Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. R., E. G., V. G. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį(duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas nuo 2002-06-12 valdo ir rūpinasi kaip savo ir sutuoktinei iki mirties priklausiusiu turtu, tame tarpe ir ½ buto dalimi, atlikdamas visas nekilnojamojo turto savininko pareigas. Kiti įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl Z. G. palikimo priėmimo, jie nesiekė palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat ir faktiškai nepradėjo valdyti savo palikimo dalies iki minėto termino, nereiškė pretenzijų dėl Z. G. priklausiusios ½ dalies minėto buto išlaikymo ir jo valdymo.

Suinteresuoti asmenys E. G., V. G. ir VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas VĮ Turto banko atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos Z. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas(duomenys neskelbtini)). Mirusiosios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas G. G., kuris yra mirusiosios sutuoktinis (santuokos liudijimas I-DK Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas(duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoti asmenys I. R., E. G., V. G., kurie yra mirusiosios vaikai.

Paveldėjimo byla po Z. G. mirties nėra užvesta (2017-03-23 Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po Z. G. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, esančio(duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovo nurodymu, nors pareiškėjas pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, tačiau faktiškai sutuoktinės palikimą (1/2 dalį buto) yra priėmęs ir jį valdo, minėtu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri, naudoja savo reikmėms. Minėtas aplinkybes patvirtina DNSB (duomenys neskelbtini) 2017-03-29 pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas nuo 2002-06-16 gyvena bute, esančiame(duomenys neskelbtini), bei mokėjimo pranešimai ir 2013-01-21, 2012-12-19, 2014-10-21 Perlo paslaugos mokėjimo kvitai, kurie patvirtina, kad buvo mokami su buto, esančio(duomenys neskelbtini), išlaikymu susiję mokesčiai.

Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys I. R., E. G., V. G. ir VĮ Turto bankas prieštaravimų nepareiškė, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo sutuoktinės Z. G. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (2017-05-05 ir 2017-06-05 atsiliepimai į pareiškimą).

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po Z. G. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė mirusiosios Z. G. sutuoktinis G. G..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po

Z. G. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors G. G. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo sutuoktinės Z. G. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo G. G. 14,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.