Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. K., jos atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Akcizų administravimo departamento kontrolės ir stebėsenos skyriaus patarėjai O. S.-A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 173 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas I. K. surašytas už tai, kad vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.222)lFR1043-4807 buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pagrindinė bendrovės veikla – didmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2006 m. vasario 10 d. išdavė licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Tikrintu laikotarpiu 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais didmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais bendrovė vykdė iš UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau – AAP Sandėlis) SEED Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini), AAP Sandėlio SEED Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remiantis bendrovės pateiktais dokumentais, bendrovė (pardavėjas) 2018 m. birželio 7 d. sudarė naftos produktų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), o 2019 m. birželio 28 d. sudarė naftos produktų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurias pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka naftos produktus sutartyje numatytomis sąlygomis. Remiantis bendrovės pateiktais dokumentais – buhalterinės apskaitos programos pardavimų žiniaraščiais nustatyta, kad bendrovė 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais sutartyse nurodytiems pirkėjams iš UAB (duomenys neskelbtini) AAP Sandėlio pardavė ir išrašant akcizų apskaičiavimo dokumentus (toliau – DAA) į Lietuvos Respublikos rinką išleido 1013749 ltr. +15° C jai priklausančių dyzelinių degalų bei 856841 ltr. +15° C jai priklausančių ž. ū. skirtų žymėtų dyzelinių degalų, kuriuose nebuvo įmaišyta biologinės kilmės priedų. Bendrovė 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais sutartyje nurodytam pirkėjui iš UAB (duomenys neskelbtini) AAP Sandėlio pardavė ir išrašant DAA į Lietuvos Respublikos rinką 340713 ltr. +15° C jai priklausančių dyzelinių degalų bei 63019 ltr. +15° C jai priklausančių ž. ū. skirtų žymėtų dyzelinių degalų, kuriuose nebuvo įmaišyta biologinės kilmės priedų. Vadovaujantis Prekybos naftos produktais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 (toliau – Prekybos taisyklės) 5 punktu, Lietuvos Respublikoje parduodami naftos produktai turi atitikti standartų (taikant Prekybos taisykles, turi būti naudojamos aktualios standartų redakcijos) ir Privalomųjų kokybės rodiklių (Prekybos taisyklių 3 priedo 10 punktas) reikalavimus. Vadovaujantis Prekybos taisyklių 16 punktu, naftos produktai be biokomponentų (įskaitant jų importą ir atgabenimą) gali būti tiekiami (parduodami) tik į akcizais apmokestinamų prekių sandėlius ar muitinės sandėlius, o ne į vidaus rinką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (2014 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1-170/Dl-562/3-257-(E) redakcija) 9.4. punktu, Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti ir parduoti tik tokį dyzelinį kurą, kuris savo sudėtyje turi 7% (leistina paklaida gali būti minus 0,5%) tūrio biodegalų. Žiemos laikotarpiu (t. y. gruodžio-vasario mėn.) 1 ir 2 klasės arktinis dyzelis gali būti be biodegalų. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. į Lietuvos rinką parduodama dyzelinius degalus be biodegalų priedų pažeidė Prekybos naftos produktais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346, 5 punkto ir 16 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (2014 m. birželio 25 įsakymo Nr. l-170/Dl-562/3-257-(E) redakcija), 9.4 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais I. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 173 straipsnio 1 dalyje ir 174 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3-4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. nurodė, jog nepripažįsta savo kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo. Įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2007 m., iš pradžių ėjo direktorės pareigas, o nuo 2016 m. užėmė vykdančiosios direktorės pareigas. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktore tapo tik nuo 2019 m. spalio 29 d. Už įmonės veiklą atsako direktorius, o vykdančiosios direktorės pareigos apėmė darbą su klientais. Už protokole nurodytus pažeidimus tikrinimo laikotarpiu buvo atsakingas įmonės direktorius. Jos funkcijos buvo surasti klientus, sudaryti su jais sutartis, parduoti kurą. Daugiausia dirbo su lenkų rinkos klientais. Su Lietuvos rinkos klientais bendradarbiavo direktorius T. M. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji kaip įmonės direktorė yra atsakinga už pažeidimus, kadangi operatyvus patikrinimas buvo atliekamas gruodžio mėnesį, o T. M. tuo metu jau nebuvo įmonės direktorius. Pirkimo – pardavimo sutartis su klientais pasirašinėdavo direktorius T. M. Protokole nurodytos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini) pastovūs klientai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. atstovas advokatas Vaidas Radvilas paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikrinimo laikotarpiu I. K. nebuvo atsakinga dėl nustatytų pažeidimų, kadangi ji nebuvo įmonės vadovė. I. K. sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nepasirašė, nes ji nedirbo su šiais klientais. I. K. tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktore praėjus dvylikai dienų nuo paskutinio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinto sandorio. Administracinio nusižengimo byla I. K. atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Akcizų administravimo departamento kontrolės ir stebėsenos skyriaus patarėja O. S.-A. paaiškino, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu I. K. nepateikė tyrimą atlikusiai institucijai savo pareigybinių instrukcijų, kurių buvo prašoma telefonu. Parašiusi paaiškinimą ji nurodė, jog visą atsakomybę dėl nusižengimų padarymo prisiima ji kaip įmonės direktorė, kadangi ji buvo atsakinga už prekybą degalais. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduodavo žymėtus ir nežymėtus degalus įmonėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurie neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų. Šis tyrimas buvo atliekamas analizuojant dokumentus, kadangi degalai atliekant patikrinimą jau buvo parduoti. Parduodant degalus dokumentai buvo pildomi ir keliami elektroniniu būdu į sistemą, tačiau nežino koks konkretus darbuotojas pildydavo šiuos dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) padarydama šiuos pažeidimus nesumokėjo valstybei dalies mokesčių, nes jie buvo mokami neteisingai. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorės I. K. rašytinius paaiškinimus.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus (Nr. DOK-36848), nurodydama, kad per 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesius parduota ir išrašant DAA, iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) AAPS išgabenta UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 1 354 462 ltr. dyzelinių degalų (tarifinė grupė 440) ir 919 860 ltr. žymėtų dyzelinių degalų (tarifinė grupė 445) be biodegalų priedo (RRME). Taigi, bendrovė 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. į Lietuvos rinką parduodama dyzelinius degalus be biodegalų priedo pažeidė Prekybos naftos produktais taisyklių 5 16 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių 8, 9.4 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje. Be to, bendrovė 2019 m. rugsėjo-spalio mėn. į Lietuvos rinką parduodama žymėtus dyzelinius degalus be biodegalų priedo pažeidė kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašo 3 punktą, Prekybos naftos produktais taisyklių 5 ir 16 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių 8, 9.4 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 174 straipsnio 1 dalyje. I. K. įvykdyti nusižengimai – naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų prekybos taisyklių pažeidimas, žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, pardavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, pagal formuotiną teismų praktiką laikytini vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, darančių žalą valstybės ekonomikai ir visuomenės interesams, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti skiriant nuobaudą (b. l. 61-64).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. atstovas advokatas Vaidas Radvilas administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus (Nr. DOK-44270), nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokolas I. K. surašytas nesant administracinio nusižengimo sudėties. I. K. pradėjo vadovauti įmonei UAB (duomenys neskelbtini) vėliau nei buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Paskutinis dyzelinių degalų pardavimas buvo 2019 m. spalio 17 d., o I. K. įmonei vadovauja nuo 2019 m. spalio 29 d. Žalai valstybei padaryta nebuvo, privalomi akcizai ir kiti mokesčiai buvo sumokėti į valstybės biudžetą. Pažymėjo ir tai, jog ANK 139 straipsnyje yra numatyta specialioji norma ANK 173 ir 174 straipsnių atžvilgiu dėl naftos produktų, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, pardavimo. Kadangi institucija netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir administracinio nusižengimo teiseną pradėjo nesant I. K. kaltės, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 73-79).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo, nes administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. nepripažįsta savo kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 173 straipsnio 1 dalyje ir 174 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas ji pradėjo eiti nuo 2019 m. spalio 29 d., o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo metu žymėtų ir nežymėtų dyzelinių degalų pardavimai, nesilaikant teisės aktuose numatytų kokybės reikalavimų, buvo padaryti laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. spalio 17 d., t. y. jai einant įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiosios direktorės pareigas. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, už nustatytus pažeidimus turėtų būti atsakingas tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjęs T. M., kadangi ji dirbo su lenkų rinkos klientais, nepasirašinėjo sutarčių nei su UAB (duomenys neskelbtini), nei su UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad nesant jos kaltės administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Tuo tarpu protokolą surašiusi institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu I. K. savo kaltę pripažino, suprato už kokiu laikotarpiu padarytus dyzelinio kuro pardavimo pažeidimus yra baudžiama, be kita ko, pateikė ir rašytinius paaiškinimus nurodydama, kad būtent ji yra atsakinga.

Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei. Vienas iš privalomai įrodinėtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų yra nusižengimo subjektas, t. y. atsakomybėn gali būti tik tas asmuo, kuris gali būti atitinkamo administracinio nusižengimo subjektu. Administracinio nusižengimo subjektais esantys fiziniai asmenys be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, įstatyme nustatytais atvejais privalo turėti ir specialiuosius požymius ( pvz. būti įmonės vadovu, įgaliotu asmeniu ar pan.). Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje. ANK 174 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už administracinio pažeidimo padarymą atsakomybėn gali būti traukiamas tiek fizinis asmuo, tiek ir specialūs subjektai - juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kuriems numatyta ženkliai griežtesnė atsakomybė. ANK 173 straipsnio 1 dalies sudėtis specialaus subjekto požymių nenumato. Iš veikos administracinio nusižengimo protokole aprašymo, akivaizdu, kad I. K. inkriminuojami nusižengimai, padaryti juridinio asmens, tai yra UAB (duomenys neskelbtini), veiklos metu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad I. K. traukiama atsakomybėn ne už savo pačios, kaip fizinio asmens, veikas, bet už administracinius nusižengimus, fiksuotus juridinio asmens veikloje, būtina įrodyti I. K. pareigą užtikrinti protokole nurodomų norminių aktų reikalavimų laikymąsi įmonės veikoje.

Administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias procesinis dokumentas tokio tipo bylose, turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus. Analizuojant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktą medžiagą matyti, jog administracinio nusižengimo protokole kaltinimas suformuluotas juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) ir tik prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenų nurodomos I. K. pareigos, užimtos protokolo surašymo metu (2020 m. vasario 6 d.) – UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kokią būtent veiką padarė (ar nepadarė) I. K. ir kokiu pagrindu grindžiama jos atsakomybė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 8-14) patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjams UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) žymėtus ir nežymėtus dyzelinius degalus be biodegalų pardavė (išsiuntė) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Tuo tarpu remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis I. K. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2019 m. spalio 29 d. (b. l. 86-93), t. y. jau po inkriminuojamų dyzelinių degalų pardavimo pažeidimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais I. K. ėjo vykdančiosios direktorės pareigas (b. l. 44, 98-101). Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ji dirbo su lenkų rinkos klientais, su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nesudarinėjo jokių pirkimo – pardavimo sutarčių. Analizuojant UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, matyti, kad būtent vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (įstatų 8.8 p.), o bendrovės vadovo pavaduotojai ir kiti darbuotojai gali sudaryti sandorius bendrovės vardu, jei yra įgalioti bendrovės vadovo (įstatų 8.9 p.). Jokių įgaliojimų ar kitų rašytinių dokumentų, pagrindžiančių I. K. teisę ar pareigą veikti bendrovės vardu sudarant degalų pirkimo-pardavimo sandorius ar prižiūrint jų eigą su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. spalio 25 d., nepateikta. Vykdančiosios direktorės I. K. parašo nėra nei ant vieno į bylą pateikto dokumento, susijusio su dyzelinių degalų pardavimu (b. l. 15-41). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginiai nuostatai patvirtina, kad būtent bendrovės direktorius organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, vadovauja bendrovei, organizuoja ir vykdo bendrovės gamybinę-komercinę-finansinę veiklą (13 p.). Taigi, konkrečiu atveju būtent direktorius galėtų paskirstyti atsakomybes už tam tikrų bendrovės veiklos sričių vykdymą atsakingiems asmenims, o to nepadarius, atsakomybė tenka pačiam vadovui. Nei I. K. darbo sutartis (b. l. 98-101), nei UAB (duomenys neskelbtini) vykdomojo direktoriaus pareiginiai nuostatai, nei UAB (duomenys neskelbtini) įstatai, ar kiti administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai neleidžia daryti pagrįstos ir neginčijamos išvados, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) vykdančioji direktorė I. K. turėjo pareigą užtikrinti, kad į vidaus rinką nepapultų dyzeliniai degalai be biodegalų priedų. Taigi, akivaizdu, kad I. K. negali būti atsakinga ir už 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais už žymėtų ir nežymėtų dyzelinių degalų pardavimą be biodegalų priedų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, I. K. kaltę grindžia jos prisipažinimu administracinio nusižengimo protokole bei tyrimo metu pateiktu rašytiniu paaiškinimu, kuriame ji nurodė, jog būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė yra atsakinga už prekybą naftos produktais (b. l. 42-43). Visgi, šie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodyti duomenys, nesant kitų kaltę patvirtinančių įrodymų duomenų, negali būti pakankamu pagrindu laikyti I. K. atsakingu asmeniu dėl administracinių nusižengimų padarymo. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir rašytinių paaiškinimų pateikimo metu I. K. jau užėmė UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, todėl teismas tiki I. K. paaiškinimu, kad neturėdama teisinių žinių ji klydo pripažindama savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo tuo laikotarpiu, kai ji dar nedirbo direktorės pareigose.

ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. ?<...> Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos medžiagą <...>? (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Konkrečiu atveju protokolą surašiusi institucija teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad I. K. atitinka jai inkriminuojamų nusižengimų subjekto požymius.

Taigi, įvertinęs administracinio byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. nėra tinkamas, jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 173 straipsnio 1 dalyje ir 174 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (subjekto) ir jos veiksmuose nenustačius administracinių nusižengimų sudėties požymių, administracinė atsakomybė nekyla, todėl administracinio nusižengimo byla I. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutraukus administracinio nusižengimo teiseną I. K. atžvilgiu, kitos aplinkybės susijusios su protokolu inkriminuojamais administraciniais nusižengimais ir jų faktinėmis aplinkybėmis, nenagrinėjamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnio 1 dalį, I. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.