- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-444-232-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- T. R. Vilniaus
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties T. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. R. (toliau – ir pareiškėjas), už tai, kad jis 2009 m. spalio 17 d., apie 10 val. 05 min., vairuodamas automobilį, įvažiavo į Verkių – Kareivių gatvių sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui bei ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 169 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. spalio 17 d. nutarimu T. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą. Paaiškino, kad, pareiškėjui artėjant prie sankryžos, įsijungė žalias šviesoforo signalas, kuris degė labai trumpai, privažiavus sankryžą, įsijungė geltonas šviesoforo signalas. Pareiškėjas, norėdamas sustoti, būtų turėjęs staigiai stabdyti, tuo galimai sukeldamas avarinę situaciją, todėl pravažiavo sankryžą nesustojęs. KET yra numatyta išimtis, leidžianti važiuoti toliau, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei sustoti būtų galima tik staigiai stabdant. Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama 100 Lt baudą, neatsižvelgė į šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų skunde išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti. Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, jog policijos pareigūnai, dalyvavę pažeidimo nustatymo procese ir surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, konkrečioje situacijoje veikė įstatymo nustatyta tvarka, netikėti policijos pareigūnų, priėmusius priesaiką ir atliekančius savo pareigas bei surašytų dokumentų turiniu, nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju KET 170 punktas aptariamoje situacijoje negali būti taikomas, nes nėra adekvačių įrodymų šiame punkte nurodytai aplinkybei patvirtinti. Priešingai, pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pažymėjo, jog, artėjant prie sankryžos, įsijungė mirksintis žalias šviesoforo signalas, tačiau, pastarojo nuomone, signalas degė trumpai ir todėl nespėjo pravažiuoti sankryžos. Tokia pareiškėjo nurodyta aplinkybė patvirtina, jog susiklosčiusioje situacijoje vairuotojas, artėdamas prie sankryžos, degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, nebuvo pakankamai atsargus bei nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad bet kuriuo momentu, atsiradus nenumatytai kliūčiai, galėtų sustabdyti (suvaldyti) transporto priemonę.
II.
T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir panaikinti jam skirtą 100 Lt baudą. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėjo, jog staigiai nestabdydamas negalėjo sustoti. Pažymi, kad ši aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta. Mano, kad pagal KET 170 punkto nuostatas, jis turėjo teisę nestabdyti ir pravažiuoti gatvių sankryžą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
KET 169 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
KET 170 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 6) nurodė, kad, staigiai nestabdydamas, negalėjo sustoti (b. l. 6), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, jeigu būtų staigiai stabdęs savo automobilį, būtų sustojęs sankryžos viduryje ir tuo galėjo sukelti avarinę situaciją, todėl mano, kad vadovaudamasis KET 170 puntu, turėjo teisę sankryžą pravažiuoti degant geltonai šviesoforo šviesai (b. l. 18), t. y. pareiškėjas iš esmės neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojais apklausti policijos pareigūnus, sustabdžiusius pareiškėją ir surašiusius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad tinkamai būtų išanalizuotos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad vien tik rašytiniai įvykio liudininkų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-881/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Pažymėtina, kad šioje byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnus buvo svarbu ir dėl to, kad bylos medžiagoje nėra policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, o kaltinimas iš esmės grindžiamas tik administracinio teisės pažeidimo protokolu.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažintas teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
T. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.