė, kad atsakovai I. K. ir A. R. dirba pagal darbo sutartį UAB „Sekundės redakcija“. Jie padarytas nuotraukas perdavė laikraščio „Sekundė“ redakcijai. Klausimus, susijusius su nuotraukų panaudojimu, publikavimu, sprendžia laikraščio redaktorius. Konstatavo, kad sutinkamai su LR Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. 1 d., už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, todėl I. K. ir A. R. pagal ieškinį neturi pareigos atsakyti.

Teismas konstatavo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovavosi teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, atsižvelgė į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Nurodė, kad ginant teisę į atvaizdą įvertino ir kitą konkuruojančią lygiavertę konstitucinę vertybę – teisę spausdinti fizinių asmenų nuotraukas (jos dalis) ar kitokius atvaizdus.

Teismas atsižvelgdamas ieškovų teisės į atvaizdą pažeidimo pobūdį, šiuo pažeidimu sukeltas pasekmes ieškovams, žalą padariusio asmens kaltę, pažeistos vertybės pobūdį, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, kad išvardinti kriterijai leidžia mažinti neturtinės žalos dydį ieškovams pritiesiant ieškovams E. P., V. P. ir J. P. po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą, kad atsakovai atsiprašytų dėl išspausdintos nuotraukos kaip nepagrįstą, kadangi CK 2.22 str. 3 d. nurodyta, jog teisės į atvaizdą pažeidimo atveju numatyti tik du pažeistų teisių gynimo būdai – reikalauti pažeidimo pripažinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. CK 2.22 str. nenumato viešosios informacijos priemonių pareigos atsiprašyti dėl išspausdintos nuotraukos.

Apeliaciniu skundu ieškovai E. S., V. P., E. P. ir J. P. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje pakeisti ir priteisti iš atsakovo UAB „Sekundės redakcija“ ieškovei E. S. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovą nemokamai paskelbti atsiprašymą be komentarų, toje pačioje vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos leidinių su siūlomu tekstu:

„2006 metų lapkričio 23 d. mūsų laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis „Kraujo klane gaujos vadeiva“ apie Panevėžyje nužudytą J. P.. Prie publikacijos buvusi žuvusiojo nuotrauka kraujo klane įžeidė, suteikė daug skausmo ir papiktino J. P. artimuosius. Nuotrauka išspausdinta negavus žuvusiojo artimųjų sutikimo, leidimo dėl jos publikavimo.

Artimųjų teigimu žiaurūs nuotraukos vaizdai šokiravo ne tik šeimos narius, bet ir kitus laikraščio skaitytojus.

„Sekundė“ gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas. Jose pripažįstama, kad redakcija neturėjo piktnaudžiauti mirties ir smurto vaizdais.

Nuoširdžiai atsiprašome J. P. šeimos narių ir artimųjų už suteiktą skausmą, dvasinius išgyvenimus“.

1. Teismas nepagrįstai remiasi CK 2.22 str. „Teisės į atvaizdą“ norma, kadangi ši teisės norma reglamentuoja specifines fizinių asmenų civilines teises ir jų įgyvendinimą. Šiuo atveju atsakovas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normas, kas atsakovui sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Dėl netinkamai pritaikytos CK 2.22 str. 3 d. nepagrįstai buvo atmestas ieškinys dalyje dėl ieškovės E. S. pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

2. Apeliantams, kaip mirusiojo J. P. artimiesiems, tokių artimo žmogaus fotonuotraukų iš nusikaltimo padarymo vietos publikavimu stambiu planu, neapibrėžtam skaitytojų ratui, buvo sukeltos ypatingai didelės kančios ir papildomai sukelti skaudūs dvasiniai išgyvenimai. Nei Panevėžio dienraščio „Sekundė“ žurnalistai, nei leidėjai negavo ir neprašė nei vieno iš nužudytojo J. P. artimųjų leidimo publikuoti tokio pobūdžio fotonuotraukų. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, buvo kreiptasi į atsakovus ir prašyta nemokamai paskelbti atsiprašymą be komentarų, toje pačioje vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos leidinių su siūlytu tekstus. Tačiau atsakovai minėto atsiprašymo neišspausdino, jokiais kitais būdais ar priemonėmis neatsakė į ieškovų pretenziją, priešingai, ciniškai pakartotinai išspausdino analogišką fotonuotrauką 2006 m. gruodžio 30 d. Nr.293 (3321) penktame puslapyje. Tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo atsakovo abejingumą, nesiskaitymą ir tikslą, po prašymo atsiprašyti gavimo, sukelti papildomas dvasines kančias ieškovams.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Sekundės redakcija“ prašo: apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje iš dalies buvo patenkinti ieškovų V. P., E. P. bei J. P. ieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. P., E. P. bei J. P. ieškinio reikalavimus atmesti; perskirstyti proceso šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovų E. S., V. P., E. P. bei J. P. priteisti atsakovo sumokėtą 581 Lt žyminį mokestį, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovų ieškinys, netinkamai taikė bei aiškino Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 6 p. bei CK 2.22 str. nuostatas, o būtent – iš 2006 m. lapkričio 23 d. dienraščio „Sekundė“ Nr. 264 (3229) pirmame puslapyje išspausdintos publikacijos „Kraujo klane - gaujos vadeiva“ bei šią publikaciją iliustruojančios nužudytojo J. P. nuotraukos matyti, kad nuotrauka, kuri buvo paskelbta iliustruojant publikaciją, buvo padaryta fiksuojant nusikaltimą, kurio metu buvo nužudytas asmuo. Kadangi fiksuojamas nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, kas galėjo sukelti grėsmę aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl visuomenė turėjo teisėtą interesą žinoti apie įvykusį nusikaltimą. Be to, visuomenė turėjo teisėtą pagrindą žinoti tokią informaciją, nes prieš keletą metų iki publikacijos paskelbimo Panevėžyje vyko nusikalstamų grupuočių tarpusavio kovos, kurių metu buvo žudomi žmonės net ir viešose vietose, dėl ko galėjo nukentėti ir nusikalstamoms grupuotėms nepriklausantys asmenys. Taigi, ieškovas, publikuodamas publikaciją bei šalia publikacijos paskelbdamas nuotrauką, kuri buvo padaryta nusikaltimo vietoje, fiksuojant nusikaltimą, siekė atkreipti tiek visuomenės, tiek teisėsaugos institucijų dėmesį į Panevėžio miesto kriminogeninę situaciją. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuotrauka negalėjo būti publikuojama, nes nuotraukoje stambiu planu parodomos žiaurus vaizdas, galintis sukelti neigiamas emocijas, ypač aukos artimiesiems. Priešingai, nei VIĮ, nei CK nenumato tokio pagrindo asmens saviraiškos laisvei riboti. CK 2.22 str. 2 d. tik numato, kad be asmens sutikimo, o po jo mirties – jo artimųjų sutikimo, viešoje vietoje padaryta nuotrauka negali būti demonstruojama, atgaminama ar parduota, jei tai pažemintų asmens garbę ar orumą. Ir tai yra vienintelis atvejis, kada be asmens sutikimo viešoje vietoje nufotografuoto asmens nuotrauka negali būti demonstruojama, atgaminama ar parduota. Visi kiti saviraiškos laisvės ribojimo atvejai, kurie nėra numatyti įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijos 25 str. bei Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 10 str. Apelianto manymu, išspausdinta nuotrauka nežemina joje užfiksuoto asmens garbės ir orumo. Priešingai, tokia nuotrauka sukelia užuojautą nužudytajam bei jo artimiesiems bei pasipiktinimą asmenimis, kurie įvykdė nusikaltimą.

2. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad mirusiojo teisė į atvaizdą buvo pažeista, teismas, priteisdamas neturtinę žalą ieškovams už mirusiojo teisės į atvaizdą pažeidimą, netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisės į atvaizdą gynimą (CK 2.22 str.) bei neturtinės žalos (CK 6.250 str.) atlyginimą. Visuomenės informavimo įstatymas nenumato, kad turi būti atlyginama neturtinė žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimo. Priešingai, VIĮ 53 str. numato, kad žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimo, atlyginama CK nustatyta tvarka. Kadangi pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik specialiai įstatymų nustatytais atvejais, o Visuomenės informavimo įstatymas specialiai nenumato, kad turi būti atlyginama neturtinė žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimo, todėl teismui, nustačius tik Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą, bet nenustačius pažeidimų kitų įstatymų, už kurių pažeidimą neturtinės žalos atlyginimas įstatymuose yra numatytas, tai ieškovų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą turėjo būti atmesti. Be to, remiantis sisteminiu teisės aiškinimu, CK 2.22 str. 3 d. nuostata, kad po asmens, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, mirties ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikas ir tėvai, turėtų būti aiškinama taip, kad po fizinio asmens, kurio teisė atvaizdą buvo pažeista, mirties jo sutuoktinis, tėvai bei vaikai gali teismo tvarka reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia mirusiojo fizinio asmens teisę į atvaizdą bei atlyginti tik mirusiojo fizinio asmens patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neturi teisės reikalauti mirusiojo fizinio asmens sutuoktinio, tėvų ar vaikų dėl mirusio fizinio asmens teisės į atvaizdą pažeidimo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Iš ieškovų ieškinio bei skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams V. P., E. P. bei J. P. priteisė ne mirusio fizinio asmens, kurio teisė į atvaizdą tariamai buvo pažeista, patirtos neturtinės žalos atlyginimą, bet pačių šių ieškovų patirtą neturtinę žalą, kurią tariamai minėti ieškovai patyrė dėl mirusiojo J. P. teisės į atvaizdą pažeidimo. Be to, ieškovai nėra pateikę nė vieno įrodymo ar paaiškinimo apie tai, kokią neturtinę žalą mirusysis J. P. patyrė ar galėjo patirti dėl tariamo jo teisės į atvaizdą pažeidimo.

3. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į vertybes, kurios buvo tariamai pažeistos apeliantui paskelbus mirusiojo J. P. nuotrauką, apelianto kaltę ir pačių ieškovų veiksmus, nulėmusius neturtinės žalos atsiradimą, t. y. teismas netaikė esminių neturtinės žalos kriterijų, kurie nustatyti CK 6.250 str. 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Ieškovai neatriboja patirtų išgyvenimų, kuriuos jiems galėjo sukelti artimojo žmogaus mirtis, išgyvenimų, kuriuos jiems galėjo sukelti išspausdinta mirusiojo nuotrauka, bei išgyvenimų, kuriuos jiems galėjo sukelti šalia nuotraukos išspausdinta publikacija. Todėl teismas, siekdamas nustatyti tikslų neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į neturtinės žalos atlyginimo tikslumo kriterijų, t. y. vertinti tik tuos išgyvenimus, kuriuos ieškovai patyrė dėl mirusiojo artimo asmens nuotraukos išspausdinimo. Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad bylose dėl asmens privatumo (įskaitant ir teisės į atvaizdą) gynimo turi būti vertinamas paties nukentėjusiojo elgesys, galintis turėti reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas šio kriterijaus tinkamai netaikė ir ieškovų veiksmų įtakos prašomai priteisti neturtinei žalai bei jos dydžiui nevertino.

Atsiliepimais į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovai A. R. ir I. K. prašo ieškovų apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti, atsakovo apeliacinį skundą – patenkinti.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai siaurinamai aiškina Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 6 p., 2 d. Įstatyme numatyta, kad be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo draudžiama filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus, o minėto straipsnio 2 d. numatyta išimtis dėl teisės pažeidimo fiksavimo. Įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje jau yra konstatuota perteklinis atsakovo nepagrįstas ir neteisėtas veikimas spausdinant tokio pobūdžio fotonuotrauką, kuri niekaip nepadeda išaiškinti jokio nusikaltimo, priešingai, sukelia papildomus dvasinius išgyvenimus artimiesiems. Įsigilinus į fotonuotraukos kompoziciją, antraštes, akivaizdu, jog atsakovas siekė ne sukelti užuojautą, o savo cinišku saviraiškos būdu pažeminti tiek nužudytąjį, tiek sukelti papildomus išgyvenimus artimiesiems bei padidinti savo dienraščio tiražą, pardavimus, suintriguoti neapibrėžtą skaičių skaitytojų šokiruojančios fotonuotraukos iš nužudymo vietos publikavimu. Mano, kad priteistos neturtinės žalos sumos mažinti, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, suformuotos dėl neturtinės žalos priteisimo, bei teisingai pritaikė materialinės teisės (CK 6.250 str.) normas.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės E. S. reikalavimą iš atsakovo UAB „Sekundės redakcija“ priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai rėmėsi bei tinkamai pritaikė CK 2.22 str. 3 d., nes, sutinkamai su CK 2.22 str. 3 d., ieškinį dėl mirusiojo asmens teisės į atvaizdą gynimo turi teisę pareikšti tik mirusiojo tėvai, vaikai ir sutuoktinis, o ieškovė E. S. yra mirusiojo J. P. sesuo, todėl tokios teisės ir neturėjo. Be to, nei CK, nei Visuomenės informavimo įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato tokio teisių gynimo būdų, kaip įpareigojimas atsiprašyti už teisės į atvaizdą pažeidimą. Mano, kad ieškovai bando pritaikyti CK 2.24 str. bei Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. numatytą teisių gynimo būdą, kai ieškovas turi teisę reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonėje būtų paskelbtas tikrovės neatitinkančios bei asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimas. Tačiau šis teisių gynimo būdas yra taikomas tik išimtiniais teisės aktų nustatytais atvejais, t. y. kai yra paskelbta tikrovės neatitinkanti bei asmens garbę ir orumą žeminanti informacija, todėl negali būti taikomas teisės į atvaizdą gynimo bylose.

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovė UAB „Sekundės redakcija“ 2006m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė“ Nr. 264 (3292) prie publikacijos „Kraujo klane – gaujos vadeiva“ pirmame puslapyje išspausdino ieškovų E. P. ir J. P. nužudyto sūnaus, o ieškovės E. S. brolio ir V. P. nužudyto sutuoktinio J. P. nuotrauką nusikaltimo padarymo vietoje be ieškovų sutikimo (b.l.33). Ieškovai nurodė, atsakovė pripažino, kad ta pati nužudyto J. P. fotonuotrauka, tik mažesnio formato, buvo išspausdinta atsakovo leidžiamo Panevėžio miesto dienraščio „Sekundė“ 2006m. gruodžio 30 d. numeryje 293 (3321), penktame puslapyje. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, išnagrinėjusi ieškovų skundą dėl minėtos nuotraukos, kuri buvo išspausdinta 2006m.lapkričio 23d. dienraštyje „Sekundė“, nusprendė, kad laikraščio „Sekundė“ redakcija prie publikacijos „Kraujo klane - gaujos vadeiva“, išspausdindama žuvusio žmogaus nuotrauką, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 47 str. „žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, smurto ir agresijos vaizdais, galinčiais žeisti asmenų arba jų artimųjų jausmus, skaitytojų ir (arba) žiūrovų jautrumą“ (b.l.28).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008m. gruodžio 31 d. sprendimu UAB „Sekundės redakcija“ ieškinį dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007-01-10 sprendimo Nr.5 panaikinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008m.gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą ( b.l.98). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad nuotraukoje nufotografuota nusikaltimo auka po nusikaltimo įvykdymo, o ne pats nusikaltimas, kad nužudytojo J. P. kūnas, gulintis kraujo klane, išspausdintas greta publikacijos „Kraujo klane – gaujos vadeiva“ stambiu planu. Žuvusiojo artimųjų sutikimo tokios nuotraukos publikavimui atsakovas negavo. Teismo sprendimu nustatyta, kad įvykdytas nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, kas galėjo sukelti grėsmę aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl visuomenė turėjo teisę žinoti apie įvykusį nusikaltimą, konstatavo, kad nužudytojo kūno kraujo klane stambiu planu nuotraukos publikavimas nepateisina tokio intereso ir yra neproporcingas siekiamam tikslui. Visuomenės dėmesį galima buvo atkreipti kitokia forma. Išspausdintos nuotraukos publikavimas tokiu planu, kad atkreipti visuomenės dėmesį nebuvo būtinas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu padaryta išvada, kad UAB „Sekundės redakcija“ turėjo teisę publikuoti nuotrauką, tačiau publikuojama nuotrauka negali vaizduoti nusikaltimo aukos kūno stambiu planu be aukos artimųjų sutikimo. Nuotraukos publikavimas teismo sprendimu pripažintas pertekliniu ir tokios nuotraukos publikavimas jokio viešo intereso nesudaro. UAB „Sekundės redakcija“ neleistinai naudojosi turimomis teisėmis – piktnaudžiavo mirties vaizdais. Stambiu planu parodytas žiaurus vaizdas gali sukelti neigiamas emocijas, ypač aukos artimiesiems taip pat pažeidžia žuvusiojo teisę į žmoniškąjį orumą. Nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas pažeidė pagarbos žmogui principą, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 3 str.2 d.

Minėtuose teismo sprendimuose nustatytų faktų pagrindu ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Sekundės redakcija“ paskelbti atsiprašymą toje pačioje laikraščio vietoje, tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos leidinių su siūlomu tekstu.

Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių teisės į atvaizdą gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyti faktai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Panevėžio miesto dienraščio „Sekundė“ 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 264 (3292) pirmajame puslapyje, stambiu planu išspausdinta nužudyto J. P. fotonuotrauka iš nusikaltimo padarymo vietos pažeidė jo teisę į atvaizdą (CK 2.22 str.). Pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas ginami įstatymo nustatyta tvarka ir būdais. CK 2.22 str. 3 d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai. Pagal šios normos prasmę ieškovė E. S. reikalavimo teisės dėl brolio J. P. teisės į atvaizdą gynimo neturi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės E. S. ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Teisė į atvaizdą yra asmens privataus gyvenimo dalis. Civilinių teisių gynimo būdus nustato LR CK 1.138 str. Šio straipsnio 8 punkte nurodyta, kad civilinės teisės ginamos ir kitais įstatymų numatytais būdais. Nors ieškovai reikalavimo pripažinti, jog J. P. teisė į atvaizdą buvo pažeista nereiškia, tačiau faktinės bylos aplinkybės ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą reiškiamas dėl J. P. teisės į atvaizdą pažeidimo. Dėl pažeistos teisės į privatų gyvenimą gynimo būdų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pasisakęs, kad Lietuvos teismai privalo taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) nuostatas taip pat vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktika. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas žmogaus teises, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 Oktober 2000, § 49), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52), kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl pažeistos teisės į privatų gyvenimą gynimo būdų yra pasisakęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33). Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. P. teisei į atvaizdą apginti pakanka pripažinti, kad prie dienraštyje išspausdintos publikacijos „Kraujo klane – gaujos vadeiva“ išspausdinta stambiu planu jo nuotrauka pažeidė jo teisę į atvaizdą. Ieškovai žinių, informacijos pateiktos straipsnio turinyje, ar straipsnio pavadinime paneigti neprašė. Teismas, turėdamas diskrecijos teisę spręsti apie pažeistos teisės į atvaizdą gynimo būdą, vadovavosi kriterijais, kuriuos EŽTT laiko reikšmingais – tai asmens, kurio teisė pažeista statusas, jo teisėti lūkesčiai dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu, atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja bei visuomenės interesą gauti informaciją ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m.sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-2/2008).

Teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė. Asmuo, t. y. J. P., kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, yra miręs. Nei LR Civilinis kodeksas, nei Visuomenės informavimo įstatymas nenumato tokio šios teisės gynimo būdo kaip įpareigojimo atsiprašyti mirusio asmens šeimos narių ir artimųjų už mirusio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos ieškovams V. P., E. P., J. P. priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad UAB „Sekundės redakcija“ 2006m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė“ Nr.264 (3292) prie publikacijos „Kraujo klane – gaujos vadeiva“ pirmame puslapyje stambiu planu išspausdindama ieškovų E. P. ir J. P. nužudyto sūnaus ir V. P. nužudyto sutuoktinio J. P. nuotrauką be jų sutikimo pažeidė J. P. teisę į atvaizdą“.

Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.