Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besiverčiantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Č. 2024 m. balandžio 13 d. apie 18.45 val. kartu su sugyventine V. D. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį), būdami apsvaigę nuo alkoholio, V. D. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, įvykus tarpusavio konfliktui, užsipuolė R. D., V. D. tyčia vieną kartą delnu sudavė šeimos narei, seseriai, R. D. į viršutinę lūpą ir pargriovė ant žemės, gulinčiai jis kartu su V. D. keletą kartų spyrė į pilvą ir kojas, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmą.

2. Taip pat R. Č. 2025 m. vasario 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajam T. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam T. V. sukėlė fizinį skausmą.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo R. D.

3. Kaltinamasis R. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. su broliu Š. Č. ir sugyventine V. D. vartojo alkoholį. Vėliau visi ėjo pas Š. Č. sugyventinę V. D., V. D. seserį, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek vėliau prie jų prisijungė dar viena sugyventinės sesuo R. D.. Kilus konfliktui V. D. trenkė rankos plaštaka R. D.. R. D. parkrito ant žemės. Jis keliskart koja spyrė R. D..

4. Kaltinimas R. Č. grindžiamas ir kitais duomenimis.

5. Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 18.00 val. jai būnant pas seserį V. D., atėjo sesuo V. D. su sugyventiniu R. Č.. Kilus konfliktui, V. D. dešine ranka jai sudavė vieną smūgį į veido sritį, pataikė į viršutinę lūpą. Po smūgio ji nukrito ant žemės, prie jos priėjo R. Č. ir kartu su seserimi ėmė ją spardyti kojomis, daugiausiai kliuvo į pilvo sritį, kojas. Jausdama didelį skausmą pilvo srityje liko apie 10 minučių gulėti ant žemės.

6. Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. jai būnant namuose kartu su seserimi R. D., apie 18.00 val., į svečius atėjo sesuo V. D. su sugyventiniu R. Č.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.45 val. kilus konfliktui, V. D. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė R. D. į veido sritį. Nuo smūgio R. D. pargriuvo ir V. D. su R. Č. spardė nukentėjusiąją į įvairias kūno vietas.

7. 2024 m. balandžio 13 d. atlikus R. D. asmens kūno apžiūrą, lūpos srityje užfiksuotas paraudimas.

8. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnų ir nukentėjusios R. D., kuri paaiškino, kad išgertuvių metu ją sumušė ir suspardė sesuo V. D. ir sesers draugas R. Č..

9. Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. keletą kartų spirdamas asmens, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, seseriai R. D. į pilvą ir kojas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika pagal kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariui požymį atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo T. V.

10. Kaltinamasis R. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. jis kartu su sugyventine V. D. ir jos seserimi V. D. nuvyko pas seserų motiną J. D., kur vartojo alkoholį. V. D. su seserimi nuėjo į kitą namo galą, kur gyvena T. V.. Jam užėjus pas T. V., matė, kad jis taip pat neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie lauke parkrito ant žemės ir jis T. V. trenkė kumščiu į veido sritį, kiek prisiminė pataikė 3 kartus.

11. Kaltinimas R. Č. grindžiamas ir kitais duomenimis.

12. Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. apie 21.30 val., jam būnant gyvenamojo namo prieangyje, įėjo kaimynės J. D. dukra V. D. su draugu, kuris be jokios priežasties kumščiais sudavė jam nemažiau 10 smūgių į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, sutino veidas, įvairiose vietose atsirado kraujosruvos.

13. Iš Gyventojo registrų išrašo matyti, kad nukentėjusysis T. V. mirė (duomenys neskelbtini).

14. 2025 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu V. S. pripažinta atstovu pagal įstatymą mirus nukentėjusiajam T. V..

15. Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo T. V. mama. Jai T. V. pasakojo, kad 2025 m. vasario 14 d. pas jį atėjo šalia gyvenančios kaimynės J. D. dukros ir jų draugas, kuris jį sumušė.

16. Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė konfliktą tarp R. Č. ir T. V., kaip lauke jie susikibo, voliojosi po sniegą. Suduotų smūgių nematė. Kitą dieną atėjusi pas T. V. pastebėjo ant jo veido po akimi yra lyg ir kraujosruvą, kurios dieną prieš tai nebuvo.

17. Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė lauke T. V. ir R. Č. parkritusius ant žemės, kurie voliojasi, bandė juos skirti.

18. 2025 m. vasario 19 d. asmens apžiūros metu ant T. V. veido, dešinės akiduobės ties nosimi užfiksuota pageltusi nežymi kraujosruva, dešinės pusės skruoste užfiksuota pageltusi kraujosruva.

19. BPC skambučio garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo T. V. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, kurio met T. V. nurodo, kad reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini), penktadienį, per Valentino dieną, jį sumušė V. D. draugas R..

20. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnų ir nukentėjusiojo T. V., kuris pareigūnui pasakoja, kad 2025 m. vasario 14 d. jį sumušė V. D. draugas R..

21. Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam T. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Jo veiksmai, nesant kvalifikuojančių požymių, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

22. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

23. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas, verčiasi individualia veikla, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo elgesiu negauta.

24. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą bei nesunkų tyčinį baigtą kvalifikuotą smurtinį nusikaltimą, antrą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį kvalifikuotą nusikaltimą BK 38 straipsnio pagrindu. Jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkius nusikaltimus, skirtina su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Bausmių dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, charakterizuojančius duomenis, parenkamas mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis). Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių

25. R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 vieneriems metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais (nuo 2025 m. vasario 1 dienos galiojanti redakcija) į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2024 m. balandžio mėn. nuo 13 d. iki 15 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti R. Č., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.