Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1188-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
2A-1188-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00136-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“
Ieškovas
AS „Merko Ehitus“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1188-730/2014

Teisėja Aldona Šukienė (Proceso Nr. 2-57-3-00136-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AS „Merko Ehitus“ ieškinį atsakovui BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dėl sąskaitos ir pažymos pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė ab initio pripažinti negaliojančiomis 2011-11-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00135 ir pažymą Nr. 4. Nurodė, kad pažymoje nurodyta atliktų darbų vertė yra 241666,85 Lt, tačiau šie darbai nebuvo atlikti. Ieškovo nuomone, atsakovas neatlikęs atitinkamo įnašo, kaip tai numato Jungtinės veiklos sutarties nuostatos ir CK normos, reikalauja atitinkamos dalies rezultato, tai yra, apmokėjimo pagal sąskaitą, todėl sąskaita ir pažyma 241666,85 Lt sumai yra pateiktos nesant pagrindo ir yra niekinės ab initio, nes darbai, už kuriuos reikalaujama apmokėti yra faktiškai neatlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-04-04 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ab initio negaliojančiomis 2011-11-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00135 ir pažymą Nr. 4 sumoje 241 666,85 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovui AS „Merkus Ehitus“ 500 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad atliktų darbų priėmimas reglamentuojamas pagal pasirašytos Jungtinės veiklos sutartį ir netaikomos nuostatos, numatytos darbų priėmimui pagal rangos sutartis. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktus, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad neatliktų darbų kaina yra 241 666,85 Lt. Ieškovo pateikta neatliktų darbų suvestinė, kurioje užfiksuoti neatlikti darbai būtent už tą laikotarpį, už kurį pateikta PVM sąskaita- faktūra Nr.00135. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovo Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta 2012-03-01, o PVM sąskaita faktūra Nr.00135 ir pažyma Nr. 4 pateikta už 2011 metų spalio – lapkričio mėnesius. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų. Kadangi atsakovas neatliko pagal pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį nurodytos vertės darbų (241666, 85 Lt), todėl be pagrindo šią sumą įrašė į 2011-11-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00135 ir Pažymą Nr. 4. Taip pat nurodė, kad atsakovo 2014-03-17 teismo posėdžio metu pateikti duomenys (UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-4847-619/2012, AS „Merko Ehitus“ prašymas, nurodytoje byloje, bei pranešimas apie reikalavimo perleidimą, raštas dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo) yra pateikti kaip informacinio pobūdžio, todėl šioje byloje nenagrinėtini.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to, ar atsakovas baigė vykdyti darbus pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, o dėl konkrečios atsakovo jau atliktos bei ieškovui perduotos darbų dalies, dėl kurios pretenzijas ieškovas ėmė reikšti tik praėjus žymiam laiko tarpui nuo jų perdavimo, teigdamas, kad jie apskritai nebuvo atlikti.Pirmosios instancijos teismo pateikiamas atliktų darbų perdavimo sutapatinimas su rangos sutartimi nesuprantamas, kadangi remiantis ginčijamu teismo sprendimu reikėtų daryti išvadą, kad darbų jungtinės veiklos atveju perdavimas negalimas.Pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą bei pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei jų patikimumą.Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nevertino ieškovo elgesio iki ieškinio pateikimo bei jo elgesio bylos nagrinėjimo metu.Tai, jog ieškovas vienašališkai nutraukė jungtinės veiklos sutartį bei pasirinko objektą užbaigti kitų subrangovų pagalba, nekeičia fakto, jog už dalį darbų, kurią atliko atsakovas, ieškovas privalo atsiskaityti. Jungtinės veiklos sutarties vykdymo atveju priėmimo perdavimo akto sudarymas, juolab, darbų atlikimo faktą patvirtinant užsakovo UAB „Mažeikių vandenys“ paskirtam inžinieriui pagal FIDIC sutartį, sukūrė šalims teises ir pareigas. Nagrinėjamo ginčo atveju, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, darbų neatlikimo faktą turi įrodyti būtent tas asmuo, kuris tvirtina, kad darbai yra neatlikti, taigi nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas.Teismas netinkamai vertino įrodymus bei jų patikimumą. Ieškovo byloje pateikti bei pirmosios instancijos teismo vertinti neva atsakovo neatliktų darbų sąrašai yra niekuo nepagrįsti bei ieškovo vienašališkai sukurti dokumentai. Tai, jog ieškovas kreipėsi į kitus subrangovus bei tai, kad šie atliko darbų objekte nereiškia, jog buvo perdarinėjami atsakovo atlikti ieškovui perduoti bei jo priimti darbai.Tas faktas, kad ieškovas dirbo su kitais subrangovais niekaip neįrodo, kad darbai pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus, patvirtintus FIDIC inžinieriaus, nebuvo atlikti.Vertinant ieškovo elgesį nagrinėjamo ginčo atveju pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas savo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus atsisakė, o įrodinėjimą grindė tik savo paties surašytais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai identifikavo tarp šalių kilusio ginčo esmę bei į ją įsigilino. Teismas teisingai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ne rangos, o jungtinės veiklos santykiai. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Išnagrinėjus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).

Nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ (toliau-Lizingas) ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai“ 2011-05-10 sudarė faktoringo sutartį, kuria Lizingas įsipareigojo teikti UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ finansavimą, o pastaroji įsipareigojo perleisti ieškovui teisę reikalauti iš pirkėjų apmokėti įsiskolinimus už prekes. Remiantis Faktoringo sutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ perleido Lizingui teises pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VIT Nr. 00135, kurios suma 569 628 Lt. Lizingas yra išmokėjęs UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 398 739,66 Lt faktoringo avansą. 2011-05-10 Lizingas ir A. P. sudarė laidavimo sutartį, kuria A. P. laidavo už tinkamą UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prievolių pagal faktoringo sutartį įvykdymą. 2011-05-10 analogiška laidavimo sutartis sudaryta ir tarp Lizingo bei V. P.. Minėtoje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartimi naujajam kreditoriui perleidžiamos visos reikalavimo teisės į skolininką pagal Faktoringo sutartį ir Sąskaitą, Lizingas Sutartimi perduoda naujajam kreditoriui ir visas teises, kylančias iš Sutarties 1.3 punkte išvardintų užtikrinimo priemonių (t. 2, b. l. 86, 87). 2012-02-26 UAB „Merko statyba“ ir UAB „Swedbank lizingas“ pasirašė sutartį Nr. SL-S/13-14 dėl teisių ir pareigų pagal faktoringo sutartį perleidimo ir perėmė visas Lizingo teises ir pareigas pagal Lizingo ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai 2011-05-10 pasirašytą faktoringo sutartį Nr. 511018/1 (t. 2, b. l. 85).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011-11-24 PVM sąskaitos-faktūros VIT Nr.00135 apmokėjimo. Taigi esant tokiai situacijai, kai remiantis minėta Faktoringo sutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ perleido teises UAB „Swedbank lizingas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VIT Nr. 00135, A. P. ir V. P. laidavo už tinkamą prievolių pagal laidavimo sutartį įvykdymą, o UAB „Merko statyba“ perėmė visas Lizingo teises ir pareigas pagal Lizingo ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai 2011-05-10 pasirašytą faktoringo sutartį Nr. 511018/1, minėti asmenys į bylą turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes teismo sprendimu patenkinus ieškovo ieškinį A. P. ir V. P. kaip laiduotojams, o UAB „Merko statyba“ kaip teisių ir pareigų perėmėjui pagal Lizingo ir UAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai 2011-05-10 pasirašytą faktoringo sutartį Nr. 511018/1, bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Tačiau teismas šių asmenų neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. A. P. ir V. P. bei UAB „Merko statyba“ įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jie įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

Be to, nustatyta, kad UAB „Vakarų inžinerinių tinklai“ 2011-11-24 pateikė Ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00135 (t. 1 l. 41) su nuoroda, kad reikalavimas pagal šią sąskaitą yra perleistas ir mokėjimas turi būti atliktas „Swedbank“, AB ir pažymą Nr. 4 (t. 1, b.l.42-43), kurioje nurodyta darbų kaina pagal sutartį ir pakeitimus. Nurodytoje sąskaitoje yra atžyma, kad sąskaita-faktūra ieškovui pateikta 2012-01-09 ir apie tai padarytas įrašas, patvirtintas ieškovo atstovo R. N.. Ieškovo teigimu, atsakovas neatliko darbų už 241666,85 Lt , kurie yra įtraukti į 2011-11-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00135. Atsakovas teigė, jog PVM sąskaita faktūra Nr.00135 išrašyta už atliktus darbus pagal abiejų šalių pasirašytus aktus, remiantis Jungtinės veiklos sutarties bei susitarimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog neatliktų darbų kaina yra 241 666,85 Lt, vadovavosi ieškovės pateikta neatliktų darbų suvestine (t. 1, b. l. 108-130, 131-135, 136-141).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi tik ieškovo pateiktomis suvestinėmis, kurių tikrumas net nepatvirtintas jas sudariusių asmenų parašais (t. 1, b. l. 108-130, 131-135, 136-141), kai tuo tarpu, PVM sąskaitoje faktūroje, serija VIT Nr. 00135 (t. 1, b. l. 41) nurodyta, kad darbai atlikti, kokybiški ir tinkami pagal Rangos sutartį ir užsakovo reikalavimus, minėta sąskaita ir pažyma Nr. 4 (t. 1, b. l. 42-43), yra pasirašytos ir patvirtintos abiejų šalių parašais, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių pripažįstant ieškovo reikalavimą pagrįstu, nepašalino prieštaravimų dėl darbų pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VIT Nr. 00135 atlikimo ir apmokėjimo, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 179 straipsnis numato teismo veiksmus įrodinėjimo procese, tai yra, tam kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismui numatyta galimybė, nepažeidžiant rungtyniškumo principo, įtakoti šalių veiksmus įrodinėjimo procese. Šiame straipsnyje numatyta, kad <...> jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šia įstatymo nuostata, nors buvo pagrindas ją taikyti.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėAlona Romanovienė