Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-07-05 · Civilinė byla Nr. e2-1630-819/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-07-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
e2-1630-819/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31183-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
UAB „Žemaičių kampas“
Atsakovas
UAB „Akordas 1“
Kategorijos
  • 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1630-819/2016Proceso Nr. 2-68-3-31183-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, Kristinai Gudonienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui K. Ž., advokatei L. S., atsakovės atstovėms advokatei S. D., K. Č., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemaičių kampas“ ieškinį atsakovei UAB „Akordas 1“ dėl nuostolių atlyginimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Vilniaus m. savivaldybės administracija, BUAB „Aljos statyba“.

Išnagrinėjusi bylą, teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 824,27 Eur nuostolių, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Peugeot 307 CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Automobilis). 2015-03-17 apie 22.30 val. ieškovo darbuotoja M. M. Automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), ir vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje tą vakarą buvusiais pastatytais kelio ženklais pasuko į dešinę, t.y. nurodyta apylankos kryptimi. Važiuodama (duomenys neskelbtini) g. maždaug ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. M. M. užvažiavo ant jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėto kanalizacijos šulinio dangčio, kuris buvo netinkamai pritvirtintas, atsidarė, pakilo ir apgadino Automobilį. Šulinio dangtis, be kita ko, buvo ne viename lygyje su kelio važiuojamosios dalies paviršiumi (prieš šulinį buvo įduba). 2015-03-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio A. S. tarnybiniame pranešime, 2015-03-17 eismo įvykio schemoje, 2015-03-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-865(15) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, tuo metu buvo vykdomi kelio (gatvės) įrengimo darbai. Iš viešai skelbiamos informacijos ieškovei tapo žinoma, kad 2014-08-14 UAB „Akordas 1“ buvo pripažinta laimėjusia atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje įrengimo darbų pirkimas“, o 2014-09-01 Vilniaus m. savivaldybės administracija sudarė su atsakove viešojo pirkimo sutartį. Pagal viešai skelbiamą rangos sutarties projektą šio pirkimo laimėtoja įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti (duomenys neskelbtini) g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje įrengimo darbus, atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje jų vykdymo metu, naudoti kelio darbams laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus, atitvėrimus, apsaugines signalines tvoreles, siekiant užtikrinti eismo saugumą dangos remonto metu. Pagal (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje techninio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies aiškinamąjį raštą pirkimo laimėtoja, prieš pradėdama tinklų klojimo, (duomenys neskelbtini) g. atstatymo pagal projektinius sprendinius darbus atitinkamame gatvės ruože, privalėjo laikino eismo apribojimo sprendinius suderinti su atitinkamomis institucijomis, pasirūpinti, kad būtų pastatyti ženklai, įspėjantys apie uždarytą automobilių kelių ruožą, bei ženklai, nukreipiantys automobilių eismą kitomis gatvėmis, taip suformuojant apylankas ir pastatant jų schemas, prieš suformuojant apylankas pirkimo laimėtoja turėjo vertinti esamą gatvės, kelio dangos būklę, nuolat tikrinti, prižiūrėti gatvės, kelio dangas, o esamos gatvės, kelio dangas pažeidus, jas sugadinus, atstatyti į pradinę padėtį. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Statinių skyrius 2015-06-23 raštu informavo ieškovę, kad darbų vykdymo zonoje, tarp jų ir eismo įvykio vietoje, pagal išduotą statybos leidimą Nr. AK-1994/56/2014 už kelio būklę nuo 2014-09-08 iki 2015-08-26 buvo būtent atsakinga darbus vykdžiusi atsakovė. Ieškovė ieškinyje pabrėžia, kad 2015-03-17 vakarą kelio ženklų, įspėjančių apie kliūtį, ar apskritai draudžiančių įvažiuoti į tą (duomenys neskelbtini) g. atkarpą, kurioje įvyko eismo įvykis, pastatyta nebuvo. Priešingai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje buvo pastatytas informacinis kelio ženklas, nurodantis, kad atitinkamą laikinai uždarytą kelio ruožą reikia apvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) g. sukant į dešinę pusę, tame tarpe pravažiuojant tą (duomenys neskelbtini) g. atkarpą, kurioje ir buvo netinkamai pritvirtintas ir ne viename lygyje su važiuojamosios dalies paviršiumi buvęs kanalizacijos šulinio dangtis.

2015-03-24 ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, prašydama atlyginti padarytą žalą, o jai įvertinti ir nustatyti pasiūlė pasitelkti nepriklausomą ekspertą. Atsakovė į šią pretenziją atsakė 2015-03-30 raštu, jame nurodydama, kad vykdydama kelio remonto darbus (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje laikėsi visų saugumo reikalavimų, siekdama apsaugoti eismo dalyvius bei išvengti bet kokios žalos, minėtoje kelio vietoje nuo 2014-09-08 įrengė draudžiamuosius kelio ženklus Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, todėl M. M. važiavo ir apgadino Automobilį keliu, kuriuo eismas uždraustas. 2015-04-01 ieškovė atsakovei pateikė papildomus dokumentus, tačiau 2015-04-30 atsakyme atsakovė išdėstė iš esmės tą pačią poziciją kaip ir pirminiame atsakyme į pretenziją ir atsisakė atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė paaiškina, kad siekdama įvertinti automobilio apgadinimus, atsiradusius dėl eismo įvykio, ir nustatyti tikslų žalos dydį, 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė kreipėsi į UAB „Marleksa“. Šios bendrovės darbuotojas G. V., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, 2015-08-10 surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 15-407-02, kurioje pateikė išvadą, kad Automobilio atkūrimo kaštai su PVM 2015-08-06 yra 2 077 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad šiuo atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Atsakovė kaip (duomenys neskelbtini) g. atkarpos valdytoja darbų vykdymo laikotarpiu neužtikrino joje saugių eismo sąlygų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d.), neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpa būtų tinkama transporto priemonių eismui, kad nedelsiant būtų panaikinta kliūtis, kliudanti eismui ir kelianti pavojų, kad būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol kliūtis bus panaikinta (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.16 p., Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 5 p.). Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Tai yra buvo apgadintas Automobilis, kurio apgadinimai nurodyti 2015-03-17 M. M. paaiškinime (nulaužė visą priekinę Automobilio dalį, sulaužė bamperį, nurovė apatines Automobilio apsaugas, sulankstė metalinę Automobilio dalį, sulankstė apatinius laikančiuosius rėmus, įvykio metu iššovė oro pagalvė, susilankstęs rėmas kliudė duslintuvą), bei atsispindi transporto priemonės apžiūros akte ir fotonuotraukose. Be to, ieškovė patyrė 130 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą. Tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėto neveikimo yra aiškus priežastinis ryšys. Jeigu šulinio dangtis būtų buvęs pritvirtintas tinkamai ir viename lygyje su važiuojamosios dalies paviršiumi, tai užvažiavus jis nebūtų pakilęs ir nebūtų apgadinęs Automobilio. Žala nebūtų atsiradusi ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pastačiusi kelio ženklą, įspėjantį apie šulinio dangtį kaip eismo kliūtį. Atsakovės kaltė, ieškovo teigimu, šiuo atveju nėra reikšminga, nes atsakomybė atsakovei kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė su Vilniaus m. savivaldybės administracija 2014-09-01 sudarė rangos darbų sutartį Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4). Vykdydama šią sutartį, atsakovė 2014-09-08 gavo leidimą kasti NR. AK-1994/46/2014, kuriame nurodyta, kad transporto eismas objekte ribojamas pagal schemas Nr. 294/2014, 2150/2015, 63/2015/L. Visi transporto eismo ribojimai, kelio ženklai, jų vietos, apylankų nuorodos yra suderinti su visomis atitinkamomis institucijomis, tame tarpe Vilniaus m. savivaldybe, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingais pareigūnais. Iš šių schemų matyti, kad eismas (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje sukti į dešinę yra draudžiamas, apylankos ženklas nukreipia sukti į kairę. Be to, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. likus 100 m iki minėtos sankryžos įrengtas ženklas Nr. 624 „Apylankos schema“, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje eismas į dešinę neleistinas, likus 50-60 m iki (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. sankryžos įrengtas ženklas Nr. 625 „Apylankos kryptis“ bei pastatytas eismą draudžiantis ženklas Nr. 31 „Įvažiuoti draudžiama“. Tai, atsakovės teigimu, liudija, kad ieškovei priklausantį Automobilį M. M. vairavo nesilaikydama eismo ribojimo schemų, važiavo pažeisdama draudžiamąjį ženklą Nr. 31 „Įvažiuoti draudžiama“. Šie neatsargūs, neatidūs pačios vairuotojos veiksmai lėmė žalos atsiradimą (CK 6.282 str.). Remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, atsakovė teigia, kad kelio savininkas žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, net ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, nes tokius objektus taiso, rekonstruoja ir juos prižiūri jų savininkai. Vilniaus m. savivaldybė neigia esanti šio šulinio savininkė. Todėl 2014-09-01 rangos sutartimi Vilniaus m. savivaldybė negalėjo šio šulinio perduoti valdyti atsakovei. Kadangi žala atsirado Automobiliui užvažiavus ant netinkamai pritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, o ne dėl netinkamos, trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo darbų metu valdyto kelio priežiūros, atsakovė mano nesanti tinkama atsakove šioje byloje. Vilniaus m. savivaldybė tiek Vilniaus m. kelius, tiek lietaus nuotekų sistemas eksploatuoti yra perdavusi tretiesiems asmenims, todėl darytina prielaida, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės Automobilis, galėjo įvykti dėl kelio važiuojamoje dalyje esančių inžinerinių konstrukcijų trūkumų, kurių valdytoju įvykio dieną buvo subjektas, atlikęs žalą lėmusio šulinio eksploataciją. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad įvykis, kurio metu apgadintas Automobilis įvyko 2015 m. kovo mėn., o UAB „Marleksa“ nuostolių dydį paskaičiavo tik 2015 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė į bylą nepateikia tinkamų ir neginčijamų įrodymų, kad 2015-03-17 įvykio metu buvo patirti realūs, tokie pat kaip UAB „Marleksa“ po kelių mėnesių fiksuoti automobilio apgadinimai. Įvykio ir žalos atsiradimo dieną Automobilio apgadinimai fiksuoti eksperto ar kito kompetentingo asmens nebuvo, tariami Automobilio apgadinimai įvertinami tik paties ieškovo 2015-03-24 pretenzijoje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė spręsti ginčą pagal atsiliepime nurodomas aplinkybes ir teisės aktus. Paaiškino, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija ir atsakovė 2014-09-01 sudarė darbų sutartį Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4), kuria atsakovė per sutartyje nustatytą terminą įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje įrengimo darbus. Pagal šios sutarties 5.4.13 p. atsakovė įsipareigojo vykdant darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje, siekiant užtikrinti eismo saugumą dangos remonto metu naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus, atitvėrimus, apsaugines signalines tvoreles. Šia sutartimi kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo perduota būtent atsakovei, o šią atkarpą atsakovė turėjo savo žinioje ir turėjo teisę kelio atkarpai daryti fizinį poveikį. Todėl trečiojo asmens manymu, būtent atsakovė turi atsakyti pagal ieškovės ieškinį. Pažymi, kad Vilniaus m. valdybos 1994-09-29 potvarkiu Nr. 1894V buvo nustatyta, kad už autoavarijas, įvykusias dėl inžinerinių tinklų gedimo ar netinkamo šulinių dangčių aukščio, atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos. Vilniaus m. savivaldybės administracija tiek Vilniaus m. kelius, tiek ir lietaus nuotekų sistemas yra perdavusi eksploatuoti tretiesiems asmenims. Trečiasis asmuo atsiliepime taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovės Automobilis po eismo įvykio buvo eksploatuotas dar penkis mėnesius, iš ko seka, kad sugadinimai galėjo atsirasti ir po eismo įvykio.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje, dublike išdėstytą (patikslintą) reikalavimą, faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad kelio priežiūra neabejotinai apima ir tokių elementų kaip šulinių dangčių stebėseną bei užtikrinimą, kad jie nekeltų realaus pavojaus saugiam transporto priemonių eismui. Netinkamai pritvirtintas šulinio dangtis, esantis kelyje, neabejotinai gali sukelti žalos transporto priemonėms, yra nesuderinamas su saugiu eismu ir turėtų būti laikomas kelio trūkumu. Todėl šiuo atveju žala atsirado dėl kelio trūkumo, o rangos darbų sutarties vykdymo metu būtent atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) g. valdytoja. Net ir sutinkant su tuo, kad šulinys yra ne kelio, bet inžinierinių tinklų dalis, byloje esantys ir kartu su dubliku teikiami į bylą įrodymai patvirtina, kad rangos darbų sutarties pagrindu vykdant (duomenys neskelbtini) g. atkarpos įrengimo darbus būtent atsakovė buvo ginčo šulinio, kuris buvo su trūkumais, valdytoja. Leidime kasti yra nurodyta, kad atsakovės vykdytinų darbų rūšis yra inžinieriniai tinklai, naujų dangų įrengimas, eismo ribojimo schemose nurodyta, jog rangovas, prieš pradedant tinklų klojimo, (duomenys neskelbtini) g. dangos įrengimo pagal projektinius sprendinius darbus atitinkamame gatvės ruože, privalo laikino eismo apribojimo sprendinius suderinti su atitinkamomis institucijomis, pasirūpinti, kad būtų pastatyti ženklai, įspėjantys apie uždarytą automobilių kelio ruožą bei ženklai, nukreipiantys automobilių eismą kitomis gatvėmis, taip pat suformuojant apylankas ir pastatant jų schemas. (duomenys neskelbtini) g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) įrengimo darbų supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygos tiekėjui kėlė reikalavimus dėl galimybės atlikti inžinierinių tinklų: nuotekų šalinimo darbus. Lauko lietaus nuotekynė buvo techninio projekto, pagal kurį darbus vykdė atsakovė, dalis. Lietaus nuotekynės profilių padidintose ištraukose yra aptariamas lietaus nuotekynės tinklų klojimas pasijungiant prie esamo šulinio E118 (nurodyta, kokį kolektorių reikia pakloti, kad reikia įvertinti/ patikslinti esamo šulinio E118 atlitudę ir spręsti projektuojamo kolektoriaus paklojimo gylį, reikia tikslinti lietaus nuotekynės atšakų gylius nuo lietaus surinkimo šulinėlių, kolektoriaus atkarpą L1-8-E118 reikia pradėti kloti nuo esamo šulinio E118-L1-8 kryptimi). Tai liudija, atsakovė rangos darbų sutarties pagrindu vykdė lietaus nuotekynės tinklų klojimo darbus pasijungiant būtent prie/nuo esamo šulinio E118. Pažymi, kad nors atsakovės pateiktoje eismo ribojimo schemoje Nr. 63/2015L numatytas toks eismo organizavimas kokį nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvęs faktinis eismo organizavimas neatitiko eismo organizavimo, numatyto eismo ribojimo schemoje Nr. 63/2015L. Tą vakarą, kurį įvyko eismo įvykis, (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje buvo pastatyti kelio ženklai ne draudžiantys, bet kaip tik leidžiantys ir nukreipiantys sukti į dešinę pusę. Taip pat paaiškina, kad nuo 2015-04-26 Automobiliui buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešame eisme, nes nebuvo atlikta jo privalomoji techninė apžiūra, todėl nuo 2015-04-26 jis apskritai nebuvo eksploatuojamas. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Atsiliepimas

Byloje nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovės su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime, triplike nurodytus argumentus, aplinkybe. Papildomai nurodė, kad atsakovės atstovės kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti duomenis, kam priklauso šulinys E118. Pagal pateiktus nekilnojamojo turto registro duomenis jis priklauso UAB „Aljos statyba“. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo UAB „Aljos statyba“ atsiliepimo byloje nepateikė, į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų M. M., A. J. parodymų nustatyta, kad 2015-03-17 22³⁰ val. ieškovės darbuotoja M. M., važiuodama (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., užvažiavo ant nestabiliai uždengto, ne viename lygyje su gatvės važiuojamąja dalimi esančio lietaus nuotekų šulinio Nr. E118 ir apgadino ieškovui priklausantį automobilį Peugeut 307CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10-11, 12, 66, 105, t. I). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų M. M., A. J. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) g. M. M. įsuko iš (duomenys neskelbtini) g. ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kur paprastai sukdavo į kairę, tačiau tą vakarą naujai pastatyti kelio ženklai (jai priešais sankryžoje, (duomenys neskelbtini) g. stovėjęs apylankos ženklas) ją nukreipė sukti į priešingą pusę – dešinę, nes kelias į kairę buvo perkastas, nepravažiuojamas, aptvertas, o ant tvoros buvo prikabintas eismą draudžiantis ženklas „Įvažiuoti draudžiama“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-03-16 nutarime Nr. AV2-865(15) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo konstatuota, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojos kaltės nėra, ieškovės darbuotoja savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b.l. 12, t. I). Iš šio nutarimo, kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpa į dešinę nuo (duomenys neskelbtini) g., į kurią įsuko M. M., vairuodama Automobilį, buvo neasfaltuota, lietaus nuotekų šulinys Nr. E118 buvo užneštas smėliu, prieš jį gatvėje buvo įdubimas, nuolydis, šulinys nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais, šioje atkarpoje buvo vykdomi kelio remonto darbai (b.l. 9, 10, 12, t. I).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad remonto darbus (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną vykdė atsakovas pagal 2014-09-01 rangos darbų sutartį Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4), sudarytą su Vilniaus m. savivaldybės administracija (b.l. 90-108, t. II). Pagal šią sutartį į atsakovo darbų apimtį, kurią liudija sutarties 2.3 p., sutarties priedais esančios įrengimo darbų sąmatos, taip pat pateko ir esamo lietaus nuotekynės šulinio Nr. E118 – 0,55 m landos paaukštinimas ryšium su gatvės vertikaliniu išplanavimu (b.l. 98, t. II). Remonto darbus, susijusius su šiuo lietaus nuotekynės šuliniu Nr. E118, pagal 2014-09-01 rangos darbų sutartį Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4) liudija ir į bylą pateiktas techninis projektas, jo lauko lietaus nuotekynės dalis (b.l. 138-144, 182, 184, 194, t. II), liudytojos D. P. paaiškinimais bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal sutarties 5.4.1.13 punktą atsakovas įsipareigojo vykdant darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje, siekiant užtikrinti eismo saugumą dangos remonto metu, naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus, atitinkančius LST 1335 ir LST 1405 standartų reikalavimus, atitvėrimus, apsaugines signalines tvoreles. Šie atsakovo įsipareigojimai buvo atspindėti ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje techniniame projekte (b.l. 25-43, 146-180, t. I): būsimoje statybos darbų vykdymo zonoje jokia gamybinė ir/ar ūkinė veikla nėra vykdoma, nes visų tinklų klojimo darbai kiekviename, projektu numatytame etape, bus atliekami važiuojamosios kelio dalies, grunto šalikelių, vejos ar kito augalinio sluoksnio zonose, šalia esamų veikiančių tinklų ir komunikacijų; vykdant inžinierinių lietaus nuotekų tinklų klojimo ir gatvės rekonstrukcijos darbus, tam tikrais numatytais ruožais laikinai bus ribojamas transporto eismas; rangovas prieš pradedant tinklų klojimo, gatvės rekonstrukcijos darbus tam tikrais nustatytais ruožais, laikinai bus ribojamas transporto eismas; rangovas, prieš pradėdamas tinklų klojimo, (duomenys neskelbtini) g. atstatymo pagal projektinius sprendinius darbus atitinkame gatvės ruože privalo laikino eismo apribojimo sprendinius suderinti su atitinkamomis institucijomis, pasirūpinti, kad būtų pastatyti ženklai, įspėjantys apie uždarytą automobilių kelio ruožą ir ženklai, nukreipiantys automobilių eismą kitomis gatvėmis, taip pat suformuojant apylankas ir pastatant jų (apylankų) schemas (b.l. 31, t. I). Techniniame projekte yra aiškiai nurodyta taip pat atsakovo pareiga prieš suformuojant apylankas įvertinti esamą gatvės, kelio dangos būklę, nuolat tikrinti, prižiūrėti gatvės, kelio dangas, o pažeidus ar sugadinus esamos gatvės, kelio dangas jas atstatyti į pradinę padėtį (b.l. 31, t. I).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojo M. K. parodymų nustatyta, kad ieškovė 2015-03-25 pateikė atsakovui pretenziją dėl Automobiliui padarytos žalos atlyginimo bei siūlė dėl žalos įvertinimo kviesti nepriklausomą ekspertą (b.l. 45, t. I). 2015-03-30 atsakovas pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovės nurodomoje kelio vietoje atsakovas nuo 2014-09-08 įrengė draudžiamuosius kelio ženklus Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, todėl ieškovės darbuotoja eismo įvykio metu važiavo keliu, kuriame eismas buvo uždraustas (b.l. 46, t. I). Prie šio atsakymo atsakovas pridėjo dvi fotonuotraukas, kuriose fiksuotas kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos ir prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos (b.l. 47, t. I). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas atsakovas M. K. nurodė, kad šias fotonuotraukas padarė jis asmeniškai tą pačią dieną, kai apie eismo įvykį buvo pranešta atsakovui, t.y. 2015-03-18, nuvykęs prie kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, o teismo posėdžio metu paprašytas patikslinti, kurioje vietoje jis darė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos fotonuotrauką, jis nurodė ne M. M. ir A. J. nurodytą įsukimo į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą ties pastatu (duomenys neskelbtini), bet tolimesnę sankryžą, esančią ties pastatu (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovė tokius liudytojo M. K. parodymus prašė vertinti kaip suklydimą, nes minėta nuotrauka iš tikrųjų daryta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ties pastatu (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti, kad ši nuotrauka buvo daryta būtent ties šiuo pastatu (duomenys neskelbtini) (b.l. 161, t. II), tačiau tai neleidžia liudytojo M. K. parodymų keisti ar savaip interpretuoti (CPK 185 str.). Priešingai, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, liudytojo M. K. parodymai vertintini kaip nepatikimi ir nepakankami aplinkybei, jog (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ties pastatu (duomenys neskelbtini), 2015-03-18 tikrai stovėjo kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Viena vertus, liudytojas M. K., teismui kelis kartus paprašius atidžiai pažiūrėti į planą, užtikrinai teigė, kad nuotrauką jis darė ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), o tokį savo veiksmą paaiškino, kad jis suprato, jog ieškovės darbuotoja atvažiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto pusės, o ne įsukdama į (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ir atsakovo atsikirtimo, kad kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ties pastatu (duomenys neskelbtini), 2015-03-17 ar 2015-03-18 turėjo stovėti pagal valstybinių institucijų patvirtintas schemas, kuriomis atsakovas nurodė vadovavęsis vykdydamas šios gatvės remonto darbus. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui leidimas kasti Nr. AK-1994/46/2014 (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) g. buvo išduotas 2014-09-08 (b.l. 99-100, t. I), jo išdavimo tikslas – inžineriniai tinklai, naujų dangų įrengimas, darbų pradžia 2014-09-08, pabaiga – 2014-02-15, ardomos ir atstatomos dangos – asfaltas, šaligatvis, šalikėlė. Šiame leidime nurodytos ypatingos sąlygos, pažymint, kad transporto eismas ribojamas pagal schemą Nr. 294/2014, kurioje nėra nurodomi jokie eismo ribojimai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, per kurią į (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo M. M. (b.l. 101, t. I). Šis leidimas 2014-12-17 buvo pratęstas (b.l. 102-103, t. I), nurodant, kad dangos atstatomos iki 2015-05-01, o transporto eismas ribojamas ne tik pagal schemą Nr. 294/2014, bet ir schemą Nr. 2150/2014 (b.l. 104, t. I). Iš šios schemos, liudytojo M. K. parodymų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad joje eismas buvo ribojamas (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau joje nebuvo numatyta pastatyti kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža ties namu (duomenys neskelbtini). Priešingai, pagal šią eismo įvykio schemą eismas (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. buvo leidžiamas, tačiau nukreipiamas viena kelio juosta, kitą juostą paliekant laisvą, ribojamas greitis ir pan., kas buvo aptarta ir techniniame projekte (b.l. 165-166, t. I) , nors liudytojas M. K. nurodė tokio reikalavimo negalėję visuomet laikytis. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokie ženklai 2015-03-17 eismo įvykio vietoje būtų stovėję. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, kuri yra (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje tarp namo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, atvykę policijos pareigūnai A. S., A. A., kurie nors ir negalėjo nurodyti atvykimo į įvykio vietą trajektorijos, bet užtikrintai nurodė apžiūrėję ieškovės darbuotojos nurodytą eismo įvykio vietą ties pastatu (duomenys neskelbtini), ir jokių kelio ženklų apskritai nematė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad minėtas atsakovui 2014-09-08 išduotas, 2014-12-17 pratęstas leidimas kasti Nr. AK-1994/416/2014 dar kartą buvo pratęstas (b.l. 106-107, t. I), tačiau jo pratęsimas buvo įvykdytas tik 2015-03-31. Šiame leidime buvo nurodyta, kad dangos yra atstatomos iki 2015-08-23, o eismas ribojamas ne tik pagal minėtas schemas Nr. 294/2014, 2150/2014, bet ir schemą Nr. 63/2015/L (b.l. 108, t. I), į kurią itin apeliavo atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad ši schema, priešingai nei nurodo atsakovas, negaliojo eismo įvykio metu, nes ji buvo suderinta tik 2015-03-31. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ženklai pagal šią schemą (duomenys neskelbtini) g. būtų buvę pastatyti anksčiau nei 2015-03-31 (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ pagal šią schemą turėjo būti pastatytas ne (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ties pastatu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ties pastatu (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko eismo įvykis. Kitose sankryžose šis ženklas turėjo stovėti su nuoroda, koks atstumas iki šio ženklo įsigaliojimo. Atsakovo į bylą pateiktoje fotonuotraukoje kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiavimas draudžiamas“ stovi be jo įsigaliojimą žyminčios nuorodos.

2015-04-01 ieškovė atsakovui pateikė pakartotinę pretenziją (b.l. 48, t. I), kurioje buvo dar kartą nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kurias nuosekliai ir išsamiai pakartojo M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu duodama parodymus, kas jos parodymais abejoti teismui neleidžia, tačiau ir ši pretenzija atsakovo buvo atmesta kaip nepagrįsta (b.l. 49, t. I), motyvuojant tuo, kad atsakovas, vykdydamas kelio remonto darbus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įrengė visus kelio ženklus ir atliko kitus saugumą užtikrinančius veiksmus, numatytus Statybos organizavimo projekte pagal uždarytos gatvės ruožo apvažiavimo sprendinius, kurie nustatyta tvarka suderinti su atitinkamomis institucijomis. Pažymėtina, kad tokio dokumento kaip Statybos organizavimo projekto atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.), nors byloje liudytoja apklausta D. P. nurodė, kad eismo organizavimas būna nurodomas ne tik leidimuose kasti, bet ir pačiame techniniame projekte, kurio dalimi yra Statybos organizavimo projektas.

Dėl Automobilio apgadinimo ieškovė kreipėsi į UAB „Marleksa“, kuri 2015-08-06 surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 15-407-02 (b.l. 50-71, t. I) ir joje nurodė, kad 2015-08-06 Automobilio atkūrimo kaštai lygūs 1716,83 Eur be PVM (2077 Eur su PVM) (b.l. 60, t. I). Iš šios transporto priemonės vertinimo ataskaitos sudėtine dalimi esančios UAB „Marleksa“ sąmatos nustatyta, kad šie Automobilio priemonės atkūrimo kaštai buvo įvertinti atsižvelgiant į tokius būtinus atlikti dėl apgadinimo darbus – keisti valstybinį ženklą, priekinį buferį, priekinio buferio groteles, priekinių grotelių antdėklą, kairės pusės rūko žibintą, priekinio skydo kairės pusės atramą, priekinį apatinį skersinį rėmą, kairės ir dešinės pusės lonžeronų dalis, kairės ir dešinės pusės dugno stiprintuvus, dešinės pusės šono oro pagalvę, difuzorių, variklio priekinį apatinį antdėklą, dažyti priekinį apatinį skersinį rėmą, priekinį buferį, priekinio skydo kairės pusės atramą (b.l. 65, t. I). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad eismo įvykio metu buvo sulaužyta visa priekinė Automobilio dalis, bamperis, nurautos apatinės Automobilio apsaugos, sulankstyta metalinė Automobilio dalis, apatiniai laikantieji rėmai, įvykio metu iššovė oro pagalvė, susilankstęs rėmas kliudė duslintuvą (b.l. 9, t. I). Juos paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad už UAB „Marleksa“ surašytą transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 15-407-02 parengimą ieškovė UAB „Marleksa“ sumokėjo 107,44 Eur be PVM (130 Eur su PVM) (b.l. 73, 72, t. I). Faktinės Automobilio remonto išlaidos ieškovei kainavo 2958,79 Eur (b.l. 63-65, t. II).

Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl kelio įrenginio – lietaus nuotekų šulinio Nr. E118, 2015-03-17 buvusio remontuojamoje (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), trūkumo, atlyginimo (Kelių įstatymo 2 str. 4 d.).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Atsakovas byloje teigė, kad jis nėra lietaus nuotekų šulinio E-118, buvusio remontuojamoje (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), savininkas bei teigė, kad šio šulinio savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Aljos statyba“. Tokį teiginį ieškovas grindė tuo, kad 2005 m. pastatytas lietaus kanalizacijos vamzdynas, kurio ilgis 379,49 m, esantis (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Aljos statyba“ (b.l. 4-13, t. II). Teismas sutinka su atsakovu, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis šis atsakovo nurodomas nekilnojamojo turto objektas priklauso trečiajam asmeniui nuosavybės teise, tačiau nesutinka, kad vien šio įrodymo pakanka konstatuoti faktui, jog jo sudėtine dalimi yra ir ginčo lietaus nuotekų šulinys E118, 2015-03-17 buvęs remontuojamoje (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini): ginčo lietaus nuotekų šulinys Nr. E118 yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo nurodomas nekilnojamojo turto objektas yra adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie atsakovo nurodomo nekilnojamojo turto objekto remontą 2014 m., jis baigtas statyti 2005 m. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad ginčo lietaus nuotekų šulinys Nr. E118, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei įstatymų pagrindu (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., 4 str. 1, 3 d., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 22 d., 16 str. 5 d.). Trečiasis asmuo neigia šio šulinio priklausomybę jam, teigia, kad jam nėra žinoma, kas yra (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) esančius lietaus nuotekos tinklus eksploatuojanti organizacija (b.l. 118, t. II). Teismo vertinimu, tai, kad byloje nėra nustatyta faktinė aplinkybė kam nuosavybės teise priklauso lietaus nuotekų šulinys Nr. E118, 2015-03-17 buvęs remontuojamoje (duomenys neskelbtini), nepaneigia fakto, kad šio šulinio valdytoju eismo įvykio kilimo metu buvo būtent atsakovas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014-09-01 rangos darbų sutarties Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4) pagrindu (duomenys neskelbtini) g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), įrengimo metu atsakovas ne tik turėjo šį šulinį savo žinioje, bet ir darė jam ūkinį ir teisinį poveikį: atsakovas aukštino šio lietaus nuotekų šulinio landą, ryšium su gatvės vertikaliniu išplanavimu (b.l. 127, t. II), taip pat prie jo prijunginėjo kitus naujai tiesiamus lietaus nuotekų vamzdynus (b.l. 182, 184, t. I); šių darbų atlikimo metu jis turėjo užtikrinti eismo saugumą (duomenys neskelbtini) g., kurioje buvo šis šulinys, - statyti laikinus kelio ženklus, atitvėrimus, apsaugines tvoreles, nuolat tikrinti, prižiūrėti gatvę, o ją pažeidus ar sugadinus atstatyti (b.l. 31, t. I). Iš į bylą pateiktų 2014-09-08 leidimo kasti Nr. AK-1994/46/2014, techninio projekto, techninės specifikacijos nustatyta, kad atsakovas prieš darbų pradžią turėjo iškviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas, todėl akivaizdu, kad vykdydamas darbus atsakovas turėjo žinoti asmenis – savininkus ir/ar valdytojus, kurie buvo atsakingi už šio lietaus nuotekų šulinį Nr. E118 iki atsakovo pradėtų atlikti (duomenys neskelbtini) g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), įrengimo darbų pradžios. Tokios informacijos į bylą atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 str. aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad prievolinės teisės pagrindu atsakovui perėmus pareigą prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko įvykis, dalimi esantį lietaus nuotekų šulinį Nr. E118 šios gatvės remonto metu, atsakovas tapo jo valdytoju, atsakingu už žalos, kilusios dėl jo trūkumų, atlyginimą.

Pažymėtina, kad CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad lietaus nuotekų šulinys Nr. E118, 2015-03-17 buvęs remontuojamoje (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai pritvirtintas, jis buvo ne viename lygmenyje su gatvės važiuojamąja dalimi, taip pat ginčo, kad ieškovės Automobiliui buvo padaryta žala, kuri buvo padaryta būtent minėto lietaus nuotekų šulinio, jo dangčio, M. M. vairuojamam Automobiliui ant jo užvažiuojant. Todėl nesant ginčo dėl šių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas eismo įvykio dieną 2015-03-17 valdė (duomenys neskelbtini) g. esantį lietaus nuotekų šulinį Nr. E118, kuris turėjo trūkumų - jo dangtis nebuvo tinkamai pritvirtintas, šulinys buvo ne viename lygmenyje su gatvės važiuojamąja dalimi, ieškovei buvo padaryta prašoma atlyginti 1 824,27 Eur žala, pasireiškusi 1716,83 Automobilio atstatymo kaštais ir 107,44 Eur išlaidomis žalai įvertinti, tarp kilusios žalos ir lietaus nuotekų šulinio Nr. E-118 trūkumų yra aiškus priežastinis ryšys (CPK 6.266 str., 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.247 str.).

Atsakovas, trečiasis asmuo atsiliepimuose pasisakydami dėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio prašė įvertinti tik tai, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. kovo mėn., o pati žala UAB „Marleksa“ buvo nustatyta tik 2015-08, kas leidžia abejoti nurodomų Automobilio sugadinimų sąsaja su ginčo eismo įvykiu. Teismas su šiais atsakovo, trečiojo asmens argumentais nesutinka, nes jie yra grįsti objektyviais duomenimis nepatvirtintais samprotavimais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Automobilio sugadinimai, kuriuos įvertino UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-407-02, buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei ieškovė nurodo ieškinyje. Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad dar 2015-04-26 Automobiliui buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešame eisme, nes nebuvo atlikta jo privaloma techninė apžiūra (b.l. 137, t. I), UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje kaip keičiamas ir dažomas nurodė tas Automobilio dalis, kurios kaip apgadintos nurodytos ir M. M. po įvykio iš karto rašytuose paaiškinimuose. Juos tokius buvus patvirtino M. M. teikdama parodymus ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Abejoti šių įrodymų visuma neleidžia ir tai, kad Automobilio sugadinimo faktas atsakovui buvo atskleistas kitą dieną po eismo įvykio, siūlant pačiam atsakovui prisidėti prie žalos vertinimo, jame dalyvauti. Tačiau tokios iniciatyvos ir noro atsakovas neparodė.

Atsakovas savo atsikirtimus taip pat grindė esminiu argumentu, kad nagrinėjamu atveju jo civilinę atsakomybę šalina ieškovo Automobilio vairuotojos M. M. kaltė, jai važiuojant atsakovo remontuojama (duomenys neskelbtini) g. atkarpa, kuria eismas 2015-03-17 buvo uždraustas. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šio savo atsikirtimo atsakovas byloje neįrodė (CPK 178 str.). Byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, kad 2015-03-17 M. M. sukant į dešinę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ties pastatu (duomenys neskelbtini), stovėjo kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ (CPK 185 str.).

Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, ieškovės ieškinys dėl 1824,27 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. (šešių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 1824,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 50 Eur ir turėjo išlaidų advokato pagalbai – 1957,37 Eur (b.l. 145-160, t. II). Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu sumažino ieškinio reikalavimus, ieškovei, kurios ieškinys patenkintas, iš atsakovo priteistini 41 Eur žyminio mokesčio ir 1957,37 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Likusi žyminio mokesčio dalis – 9 Eur, grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas byloje turėjo 1158,40 Eur advokatės pagalbos išlaidų (b.l. 40-43, t. II), kurios atsakovui neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Teismas turėjo 7,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutarė:

ieškovės UAB „Žemaičių kampas“, juridinio asmens kodas 242115420, ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Akordas 1“, juridinio asmens kodas 120546940, ieškovės UAB „Žemaičių kampas“, juridinio asmens kodas 242115420, naudai žalos atlyginimą – 1824,27 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis Eur 27 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1824,27 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt keturių Eur 27 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1998,37 Eur (vienas tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Akordas 1“, juridinio asmens kodas 120546940, 7,88 Eur (septynis Eur 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma valstybės naudai turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei UAB „Žemaičių kampas“, juridinio asmens kodas 242115420, 9 Eur (devynis Eur) permokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir