- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- AS-502-177-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Gintaras Balčiūnas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atstovo advokato Gintaro Balčiūno atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. atstovo advokato Gintaro Balčiūno skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjo K. V. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Gintaras Balčiūnas (toliau – ir atstovas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA; atsakovas) Teritorijų planavimo ir statytos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos (toliau – ir VAVA Komisija) 2007 m. gruodžio 3 d. aktą Nr. (101)11.4-2840, kuriuo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pripažintas tinkamu naudoti;
2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo dėl skundo įsiteisėjimo dienos sustabdyti VAVA Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840 galiojimą.
Pareiškėjo atstovas skunde paaiškino, jog, laikinai nesustabdžius VAVA Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840 galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas dėl naujų teisminių procesų atsiradimo. Teigė, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo; Bendrovė), kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, galės šį namą skaidyti į atskiras gyvenamąsias patalpas ir jas perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 21 d. statybos leidimą šiame daugiabutyje name yra numatyta net 11 atskirų butų, dėl ko atsiras mažiausiai 11 asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turės įtaką sprendimas, priimtas šioje byloje, – šie asmenys privalės būti įtraukiami į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o pačią bylą teks pradėti nagrinėti iš naujo. Pabrėžė, jog tai smarkiai užvilkins procesą, dėl ko pažeistos pareiškėjo teisės negalės būti apgintos operatyviai ir realiai, be to, pareiškėjas patirs neigiamus finansinius padarinius, kadangi bus priverstas iš naujo bylinėtis, į bylą įtraukiant žymiai platesnį asmenų ratą. Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką (2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006; 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-646/2006), kurioje buvo konstatuota, jog tokia situacija, kai pareiškėjas savo pažeistų teisių atstatymui yra priverstas inicijuoti naujus teisminius procesus, apsunkina pažeistų teisių atstatymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundą priėmė, tačiau atmėtė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, jų nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgęs į pareiškėjo atstovo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad, jeigu skundo patenkinimo atveju pareiškėjas turėtų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, dėl ko netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo atstovo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir laikinai sustabdyti Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840 galiojimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino pareiškėjo atstovo skunde nurodytų aplinkybių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo. Teigia, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai prieštarauja LVAT formuojamai teismų praktikai reikalavimo užtikrinimo priemonių bylose. Pažymi, jog LVAT ne kartą yra pasisakęs dėl to, jog teismai, spręsdami reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimus, turi įvertinti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitinka šalių interesų pusiausvyros, adekvatumo, proporcingumo ir kitus principus. Laikosi pozicijos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju minėtus principus atitiktų, kadangi tuo atveju, jeigu ginčijamo VAVA Komisijos akto galiojimas būtų sustabdytas, atsakovas iš esmės nepatirtų jokių neigiamų padarinių, jo interesai nebūtų pažeisti. Akcentuoja, jog pareiškėjas dėl ginčijamo Komisijos akto galiojimo nesustabdymo patirtų reikšmingus neigiamus padarinius. Mano, kad teismas šioje byloje turėtų įvertinti ir viešąjį interesą, kadangi, kaip jau buvo minėta, nesustabdžius ginčijamo VAVA Komisijos akto galiojimo, į procesą turės būti įtraukta daugiau asmenų, kurie dėl to turės materialinių išlaidų. Nurodo, kad esant tokiai situacijai, kai teismuose yra ginčijami ir net dalinai panaikinti pagrindiniai dokumentai, kurių pagrindu yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai teismai yra uždraudę bet kokią statybinę veiklą minėtame sklype, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu administraciniame teisme yra ginčijamas antrojo statybos leidimo, 2007 m. vasario 21 d. išduoto minėto namo statybai, teisėtumas, tikėtina, kad minėtas namas gali būti pripažintas neteisėtai pastatytu, kas suponuotų, jog ginčijamą VAVA Komisijos aktą tektų peržiūrėti teismine tvarka iš naujo. Remiasi ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi ir teigia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo nemotyvuota, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į sąžininga teismo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl VAVA Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840, kuriuo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pripažintas tinkamu naudoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjo atstovas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdyti VAVA Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840, kuriuo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pripažintas tinkamu naudoti, galiojimą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Todėl pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tik tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Be to, tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).
Pareiškėjo atstovo nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialinėmis, pasekmėmis pareiškėjui. Atskirajame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu ginčijamas VAVA Komisijos aktas bus panaikintas, neigiamos, tarp jų – ir materialinės, pasekmės gali kilti ir tretiesiems asmenims, kurie, tikėtina, bus įsigiję gyvenamąsias patalpas daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjo atstovas teigia, jog šioje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus išvengta ateityje galimų naujų teisminių procesų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniame procese reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai jų nepritaikius, priimsiamo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų ir dėl to patirsiamų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas, todėl taikyti pareiškėjo atstovo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo VAVA Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840, kuriuo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pripažintas tinkamu naudoti, galiojimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje nėra tikslingas. Pažymėtina, jog ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui ateityje galimai kilsiantys neigiami padariniai, tarp jų ir materialiniai, dėl ginčijamo VAVA Komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. akto Nr. (101)11.4-2840, kuriuo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pripažintas tinkamu naudoti, nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo VAVA Komisijos akto galiojimą.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis ta apimtimi, kuria buvo atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina, o pareiškėjo atstovo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. V. atstovo advokato Gintaro Balčiūno atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.