Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

P. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL dydžio bauda; pagal BK183 str. 1 d. jam paskirta 50 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 70 MGL (2636 eurų ir 20 centų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su numatytais įpareigojimais bei 70 MGL (2636 eurų ir 20 centų) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas N. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t.y. veikdami pagal išankstinį susitarimą kartu 2013 m. sausio 31 d., apie 16.30 val., UAB „Baltmedija" patalpose, Ramunių g. 27, Vilniuje, siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t.y. sudaryti nuomos sutartį ir išsinuomoti garso aparatūrą - dvi garso kolonėles, pultą, stovį kolonėlėms, laidus - kurios bendra vertė 10 000 Lt, UAB „Baltmedija" direktoriui Viliui B. N. D. pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr.10912328, išduotą N. P. vardu, tačiau nusikalstamo veikos pabaigti nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „Baltmedija" direktorius pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė suklastota.

P. V. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D. pasisavino svetimą turtą, t.y. veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami vieningą tyčią siekiant pasisavinti patikėtą garso aparatūrą pagal nuomos sutartį Nr. 02-08/1 su UAB „S&O Renginiai", kurią 2013 m. vasario 8 d., apie 12 val., Žalgirio g. 108-403, Vilniuje, pasirašė N. D., nuo 2013 m., vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 9 d. už 500 Lt vienos paros mokestį išsinuomojo šviesos ir garso aparatūrą ir jos priedus, t. y. vieną išorinę garso kortą „Lexicon alpha" serijos Nr. 00047407, bevielį mikrofoną „LEM", belaidžio mikrofono sistemą su antena ir laidu „LEM L 2000SD", serijos Nr. 981A070051 su juodos spalvos medžiaginiu užsegamu dėklu su užrašu „LEM Wireless systems", juodos spalvos medžiaginį dėklą, kuriame įdėtas juodos spalvos keturkojis stovas su užrašu „JBS Systems max load 30 Kg", juodos spalvos metalinį keturkojį stovą su užrašu „JBS Systems max load 30 kg", vieną garso stiprintuvą „QSC Audio" RMX2450, serijos Nr. 060325943, dvi garso kolonėles „B-52 Mx-18s 550 Watts", dvi šviesos lempas „Shovvtec", garso reguliavimo panelę „ART CX 311" kodas M 0801540, vieną plastmasinę mėlynos spalvos dėžę su 20 vienetų juodos ir smėlio spalvos jungiamaisiais laidais ir maitinimo bloku „Yamaha", vieną pultą „Yamaha mbring console MG16/6FX KZ1048 su juodos spalvos medžiaginiu dėklu su užrašu „Rockbag by Warwick", šviesos ir garso įrenginį „Stormbird" serijos Nr. JB-080765712, dvi garso kolonėles su dėklais „FBT Maxx 4a" serijos Nr. 490126JO526, - kurių bendra vertė 13 000 litų, bei minėtą garso aparatūrą kartu nuvežė į P. V. gyvenamąją vietą, A. M. g. 11-8, Vilniuje, padėjo garaže ir ten paliko, o 2013 m. vasario 9 d. UAB „S&O renginiai" savininkui pareikalavus grąžinti minėtą garso aparatūrą, jos negrąžino, tokiu būdu veikdami kartu pasisavino patikėtą svetimą turtą.

Nuteistojo teigimu, UAM „Baltmedija“ direktorius V. B. nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl atvykusių asmenų bendro veikimo, kadangi jie abu užėjo į patalpas abu norėjo išnuomoti aparatūrą, todėl sumontavo vaizdo įrašą ir nukirpo šio vaizdo įrašo pabaigą.

Nuteistojo manymu, jis jokios nusikalstamos veikos nesirengė daryti ir nepadarė. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių jo kaltę, be to, byloje nebuvo apklaustas taksistas.

Dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria P. V. nuteistas dėl aparatūros iš UAB „S&O Renginiai" pasisavinimo, nuteistasis nurodo, kad N. D. jam pasiūlė daryti vakarėlį ir tam tikslui išnuomoti aparatūrą. Nurodo, kad planuotas vakarėlis neįvyko, kadangi N. D. prisigėrė ir nesirodė daugiau kaip 10 dienų. Todėl nuteistojo manymu, vertinti surinktus duomenis kaip nuteistųjų bendrą susitarimą ir veikimą, siekiant užvaldyti svetimą turtą neteisinga. Be to, pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuomos sutartį su UAB „S&O Renginiai" sudarė ir savo vardu pasirašė N. D., todėl nurodo, kad pareigos grąžinti aparatūrą jis neturėjo. P. V. savo skunde nurodo, kad aparatūra ilgai gulėjo jo garaže, tačiau tuomet, kai ji trukdė remontuoti motorolerius, jis aparatūrą pervežė į sodo namelį. Pažymi, kad šios aparatūros nenaudojo ir nepasisavino.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį jo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį P. V. atžvilgiu, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis pakankamai motyvuotas, teismo padarytos išvados, jog P. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 182 str. 1 d., 183 str. 1 d. yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visuma pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde pažymi, jog apylinkės teismas nenurodė kokius veiksmus jis atliko norėdamas sukčiauti, tačiau šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Turtas laikytinas svetimas tuomet, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kaltininkui svetimu turtu laikytinas nukentėjusiojo turtas, kuomet kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturėjo jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju panaudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. V. veikdamas kartu su N. D. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t.y. jie veikdami pagal išankstinį susitarimą 2013 m. sausio 31 d., UAB „Baltmedija" patalpose, siekiant sudaryti nuomos sutartį ir įgyti muzikos aparatūrą buvo panaudota apgaulė, pateiktas suklastotas dokumentas. Šį P. V. padarytą nusikaltimą patvirtina skundžiamame nuosprendyje ištirti ir įvertinti įrodymai. Tai nuteistojo N. D. parodymai, kad jam paskambino P. V. ir jie 2013 m. sausio 31 d. kartu taksi, kurią iškvietė P. V. nuvažiavo į Ramunių g., ten susitarė nuomotis garso aparatūrą. Nurodė, kokios jiems reikia aparatūros. Tada asmuo, kuris išnuomoja aparatūrą paprašė sudaryti sutartį dėl nuomos, paprašė asmens tapatybės kortelės. Nuteistasis N. D. parodė, kad padavė asmens tapatybės kortelę, tačiau žmogus nuomojantis aparatūrą suprato, kad asmens tapatybės kortelė padirbta. Jam asmens tapatybės kortelę prieš atvykstant pas tą žmogų padavė P. V. Nurodė, kad jie abu žinojo, jog tas dokumentas netikras. Dokumente buvo pakeistas jo asmens kodas, pakeisti gimimo metai, pavardės kai kurios raidės. Kortelės jam negrąžino, liepė išeiti, todėl jie abu su P. V. įsėdo į taksi ir išvažiavo (t.3, b.l.119-121). Šie nuteistojo parodymai neprieštarauja liudytojo V. B. parodymams, kuris nurodė, kad P. V. ir N. D. atvyko pas jį kartu išsinuomoti aparatūros, pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę, o jam šį faktą pastebėjus abu kartu išvažiavo (t.3, b..l.82-83). Nors nuteistasis savo skunde neigia pasikėsinęs sukčiauti, tačiau paties fakto, jog įvykio dieną kartu su N. D. buvo Ramunių g. nuomotis aparatūros, neneigia (t.3, b.l.121-123).

Nors nuteistojo teigimu, byloje nebuvo apklaustas taksi vairuotojas, kuris juos atvežė į įvykio vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, šio liudytojo parodymai nėra reikšmingi, pastarasis su nuteistaisiais nuomos salone kartu nebuvo, paties nusikaltimo padarymo fakto nematė, todėl nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, jo parodymai nuteistojo veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl P. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. jo veiksmų teisinis vertinimas teisingas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog vertinti byloje surinktus duomenis kaip jo ir N. D. bendrą susitarimą ir veikimą, siekiant užvaldyti svetimą turtą neteisinga, pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuomos sutartį su UAB „S&O Renginiai" sudarė ir savo vardu pasirašė N. D., todėl nurodo, kad pareigos grąžinti aparatūrą jis neturėjo.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turtas pasisavinamas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, t.y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Patikėtas turtas – tai specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas yra toks, kuris yra kaltininkui patikėtas. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip neteisėtą patikėto svetimo turto pasisavinimą. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis P. V. veikdamas kartu su N. D. 2013 m. vasario 8 d., vėl siekiant užvaldyti muzikos aparatūrą atėjo į UAB „S&O Renginiai“ patalpas. N. D. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad tą kartą aparatūra buvo reikalinga P. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad muzikos aparatūra sudarius nuomos sutartį N. D. vardu buvo nuvežta į P. V. namus, t.y. į šalia jo namų esantį garažą. Bylos nagrinėjimo teisme metu N. D. nurodė, jog P. V. liepė šiam meluoti ir melagingai nurodyti, kad aparatūra buvo pavogta (t.3, b.l.119-121). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų pats P. V., paskambinus UAB „S&O Renginiai“ direktoriui M. G., faktinės muzikos aparatūros buvimo vietos nenurodė, jos negrąžino, o kiek vėliau pervežė į jo motinos sodo namelį, kur aparatūrą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šias nustatytas aplinkybes patvirtino UAB „S&O Renginiai“ direktorius M. G. nurodydamas, kad jis nei iš P. V., nei iš N. D. nesulaukė aparatūros grąžinimo, pastarieji nurodė, kad aparatūra pavogta (t.3, b.l.85). Liudytojas V. T. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad po įvykio jam skambino P. V. ir nurodė meluoti apie muzikos aparatūros iškrovimo vietą pareigūnams (t.3, b.l.117-118).

Tokie nuteistojo veiksmai patvirtina P. V. siekį užvaldyti svetimą turtą. Jis žinodamas, kad aparatūra jam nepriklauso, kad ji nepriklauso ir jo bendrininkui, kad aparatūra tik išnuomota vienai parai, ne tik nesiekė grąžinti svetimo turto, tačiau sąmoningai jį slėpė keisdamas turto buvimo vietą, versdamas meluoti N. D. dėl aparatūros pagrobimo, darydamas įtaką liudytojų parodymams, siekiant suklaidinti pareigūnus atliekančius tyrimą dėl galimos vagystės ir pan., taip apsunkindamas jo suradimą, todėl laikytina, kad nuteistasis taip elgėsi tyčia. Byloje esantys įrodymai patvirtina P. V. ir N. D. nusikalstamą tikslą ir kaltę dėl padarytų nusikalstamų veiksmų.

Nors nuteistasis teigia, kad pareigos grąžinti aparatūros jis neturėjo, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog P. V. veikė bendrai su N. D., apie pastarojo sudarytą nuomos sutartį žinojo, kadangi dalyvavo ją sudarant, buvo šios sutarties sudarymo iniciatorius, išnuomotą aparatūrą laikė savo žinioje, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastarasis slėpė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais padarymas nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 1 d.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. balandžio 29 d. nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme pateikė byloje prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš P. V. 84,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pažymėtina, kad šioje byloje buvo paduotas nuteistojo apeliacinis skundas, kuriame jis prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį, tačiau, jeigu nuteistasis ir būtų atsisakęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto jam ginti advokato paslaugų, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 322 str. 1 d.) nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K–322/2014).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. V., kuris sudaro 84,92 Eur atmesti.